- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-10
- Bylos Nr.
- 2A-42-538/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Aušra Maškevičienė, Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- Z. G.
- Ieškovas
- J. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Žydrūno Bertašiaus, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant Z.G., jo atstovui advokatui Vidmantui Žylei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Z. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui Z.G. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė teismui ieškinį ir prašė iškeldinti atsakovą Z. G. iš buto bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo 1996 metais ir jame leido apsigyventi savo vaiko tėvui Z. G. Tarp šalių normalūs šeiminiai santykiai nesusiklostė, atsakovas pradėjo smurtauti, nesirūpino sūnumi, todėl ji su vaiku buvo priversta palikti savo butą ir išvykti gyventi į kitą miestą. Po trejų bylinėjimosi su atsakovu metų, jai pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į šį butą, todėl ji prašo atsakovą iškeldinti iš jos buto.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino. Iškeldino atsakovą Z. G. iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, bei iš atsakovo Z. G. priteisė 1600 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei J. S.. Nurodė, kad atsakovo ieškinys dėl ginčo buto dalies pripažinimo asmenine nuosavybe pagal 2008-02-26 Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartį atmestas (b. l. 133), todėl ieškovei butas priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir ji turi teisę savo turtą valdyti savo nuožiūra pagal savo norą ir poreikį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas, gyvendamas šiame bute be ieškovės sutikimo, pažeidė ieškovės kaip savininkės teises, apribojo jos galimybę valdyti turtą savo nuožiūra, todėl toks valdymo teisės apribojimas naikintinas, iškeldinant atsakovą iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto.
Šalies argumentai
Atsakovas Z. G. pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-30 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis, tačiau ji nebuvo įvykdyta ir tai turi būti vertinama kaip ieškovės įsipareigojimų nevykdymas. Ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, nes ji neatsiskaitė su atsakovu pagal 2006-05-13 taikos sutartį. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso normas: nors atsakovas nesutiko, išnagrinėjo bylą nedalyvaujant jo advokatui ir priėmė sprendimą, kai nebuvo išnagrinėtas atskirasis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-20 nutarties.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad taikos sutartį pasirašė dėl atsakovo vartojamo smurto prieš ją ir jų sūnų. Taip pat pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad taikos sutartis sudaryta norint užbaigti konfliktinę situaciją.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė butą, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo 1996-05-23 panaudojusi parduoto savo buto lėšas bei banko paskolą (civilinė byla Nr. 2-318-370/2008, b. l. 10 - 17, 19). Atsakovas ginčo bute apsigyveno kaip ieškovės sugyventinis ir jos sūnaus A. G. tėvas (t. I, b. l. 8, 9, 10). Šalys gyveno viename bute iki 2006 metų balandžio 26 d. Ieškovė su sūnumi buvo priversta išvykti į Marijampolę, nes gyvenimas su atsakovu tapo nepakeliamas ir pavojingas dėl atsakovo smurto, psichologinio teroro, patyčių. Tai patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai (civilinė byla Nr. 2-656-328/2008, t. I b. l. 93 - 94). Atsakovo ieškinys dėl ginčo buto dalies pripažinimo asmenine nuosavybe pagal 2008-02-26 Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ir apeliacinio teismo nutartį atmestas (civilinė byla Nr. 2-656-328/2009, t. I b. l. 133). Tai reiškia, kad ieškovei butas priklauso asmeninės nuosavybės teise, atitinkamai ji turi teisę savo turtą valdyti savo nuožiūra pagal savo norą ir poreikį. Įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos teritorijoje (LR CPK 18 str., 182 str. 2 p.).
Valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą (CK 4.35 str. 1 d.). Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tarp šalių sudaryta 2006-05-13 taikos sutartimi, kuria ieškovė įsipareigojo atsakovui sumokėti už dalį buto 60 000 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad taikos sutartis pasirašyta norint pabaigti konfliktinę situaciją. Taip pat pasisakė, kad Z. G. neprisidėjo prie ginčo buto, pažymėjo, jog išlaidos, skirtos vaiko išlaikymui, einamas remontas, daiktų įsigijimas nepriskirtinos išlaidoms, kurių pagrindu atsirado bendroji nuosavybė. Kadangi teismo yra nustatyta, kad butas asmeninės nuosavybės teise priklausė ieškovei, atsakovas nepanaudojo savo lėšų nuosavybei sukurti, t. y. butui pirkti, vadinas, atsakovas ginčo bute gyveno be jokio pagrindo. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad asakovas, gyvendamas šiame bute be ieškovės sutikimo, pažeidė ieškovės, kaip savininkės, teises, apribodamas jos galimybę valdyti turtą savo nuožiūra. Todėl toks valdymo teisės apribojimas naikintinas, iškeldinant atsakovą iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto (LR CK 4.35 str. 1 d., 4.36 str. 1 d.).
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.) ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Iš atsakovo Z. G. ieškovei J. S. priteistinos 2000 Lt bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Z. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovei J. S..