- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-02-26
- Bylos Nr.
- 2-318-370/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- Z.G.
- Atsakovas
- J.S.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo teisėja D.Martinavičienė, sekretoriaujant S.Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant ieškovui Z.G., jo atstovui advokatui V.Žylei, atsakovei J.S., jos atstovui advokatui V.Einikiui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z.G. ieškinį atsakovei J.S. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Z.G. 2006 12 11 ieškiniu prašė pripažinti jam asmeninės nuosavybės teisę į 46/100 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), registruoto J.S. vardu, ir paskirti jam naudotis kambariu, buto plane pažymėtu indeksu 19-4, taip pat ½ dalį pagalbinių patalpų, pažymėtų buto plane indeksais 19-2, 19-5, 19-1, bei priteisti iš atsakovės jam 5660,20 Lt piniginę kompensaciją už mažesnę nuosavybės dalį. Nurodė, kad ginčo butas dalinės nuosavybės teise priklauso ir jam. Tai pripažįsta atsakovė, kuri pareiškė ieškinį dėl jo iškeldinimo, teigdama, kad 2006 05 13 susitarimu ji sutikusi jam sumokėti 60 000 Lt kompensaciją už jo buvusią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Nustačius kiekvieno bendraturčio dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, jo iškeldinimas iš buto negalimas, todėl prašo pripažinti nuosavybęs teisę ir atidalyti bei nustatyti naudojimosi butu tvarką. Turto nori natūra, nes neturi kito gyvenamojo ploto. Butą įsigijo kartu gyvendami su atsakove, vesdami bendrą ūkį. Iš pradžių gyveno jos bute (duomenys neskelbtini), tačiau jis stovėjo eilėjė butui gauti, todėl santuokos neregistravo, kartu nesiregistravo ginčo bute ir jame nedeklaravo gyvenamosios vietos. 1989 12 17 gimus sūnui A. vieno kambario bute gyventi buvo per ankšta, todėl nutarė pirkti didesnį butą. Nuperkant ginčo butą, buvo panaudoti jo sutaupyti 8000 Lt bei atsakovės vardu gauta 40 000 Lt paskola. Nupirktas butas buvo blogas, todėl vesdamas bendrą ūkį su atsakove, jis naudojo savo pajamas iš dalies butui remontuoti bei paskolai dengti. Be to, atsakovei apie metus nedirbant, jis visiškai išlaikė šeimą ir tvarkė visus jos finansinius reikalus. Po 2003 m. šeimoje kilo konfliktinė situacija, buvo nuolatiniai barniai ir ginčai, po ko 2006 04 29 atsakovė su sūnumi iš buto išsikraustė ir išvyko gyventi į Marijampolę. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas per savo atstovą nurodė, kad savo reikalavimus grindžia ne tik ieškinyje nurodytomis materialinėmis teisės normomis, bet ir buto įsigijimo metu galiojusio LR CK 474 str. 2 d. dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrają dalinę nuosavybę nuostatomis.
Ieškovo atstovas ieškinį palaikė. Nurodė, kad iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad šalys vedė bendrą ūkį ir ieškovas savo lėšomis prisidėjo prie bendrosios dalinės nuosavybės įsigijimo pagal žodinį susitarimą, nes prisidėjo lėšomis nuosavybę įsigijant, kartu ir išmokant bankui paskolą. Be to, iki šiol faktiškai ir bute gyvena. Be to, iškeldinimo byloje pati atsakovė pripažino, jog ieškovas jai davė 4 000 Lt butui įsigyti.
Atsiliepimas
Atsakovė ieškinio nepripažino. Nurodė, kad ginčo butą ji įsigijo tik iš savo ir skolintų lėšų. Ji turėjo nuosavybės teise turto, kurį pardavus kelis kartu gerino savo gyvenimo sąlygas, paskutinį kartą kartu ir 1989 m. gimusio sūnaus A. Nors nuo 1988 m. buvo priėmusi kartu gyventi ir ieškovą, tačiau su juo ne tik kad nepavyko sukurti šeimos, bet ir dėl jo nepakenčiamo elgesio nebuvo normalių faktinių šeiminių santykių. Į jos prašymus ir reikalavimus palikti ją ir sūnų ramybėje jis nereaguodavo, ne kartą ją yra sumušęs, ne kartą yra tekę kviesti policiją, kol neapsikentusi tokios padėties ji su vaiku laikinai išvyko gyventi pas savo artimus gimines į Marijampolę ir tik tada kreipėsi į teismą dėl atsakovo iškeldinimo. Jokio susitarimo pirkti bendrai butą nebuvo ir niekada jam nuosavybės teisės nepripažino, o 60 000 Lt kompensacijos sumą siūlė bei apie 4000 Lt gavimą iš ieškovo kito teismo posėdyje dėl iškeldinimo ji pasakė tik dėl galimybės taikiai išspręsti konfliktinę situaciją - kad ji su vaiku būtų palikta ramybėje. Ieškovo duodams lėšos buvo naudojamos jo poreikiams tenkinti. Nepripažįsta, kad buvo susitarimas su ieškovu ginčo butą įsigyti bendrąja daline nusavybės teise, nes už butą mokėjo savo lėšomis, ieškovas niekada nebuvo registruotas jos nuosavybės teise turėtuose butuose, jo gyvenamosios vietos pas save nedeklaravo, ji pati turėjo lėšų už butą sumokėti jį perkant bei grąžinant paskolą, dirbo „Hansabanke“ ir gavo paskolą lengvatinėmis sąlygomis, jokių esminių pagerinimų bute neatlikta, butą remontavo iš savo ir iš banko ir kitų asmenų asmeniškai skolintų lėšų, padėjo jos artimi giminaičiai. Kad tarp jos ir ieškovo buvo sudėtingi santykiai patvirtina tos aplinkybės, jog ieškovas nežinojo, kad ji yra paskolinusi ar pasiskolinusi iš kitų asmenų, kartu artimų ieškovui, pinigus, bei kad paskola bankui už pirktą butą yra grąžinta anksčiau nustatyto termino.
Atsakovės atstovas ieškinio nepripažino. Paaiškino, kad pateikė įrodymus, jog tarp šalių nebuvo susiklostę normalių nuolatinių faktinių šeiminių ir turtinių santykių, nes iki pat išvykimo į Marijampolę atsakovė visapusiškai asmeniškai disponavo ginčo butu. Tai patvirtina sudarytos sutartys dėl mokesčių už butą ir komunalines paslaugas deklaruojant tik du asmenis, ieškovas neginčijo notarine tvarka sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties ir neįrodė, jog buvo susitarimas ar jungtinė veikla dėl bendrosios nuosavybės įgijimo, ieškovas niekada nebuvo registruotas pas ieškovę ir ginčo bute, nedeklaravo savo gyvenamosios vietos. Tarp šalių buvo nuolatiniai nesutarimai, nepasitikėjimas ir konfliktai. Tai patvirtina ne tik duomenys iš policijos, liudytojo sūnaus A.G. parodymai, bet ir bylos faktinės aplinkybės, jog ieškovas nežinojo apie ieškovės paskolinius santykius su trečiaisiais asmenimis ir kad iš banko paimta paskola sumokėti už perkamą butą yra grąžinta anksčiau laiko. Šalys nevedė bendro ūkio, būdingo šeimai, įsigaliojus naujajam CK nebuvo įregistravusios partnerystės, ieškovas nenurodė jokio kito bendrai sugyvento turto, o turimas akcijas priskiria prie asmeninės nuosavybės, kurios atsakovė nemato pagrindo ginčyti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš ieškinio bei ieškovo paaiškinimo matyti, kad ieškovas preziumuoja, jog ginčo butas yra bendroji dalinė nuosavybė ir teisiškai nekorektiškai prašo asmeninės nuosavybės teisės pripažinimo, kartu reikalaudamas ir nuosavybės atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Teismas 2007 12 18 teismo posėdžio metu buvo iškėlęs ieškovui ieškinio pagrindo ir reikalavimų patikslinimo klausimą, tačiau šalis tinkamai nei ieškinio pagrindo, nei dalyko nepatikslino. Nesant reikalavimo pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės, negalimas ir atidalijimas, o juo labiau kad ir pagal bylos aplinkybes bei byloje pateiktus įrodymus matyti, kad tokio turto atidalijimas natūra realiai negalimas, nes atidalijimas galimas tik tada, kai nebeliktų jokių bendro naudojimo patalpų, o šiuo atveju reikalavimas yra susijęs su naudojimosi turtu tvarkos nustatymu išlaikant bendrąją dalinę nuosavybę į dalį patalpų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių ir toliau tęsiasi konfliktinė situacija dėl sudėtingų šalių tarpusavio asmeninių santykių, nebūdingų faktiniams šeiminiams santykiams, kartu dėl tinkamo elgesio ir bendravimo santykių su sūnumi, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovas yra su atsakove įgyjęs ar sukūręs ginčo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas pažymi, kad ginčo buto įgijimą atsakovės asmeninės nuosavybės teise patvirtina nenuginčyta notarinė sutartis (galiojusio LR CK 149 str. 2 d., 253 str. 1 d., 255 str. 1d., LR CK 4.47 str. 1 p., todėl ieškovui galima tik teisė į kompensaciją už duotas panaudoti jo asmenines lėšas ginčo butui įsigyti ar paskolai grąžinti, ar iš esmės turtui pagerinti. Ieškovo nurodyti liudytojai nepatvirtino buvusio susitarimo iki 1996 05 23 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo butą pirkti bendrosios dalinės nuosavybės teise ar esminių turto pagerinimo faktų, kartu nepateikti jokie patikimi rašytiniai įrodymai apie tiesioginį ieškovo lėšų panaudojimą nuosavybei sukurti, t.y. butui pirkti ar paskolai dengti ( LR CPK 178 str., 185 str., galiojusio LR CK 474 str. 2 d., 126 str., LR CK 4.80 str.). Priešingai, esantys byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė pati turėjo pakankamai lėšų asmeninei nuosavybei įsigyti, kartu sudarydama lėšų skolinimo ar skolinimosi sandorius su trečiaisiais asmenimis ir apie tai neinformuodama ieškovo, tik ji visapusiškai disponavo nuosavybe, sudarydama buto aptarnavimo, paslaugų ir mokesčių mokėjimo dokumentus, ieškovas bute nebuvo registruotas ir deklaruotas, dėl ieškovo netinkamo elgesio kreipdavosi į policiją ( t. 1, b.l. 101, 108, 180 ), o atsakovės pripažinimas ieškovo duotų 4000 litų prie buto pirkimo ir 60 000 Lt kompensacijos pasiūlymas vertintinas kaip bandymas pabaigti tarp šalių konfiktinę situaciją, nes atsakovės paaiškinimai, jog nebuvo sutarimo įsigyti butą bendrosios nuosavybės teise per visą bylos nagrinėjimą yra iš esmės nuoseklūs, atitinka kitius byloje surinktus įrodymus, ir jais netikėti nėra pagrindo ( LR CPK 185 str.).
Esant tokioms aplinkybėms ieškinį tenkinti nėra teisinio pagrindo.
Kadangi ieškinys netenkintinas, tai atsakovės turtui taikytos Klaipėdos m. apylinkės teismo 2006 12 15 nutartimi ( t.1, b. l 27-28) laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ( LR CPK 150 str. 4 d.). Ieškovas paduodamas ieškinį teismui nuo žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleistas, vėliau žyminio mokesčio sumokėjimas buvo dar kartą atidėtas iki bylos baigimo, todėl atsižvelgus į tai, jog duomenys apie ieškovo turtinę padėtį byloje nepasikeitė, žyminis mokestis iš ieškovo nuo atmestų reikalavimų valstybei nepriteistinas, atleidžiant nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ( LR CPK 185 str., 83 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendž i a:
ieškinį atmesti.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovei Janinai Stonkutei Klaipėdos m. apylinkės teismo 2006 12 15 nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.