- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-05-02
- Bylos Nr.
- II-121-729/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00016-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Advokatai
- Karolis Gerbauskas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – pareiškėjos V. G. atstovui advokatui Karoliui Gerbauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Karolio Gerbausko skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-5199-2023 (ROIK: 23227834993).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau ir – Institucija) 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje NZT-ANR_N-5199-2023 (ROIK: 23227834993) V. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį įspėjimu už tai, kad ji savavališkai užėmė ir naudojosi valstybinės žemės plotu, adresu (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais buvo pažeistos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau ir – Žemės įstatymas) 21 straipsnio 2 ir 7 punktų nuostatos.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas pareiškėjos V. G. atstovo advokato skundas, kuriuo prašoma priimtą nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną V. G. atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, jog nėra nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Nutarime nurodomi žemės sklypo naudojimo aspektai nėra susiję su Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau ir – Žemės įstatymas) 21 straipsnio 2 ir 7 punktais ir nepagrindžia, kad šiuo atveju buvo padarytas administracinis nusižengimas. V. G. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2015 m. balandžio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartimi. Įsigyjant žemės sklypą, akte nurodytas betoninis rentinių šulinys jau buvo, V. G. jo neįrenginėjo, nežino kas jį įrengė ir kam šis šulinys priklauso. Kadangi minimas šulinys nėra jos žemės sklype, ji niekada nelaikė savęs šio šulinio savininkė ar naudotoja. Priešingai, ji sąžiningai ir pagrįstai iki šiol buvo įsitikinusi, kad šulinys, esantis bendro naudojimo erdvėje, yra sodininkų bendrijos bendros infrastruktūros sudėtinė dalis. Šulinys pagal paskirtį nebuvo naudojamas, nes jame esantis vanduo nėra tinkamas naudoti, šulinys yra įrengtas melioracijos griovio šlaite, todėl jame kaupiasi paviršinių nuotekų vanduo. Vienintelis veiksmas, kurį atliko pareiškėja šulinio atžvilgiu, tai uždėjo ant šulinio angos kanalizacijos šuliniams skirtą dangtį, kadangi atviras šulinys kėlė pavojų aplinkiniams, ypač vaikams. Tokio jos veiksmo nėra pagrindo traktuoti kaip naudojimosi šiuo šuliniu, ir nėra pagrindo teigti, jog uždėjusi ant šulinio dangtį ji panaudojo svetimą žemę ar ją užėmė. Pažymėtina, jog jeigu pareiškėja ir naudotų šulinį pagal paskirtį, tai negalėtų būti traktuojama kaip savavališkas žemės užėmimas ar naudojimas, nes ji yra SB „(duomenys neskelbtini)“ narė, o SB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus tvarkos taisyklių 2.8 punktas numato, jog bendrijos narys, jo šeimos nariai turi teise naudotis Bendrijos bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdami kitų mėgėjiško sodo teritorijos sodininkų, jų šeimos narių teisių bei teisėtų interesų, bei aplinkos apsaugos reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, jog V. G. sąžiningai ir pagrįstai buvo įsitikinusi, kad šulinys yra sodininkų bendrijos bendros infrastuktūros dalis, ir ji turi teisę, kaip bendrijos narys, naudotis aptariamu šuliniu, tai negali būti traktuojamas kaip savavališkas žemės užėmimas ar naudojimas, kadangi tokiam administraciniam nusižengimui kvalifikuoti būtina nustatyti tyčią, t. y. asmuo turi suvokti, jog savo veiksmais savavališkai užima ir/ar naudoja svetimą žemę. Dėl komposto dėžių, tai dviejų plastikinių kilnojamų komposto dėžių padėjimas akivaizdžiai negali būti laikomas pavojinga veika, užtraukiančia administracinę atsakomybę. Taip pat pareiškėja neneigia, jog ji prižiūri nutarime nurodytus tris vaismedžius ir kelis vaiskrūmius, tačiau tokie veiksmai negali būti laikomi teisės pažeidimu, nes pagal SB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus tvarkos taisyklių 5 punktą sodininkai privalo prižiūrėti bendrojo naudojimo pakeles ir pagriovius, besiribojančius su sodininko sklypu, o pagal 10 punktą sodininkai privalo rūpintis gamtos apsauga, laikytis įstatymų ir kitų aplinkos apaugos reikalavimų, saugoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo plotuose augančius medžius ir krūmus bei kitą augaliją, esant galimybei globoti gyvūniją. Taigi, SB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus tvarkos taisyklės įpareigoja pareiškėją prižiūrėti nutarime nurodytą neva savavališkai užimtą ir naudojamą žemės sklypą, prižiūrėti juose augančius medžius ir krūmus. Pažymėtina, jog nutarime nurodytų medžių ir krūmų pareiškėjas nesodino, jie jau buvo šioje vietoje jai įsigyjant žemės sklypą, tai matyti iš medžių bei krūmų amžiaus. Įvertinus tai, nėra pagrindo teigti, kad prižiūrėdama ne jos pasodintus tris vaismedžius ir kelis vaiskrūmius V. G. savavališkai naudojo žemę. Iš nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad kokiais nors veiksmais pareiškėja padarė ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog su pareiškėjos atstovo advokato skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog Institucijoje 2023 m. rugsėjo 13 d. buvo priimtas sprendimas Nr.12ŽNS-230-(14.12.144 E.) „Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“ ir nusprendė atlikti nesuformuoto valstybinės žemės ploto, kuris skirtas bendro naudojimo (duomenys neskelbtini) gatvei, esančiai SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, neplaninį žemės naudojimo patikrinimą, kurį nustatyta pradėti 2023 m. spalio 10 d. 10.00 val. Tą pačią dieną Institucija išsiuntė pareiškėjas pranešimą Nr. 12SD-4012-(14.12.104.) „Dėl žemės naudojimo valstybinėse kontrolės vykdymo“, kuriame nurodyta, jog 2023 m. spalio 10 d. 10.00 val. atliks nesuformuoto valstybinės žemės ploto, kuris skirtas bendro naudojimo (duomenys neskelbtini) gatvei, esančiai SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Institucija 2023 m. spalio 26 d. 10.00 val. atliko neplaninį nesuformuoto valstybinės žemės ploto naudojimo patikrinimą vietoje, surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 12ŽN-318-(14.12.78.) (toliau ir – Aktas). Tikrinta valstybinės žemės ploto riba su privačiais žemės sklypais (duomenys neskelbtini) (savininkas V. G.). Akte nurodyta, jog tiek žemės sklypu (duomenys neskelbtini) pasodinti medžiais, sudėtos komposto dėžės, įkastas į žemę betoninių rentinių šulinys. Šia padaryta veika yra savavališkai užimtas ir naudojamas valstybinės žemės plotas. 2023 m. lapkričio 3 d. Institucija pareiškėjai išsiuntė pranešimą Nr. 12SD-4891-(14.12.137 E.) dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo. Pareiškėja informuota, kad atsakomybė už 2023 m. spalio 26 d. nustatytus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus yra numatyta ANK 110 straipsnio 1 dalyje. Paprašyta pareiškėjos 2023 m. gruodžio 12 d. 10.00 val. atvykti į Instituciją dėl nustatyto pažeidimo aplinkybių įvertinimo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nustatyto. Kadangi pareiškėja į bylos nagrinėjimą neatvyko, paaiškinimų nepateikė, todėl 2023 m. gruodžio 12 d. buvo priimtas skundžiamas nutarimas.
Atsiliepime Institucija pažymi, jog žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybes teise priklauso pareiškėjai. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Šio žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 2008 m. rugsėjo 30 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-6733-(1.3) pagrindu. Pareiškėja šį žemės sklypą įsigijo 2015 m. gegužės 15 d. prikimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Institucija įvertino visus turimus duomenis, SB „(duomenys neskelbtini)“ primininko, pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, nenustatė atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, nustatė, kad pareiškėja padarė nusižengimą, atitinkantį ANK 110 straipsnio 1 dalį, o pareiškėjos tyčios faktą patvirtina tai, kad pareiškėja, žinodama savo žemės sklypo ribas, bendro SB „(duomenys neskelbtini)“ naudojimo žemės sklypo dalyje, kuri ribojasi su pareiškėjos asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, ant (duomenys neskelbtini) gatvės pasodino vaismedžius, sudėjo komposto dėžes, įkasė valstybinėje žemėje betoninių rentinių šulinį. Pažymėtina, jog jauni vaismedžiai, komposto dėžės, šulinys yra valstybinėje nesuformuotoje žemėje, kurioje pagal SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinį planą yra (duomenys neskelbtini) gatvė, kuria nėra galimybės naudotis, kadangi sodininkai yra užėmę ir naudoja savo poreikiams. Skunde nurodyta aplinkybė, jog dviejų plastikinių kilnojamų komposto dėžių padėjimas negali būti laikomas pavojinga veika, pagrindžia faktą, jog pareiškėja aiškiai suvokė, kad savo poreikiams naudoja valstybinę žemę už žemės sklypo ribos, todėl tyčios faktas yra akivaizdus.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas jos skundą visiškai palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai parodė, kad Institucijos pateiktame atsiliepime nurodoma aplinkybė, jog pareiškėja neteikė paaiškinimų ir neatvyko į Instituciją nutarimo priėmimo dieną, tačiau pareiškėja Institucijai 2023 m. gruodžio 6 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kurie buvo užregistruoti Institucijoje Nr. 12JP-3138; kyla klausimas ar atsiliepime padaryta žmogiška klaida, ar Institucija, priimdama nutarimą, nevertino pareiškėjos teiktų paaiškinimų. Šiuo atveju lieka neįrodyta administracinio nusižengimo tyčia. ANK 110 straipsnio 1 dalis numato dvi alternatyvas nusižengimo padarymui - kai pažeidėjas užima valstybinę žemę arba/ir ja naudojiesi. Šiuo aspektu svarbu tai, jog kai pareiškėja įsigijo žemės sklypą, ji nieko papildomai neatliko, prie jos sklypo esančioje valstybinėje žemėje medžiai ir krūmai jau buvo pasodinti, šulinys iškastas, ji tik padėjo dvi kilnojamas plastikines komposto dėžes, kurias, kai tik buvo Institucijos liepta, patraukė. Esminis šios bylos klausimas - ar tai galima traktuoti kaip valstybinės žemės užėmimą. Gretinama (duomenys neskelbtini) sklype buvo nustatyta analogiška situacija, tik ten nebuvo šulinio, buvo rasta komposto krūva ir želdiniai, tai buvo pripažinta kaip mažareikšme veika ir administracine teisena pradėta nebuvo. Medžių genėjimas ar žolės nupjovimas valstybinėje žemėje negali būti traktuojamas kaip naudojimasis valstybine žeme, nes pagal SB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus taisykles bendrijos nariai yra įpareigoti prižiūrėti bendro naudojimo plotus. (duomenys neskelbtini) gatvė niekada nebuvo įrengta kaip kelias, nes sklypai, tarp kurių ji numatyta, yra įsigyti savininkų kaip dvigubi ir į juos patenkama per kitą gatvę. Nutarime nurodomas šulinys yra kanale ir tai nėra geriamojo vandens šulinys, ten suteka nuotekos, todėl net nėra lūkesčių juo naudotis. Šiuo atveju užėmimo aspektas nebuvo tiriamas, nebuvo aiškinamasi ar pareiškėja įrengė šulinį, ar ji sodino medžius. Dėl naudojimosi aspekto, tai tik jį galima inkriminuoti tik kai yra tyčia, sąmoningai savavališkai suvokiama, kad naudojamasi neteisėtai, neturint pagrindų ir teisių naudotis šia žeme. Pareiškėja visada galvojo, jog šulinys yra bendro naudojimo, negalvojo, kad jis yra įrengtas nelegaliai ir savęs ji niekada nelaikė šulinio savininke ar naudotoja. Pareiškėjos sklypas nėra aptvertas, akte pateiktoje 7 nuotraukoje matoma tvora yra kaimynų sklypo, ji savo sklypo ribas žino. Likęs plotas, kuris neįeina į sklypo ribas, yra šienaujamas iki pat kanalo; valstybinėje žemėje nėra sėjama, sodinama, ji tik genėjo vaismedžius, krūmus, o tai ją įpareigojo daryti SB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus taisyklės.
Institucijos atstovė teismo posėdžio metu prašė nutarimo nekeisti ir skundo netenkinti. Papildomai parodė, kad buvo gautas pranešimas iš SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko, dėl ko buvo atliktas patikrinimas. Patikrinimo metu buvo nustatyti pažeidimai. Pareiškėja puikiai turėjo žinoti, jog komposto dėžės turėjo būti jos sklypo ribose, o ne valstybinėje žemėje. Dėl medžių – tai jauni medžiai, niekas kitas jų negalėjo pasodinti, tik pareiškėja. Kad tai jauni medžiai, nustatė specialistai, kurie įvertino situaciją ir nurodė, kad medžiai, šulinys ir komposto dėžės buvo pastatyti pareiškėjos, todėl visa tai ir sudarė valstybinės žemės neteisėto užėmimo ar naudojimo sudėtį. Pareiškėja neneigė, jog valstybine žeme naudojosi ir ją prižiūrėjo; jeigu ne ji būtų pasodinusi vaismedžius, ji nebūtų jų prižiūrėjusi. Pareiškėja, 9 metus turėdama žemės sklypą, būdama rūpestinga, atsakinga, turėjo kreiptis į pirmininką dėl susidariusios situacijos, aiškintis ką daryti dėl vaismedžių ir šulinio arba prašyti, kad jie būtų panaikinti. Jeigu priimta tvarka, kad bendro naudojimo sklypus turi prisižiūrėti sodininkų bendrijos nariai, tai žolės nupjovimas nėra pažeidimas, tačiau šioje vietoje turėjo būti ne žolė ir bendrijai priklausantys želdiniai, o gatvė, kurios priežiūrai negali būti taikomi skunde nurodytos bendrijos vidaus taisyklės dėl želdinių priežiūros.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas R. A. parodė, kad jis yra SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas. Jis buvo gavęs (duomenys neskelbtini) sklypo savininko skundą dėl to, jog jis negali patekti į savo sklypą. Savo ruožtu jis buvo nuvykęs patikrinti aplinkybių į vietą, apžiūrėjo sklypus, padarė nuotraukas. Su sklypų savininkais šnekėjo, jog negali taip būti, turi būti gatvė Bendrijos generaliniam plane suprojektuota (duomenys neskelbtini) gatvė, užtikrinanti privažiavimą prie savo sklypo bet kuriam šioje gatvėje turinčiam sklypą sodininkui. Viešai pateikta informacija sklypų savininkams dėl susidariusios situacijos paskelbta nebuvo, pirmininkas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl situacijos įvertinimo. Kai Institucijos atstovai apžiūrėjo situaciją, jis pats nedalyvavo. Kada už (duomenys neskelbtini) sklypo ribų atsirado vyšnios, šulinys, jis negali pasakyti, nes visų bendrijos sklypų ir jų ribų bei naudojimo be atskiro pareikalavimo netikrina. Sodininkai patys žino savo sklypų ribas‘ jeigu nėra padaryti kadastriniai matavimai, sklypai turi preliminarius matavimus. Kai jis pats pirko žemės sklypą, ėjo kalba, jog yra žodinis susitarimas, jog prieš tai kažkuris buvęs SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas leido naudotis su savininkų sklypais besiribojančiomis teritorijomis, tačiau tokio rašytinio dokumento jis nėra matęs. Valstybinės žemės sklypų, esančių Bendrijos teritorijoje, Bendrija neprižiūri, juos turi prižiūrėti valstybė. Jeigu kažkam trukdo iš gyventojų šalia jo sklypo esantis neprižiūrėtas plotelis, tai arba palieka jį apleistą, arba susitvarko. Kiek laiko (duomenys neskelbtini) gatvė yra užimta greta esančių sklypų savininkų, neturi informacijos, turi įtarimą, kad labai seniai. Pagal bendrą vaizdą ten gatvė niekada nebuvo įrengta. Teritorija buvo formuojama 1991-1994 m. laikotarpyje. Dėl SB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus taisyklių 5 punkto, tai jame nurodyta, jog bendro naudojimo objektus reikia prižiūrėti, tai reiškia, jog gatvę reikia prižiūrėti kaip gatvę, o ne kaip pievą; jeigu pagrioviai ribojasi su sklypo riba, tai visuotinio susirinkimo metu buvo aiškiai numatyta, kad tokius pagriovius prižiūri sklypo, su kuriuo ribojasi pagriovys, savininkas. Pareiškėja įsigijusi sodo sklypą į jį su prašymu išaiškinti, kam priklauso šulinys, kas jį turi prižiūrėti ir pan., nėra kreipusis. Iš esmės apie šulinį jis ir pats tik dabar sužinojo. Iš patirties gali pasakyti, kad tokių šulinių griovio krašte ar viduje galima rasti ne vieną, nes nuo seno, kiek pasakojo SB „(duomenys neskelbtini)“ gyventojai, buvo nerašyta tvarka, įprotis, jog žmonės pasidarydavo tokius šulinius daržų laistymui, tai buvo toleruojama ir normalu, kadangi niekam tai netrukdė, o vandens tuose šuliniuose augalų laistymui prisikaupdavo. 30 metų gatvės ten nereikėjo, todėl niekas nieko ir nedarė. Šiuo metu, kai bus atlaisvinta žemė pagal paskirtį, bus imamasi veiksmų įrengti gatvę.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. D. parodė, jog kiek prisimena, pagal SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko skundą buvo atliktas patikrinimas, buvo tikrinti žemės sklypai, besiribojantys su plane nurodyta (duomenys neskelbtini) gatve. Patikrinimo metu vietovėje buvo užfiksuoti pažeidimai. Neprisimena ar patikrinime dalyvavo 5 sklypo savininkė; pamena tik vyriškį, kuris nebuvo sklypo savininkas, tačiau sakė, jog šulinys reikalingas. Ar vyko kalba, kas įrengė šulinį, neprisimena, šulinio įrengimo aspekto netyrė, nes tai neaktualu valstybinės žemės naudojimo teisėtumo klausimo sprendimui; patikrinimo metu kompleksiškai vertino visas užfiksuotas aplinkybes – kad šulinys yra prie pareiškėjos sklypo, ji juo naudojasi, jis uždengtas dangčiu, kad tame valstybinės žemės plotelyje nuo jos sklypo yra užsodinta želdinių, padėtos komposto dėžės, kad į šią žemę galima patekti tik iš jos sklypo. Nustatyti, kada pasodinti vaismedžiai, jų amžių, Nacionalinės žemės tarnybos specialistai nei pareigos, nei kompetencijos neturi. Dėl sklypų ribų tikrai niekam nekilo abejonių, tačiau (duomenys neskelbtini) gatvė yra savavališkai užimta gretimų sklypų.
Iš 2023 m. spalio 27 d. žemės naudojimo patikrinimo akto nustatyta, kad ties žemės sklypu (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje pasodinti medžiai, sudėtos komposto dėžės, įkastas į žemę betoninių rentinių šulinys (b. l. 13-14).
Iš SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininko R. A. prašymo dėl nelegalaus užtvėrimo ir apleistų sklypų nustatyta, jog pirmininkas į Instituciją kreipėsi su prašymu atlikti valstybė kontrolę (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes ji yra neleistinai užtverta ir užstatyta statiniais bei nepravažiuojama (b. l. 56).
Iš A. S. ir B. K. rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad iki pareiškėjai V. G. 2015 m. įsigyjant žemės sklypą, sklypo gale prie melioracijos griovio kanalo jau buvo šulinys, medžiai ir krūmai (b. l. 59-60).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad V. G. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimu nubausta įspėjimu pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji savavališkai užėmė ir naudojosi valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini) g., SB „(duomenys neskelbtini)“.
Pareiškėja ir jos atstovas advokatas ginčija jos kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę teiseną V. G. atžvilgiu nutraukti, kadangi priimtas nutarimas yra nepagrįstas, nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jos kaltę.
ANK 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba naudojimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trijų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Žemės įstatymo 21 straipsnio 2 punkte numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo laikytis žemės sklypui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ir žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų; o minėto įstatymo 7 punkte numatyta, kad savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad ANK 110 straipsnio prasme užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau. Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias (užpilant žemėmis, atribojant akmenimis), ir dėl to juo negalima naudotis; valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai; suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias; valstybinė žemė apsodinama tujomis, įveisiama vynuogių tvorelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21-489/2021, 2AT-75-495/2022).
Tačiau pažymėtina ir tai, jog priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių tiek dėl administracinio nusižengimo fakto, tiek ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-57-976/2020, 2AT-18-697/2023). ANK 110 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis požymis yra tyčia, taigi kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21-489/2021, 2AT-88-495/2022 ir kt.).
Kaip matyti iš priimto nutarimo, V. G. yra kaltinama tuo, jog ji užėmė ir naudojosi nesuformuota valstybine žeme. Iš bylos medžiagos matyti, jog Institucijos specialistai nedetalizavo ir neišaiškino, kokiais ir kieno veiksmais valstybinė žemė užimta, kada tai padaryta, nuo kada ir kaip ji naudojama. Vertindami vienintelio patikrinimo metu formaliai nustatytų aplinkybių visumą, jie formaliai nustatė pažeidėją – V. G.. Šiuo atveju teismas negali sutikti su Institucijos nuomone, jog V. G. savo veiksmais, o būtent - medžių pasodinimu ir šulinio įrengimu užėmė valstybinę žemę. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad šiuos veiksmus atliko būtent pareiškėja, o visos kylančios abejonės turi būti vertinamos asmens naudai; tokiu būdu tenka konstatuoti, kad byloje, net ir teismui atlikus išsamų aplinkybių aiškinimąsi, liko neįrodyta, kad V. G. užėmė valstybinę žemę.
Bylos duomenys patvirtina, o ir pati pareiškėja pripažino, kad nors ji ir žinojo savo sklypo ribas, vis tik valstybinėje žemėje laikė dvi komposto dėžes, kurias po patikrinimo patraukė, prižiūrėjo ten augančius medžius, pjovė žolę. Tokiu būdu V. G. veiksmuose yra nustatyti objektyvieji naudojimosi valstybine žeme požymiai, atitinkantys ANK 110 straipsnio 1 dalies sudėtį, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių subjektyviąją šio nusižengimo sudėties pusę, t. y., kad pareiškėja darė tai tyčia, tokiais savo veiksmais siekdama savanaudiškų, neteisėtų tikslų. Byloje nėra duomenų, kad prižiūrėdama su jos sklypu besiribojančioje neprižiūrimoje ir niekieno kito nenaudojamoje valstybinėje žemėje augančius medžius ar nušienaudama visada čia augusią pievą, pareiškėja piktybiškai naudojosi jai nepriklausančiu valstybiniu žemės sklypu. Negalima kaltinti V. G. už tai, kad būtent prie jos įsigyto sodo sklypo buvo valstybinės žemės plotelis, kurio niekas nenaudojo ir neprižiūrėjo, todėl ji, siekdama ne tiek savo interesų, kiek bendros tvarkos, jį minimaliai prižiūrėjo. Byloje nebuvo nustatyta jokių tyčinio neteisėto naudojimosi požymių – kad pareiškėja būtų aptvėrusi šį sklypelį tvora ir dėl šių jos veiksmų prie jo negalėtų prieiti joks kitas žmogus, kad ji būtų užstačiusi šį sklypelį statiniais ir įdirbusi tą žemę, auginusi joje daržoves ar pan. Taip pat byloje nebuvo nustatyta, kad V. G. būtų buvusi iki Nacionalinės žemės tarnybos specialisto patikrinimo informuota, kad jos veiksmai šiame valstybinės žemės sklypelyje ( žolės pjovimas, komposto dėžės laikymas) yra netoleruojami ir turi būti nutraukti. Tai, kad šioje vietoje pagal 1991-1994 metais parengtą generalinį planą turėjo būti gatvė, neįpareigojo nei valstybės, kuriai priklauso ši žemė, bei Bendrijos, kuri yra teisėta jos naudotoja, atitinkamai tos gatvės ir įrengti bei prižiūrėti, todėl negali įpareigoti ir fizinių asmenų – greta esančių sodininkų sklypų savininkų – prižiūrėti šią teritoriją kaip kelią. Primintina, kad pareiškėja sklypą įsigijo vėliau nei kaimynės ir pateko į jau susiformavusią situaciją (tvoros jau buvo užtvertos, kaip nurodė rašytiniuose paaiškinimuose kaimynės, šulinys, medžiai ir krūmai jau augo, kad būtų buvę priešingai - nenustatyta) bei iki perspėjimo sprendė ją pagal ūkiškumo ir tvarkos principus ir niekam nepakenkė; teismo vertinimu, pareiškėja būtų labiau pakenkusi aplinkiniams ir Bendrijos tvarkai, jei būtų šio sklypelio neprižiūrėjusi, leidusi vešėti piktžolėms ir daugintis kenkėjams.
Esant nurodytoms aplinkybėms, nenustačius subjektyvių administracinio nusižengimo požymių, patvirtinančių, kad V. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, skundžiamas nutarimas naikintinas, administracinio nusižengimo teisena V. G. atžvilgiu nutrauktina (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas). Pats valstybinės žemės naudojimo patikrinimas ir po jo duotas pareiškėjai žodinis nurodymas niekaip nebesinaudoti jai nepriklausančia valstybine žeme, teismo vertinimu, pakankamai užtikrino, kad pareiškėja nuo tol juo visiškai nebesinaudotų, žinodama, kad priešingu atveju nebegalės gintis reikalavimų nežinojimu ir tyčios juos pažeisti neturėjimu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šioje byloje pareiškėjos V. G. atstovas advokatas Karolis Gerbauskas skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjos atžvilgiu administracinė teisena šiuo nutarimu nutrauktina, pripažinus nepadarius inkriminuojamojo administracinio nusižengimo, tačiau pažymėtina, kad tokias išlaidas pagrindžiančių duomenų nepateikta, tad atstovo advokato prašymas paliekamas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patrauktos V. G. atstovo advokato skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-5199-2023 (ROIK: 232227834993) ir administracinio nusižengimo teiseną V. G. nutraukti, nesant jos veikoje administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.