Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2023-02-06 · Baudžiamoji byla Nr. e1-899-1133/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-02-06
Bylos Nr.
e1-899-1133/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02911-2023-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Kaltinamasis
R. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-899-1133/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02911-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; (S) 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) miesto sav., nesusituokęs, turinti profesinį išsilavinimą, bedarbis, teistumas išnykęs, jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, buvo paskirta 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmė (bausmę atliko 2017 m. sausio 24 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. Š. 2023 m. sausio 22 d. apie 20.23 val. Vilniuje, Ateities g., tieks Ukmergės g. viaduku, vairavo automobilį „Suzuki SX4 4WD MT“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,87 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. Š. 2023 m. sausio 24 d. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. sausio 22 d. buvo namuose, apie 20 val. važiavo link (duomenys neskelbtini), pas draugę palikti automobilį, kadangi planavo vykti į Islandiją dirbti. Prieš tai paėmė pavėžėti draugą A., pavardės jo nežino, nežino kur jis gyvena. A. jo automobilyje paliko du buteliukus valerijono. Pastebėjęs valerijono buteliukus, važiuodamas juos paėmė ir išgėrė vieną pilnai, o kito buteliuko nugėrė pusę. Po kelių minučių Ateities gatvėje, ties Ukmergės gatvės viaduku jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai jo paklausė ar jis yra išgėręs, jis jiems pasakė „taip“, paaiškino ką gėrė, jiems parodė. Po to pareigūnai jo paprašė papūsti į alkotesterį, nesitikėjo, kad tiek įpūs, kiek pamena pirmu kartu įpūtė 1,87, kiek įpūtė antru kartu neprisimena. Dėl šio įvykio labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

Liudytojo E. G. 2023 m. sausio 23 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. sausio 22 d. dirbdamas kartu su Vilnius apskrities vyriausiojo policijos komisariato KPS specialistu R. M., patruliuodami skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu (borto numeris V1861) apie 20.23 val., dirbant pagal policijos priemonių planą, Ateities g. ties Ukmergės g. viaduku, patikrinimui sustabdytas automobilis „Suzuki“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. Š.. Bendraujant su vairuotoju nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Kilus įtarimų, kad vyriškis yra neblaivus, alkotesteriu patikrinus R. Š., alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARBL-0762. R. Š. nustatytas 1,98 (pirmu pūtimu) ir 1,87 (antru pūtimu) promilių girtumas. Paklausus R. Š. prieš kiek laiko vartojo alkoholį, šis paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš valandą. R. Š. padaryto pažeidimo neginčijo, teigė, kad reikėjo nuvažiuoti į Molėtus.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto R. M. 2023 m. sausio 22 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės, kurias nurodė liudytoju apklaustas E. G..

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjos 2023 m. sausio 22 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2023 m. sausio 22 d. apie 20.23 val. Vilniuje, Ateities g., ties Ukmergės g. viaduku, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, R. Š. vairavo automobilį „Suzuki“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore buvo 1,87 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Neblaivumo 2023 m. sausio 22 d. nustatymo aktas, alkotesterio kvitai, alkotesterio patikros sertifikas Nr. 1752973 duomenų matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARBL-0762 pirmo patikrinimo metu 20.28 val. R. Š. nustatytas 1,98 promilių girtumas, o antro patikrinimo metu 20.46 val. – 1,87 promilių girtumas. Kaltinamajam nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; nerišli kalba. Nustatyta, kad kaltinamasis negalėjo eiti tiesia linija, taip pat negalėjo stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. Kaltinamasis nurodė, jog alkoholį vartojo prieš valandą. Kaltinamasis sutiko su tikrinimo rezultatais.

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) 2023 m. sausio 22 d. aktas, iš kurio matyti, jog įtarus, kad vairavo neblaivus, apsvaigęs asmuo ar padarytas kitas KET pažeidimas nuspręsta automobilį „Suzuki“ (v. n. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežti į saugomą aikštelę.

Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2022 m. gruodžio mėnesį automobilio „Suzuki SX4 1.6 Outdoor Line 4x4“ (pasirinkti 2008 m) kaina su PVM buvo 3 450 Eur.

Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio „Suzuki“ (v. n. (duomenys neskelbtini) valdytojas ir savininkas yra R. Š..

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina R. Š. pareikštą kaltinimą, t. y. kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Suzuki“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,87 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Ši išvada grindžiama ne tik paties kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais byloje esančiais pirmiau aptartais rašytiniais įrodymais: liudytojo E. G. parodymais, alkotesterio kvitų rodmenimis, neblaivumo nustatymo aktu, tyrėjos M. B. ir specialisto R. M. tarnybinių pranešimų duomenimis. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu.

Taigi, aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje veikė tiesiogine tyčia bei norėjo taip veikti, t. y. žinodamas, kad vairuoja, tačiau išgėrė alkoholio (pareigūnams nurodė, kad alkoholį vartojo valandą iki jo sustabdymo, tai užfiksuota neblaivumo 2023 m. sausio 22 d. nustatymo akte), bet vis tiek vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 1,87 promilių girtumas). Todėl tokiais savo veiksmais R. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. Š. pareiškė sutinkantis su tuo bei sutinkantis su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau paprašė pratęsti savanoriško baudos sumokėjimo terminą kuo ilgesniam terminui.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių. Kaltininkas vairavo būdamas neblaivus (neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad kaltinamasis pareigūnams nurodė, jog alkoholį vartojo valandą iki jo sustabdymo, nurodyta, kad kaltinamasis nerišliai kalbėjo, negalėjo eiti tiesia linija ir pataikyti pirštu į nosies galą). Jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, bedarbis. Byloje nėra surinkta duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą, tačiau iš kaltinamojo žodžių, jis gydytas nuo priklausomybės alkoholiui (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 26 d. duomenimis, per paskutinius 1 metus nebaustas už administracinių nusižengimų padarymą. Praeityje teistas, o būtent 2015 m. gruodžio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (bausmę atliko 2017 m. sausio 24 d.), teistumas išnykęs. Už panašaus ar tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas neteistas.

Teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui ir skyrimui reikšmingų aplinkybių, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą parinkus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgiant į nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą ir pasekmes, teismas sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi. Tačiau teismas nesutinka su prokurorės siūlomu baudos dydžiu (150 MGL), kuris nėra motyvuotas ir atsižvelgęs į tai, kad tai pirmas tokio pobūdžio teisės pažeidimas, kad yra skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aprašytas kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis bei bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajam turi būti skirtas baudos dydis artimas už nesunkių nusikaltimų padarymą numatytam minimumui – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, kuri, esant įstatyme numatytam pagrindui, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu iki 40 MGL (2 000 Eur).

Teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo prašymą leisti savanoriškai baudą sumokėti per kuo ilgesnį terminą, tai, kad skirta ženkliai mažesnė bauda nei prašė prokurorė, jo finansinę padėtį, tai, kad jis yra bedarbis ir skirtinos baudos dydį, daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 1 metus. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėto paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas

Teismo vertinimu, bausmės paskirčiai įgyvendinti R. Š. turi būti skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės: BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise bei baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertės konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, jog teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. R. Š. vairavo automobilį stipriai būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,87 promilės girtumo), vairavo Vilniaus mieste, vietoje, kur vyksta pakankamai intensyvus eismas, vairavo vakare, todėl tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo aplinkiniai. Taigi, kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, todėl bausmės tikslams pasiekti būtina skirti didesnį specialiosios teisės atėmimo terminą, o būtent – 2 metams uždrausti kaltininkui vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. sausio 24 d.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia ar dėl neatsargumo. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, ar alkoholio vartojimu po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai yra nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Teismų praktikoje tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra abejonės, kad automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo R. Š. yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „Suzuki“ (v. n. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam. Šią aplinkybę patvirtina VĮ „Regitra“ duomenys. VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu vidutinė minėto automobilio vertė su PVM buvo 3 450 Eur. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos pobūdį ir aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, paskirtos baudos dydį, sprendžia, jog transporto priemonės – automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo, siekio užtikrinti kelią analogiškoms veikoms – yra būtinas ir šiuo atveju yra proporcinga teisinė priemonė, todėl automobilis konfiskuotinas ir perduotinas valstybės nuosavybėn.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam R. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės: 1) specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikintinas; 2) rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintinas; 3) dokumentų paėmimas (paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – paliktinas nepakeistas iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paimtas dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2023 m. sausio 24 d. nutarimu R. Š. taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į automobilį „Suzuki“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) iki 2023 m. liepos 24 d. – paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudos.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 1 (vienus) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti R. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2023 m. sausio 24 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuoti automobilį „Suzuki“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) ir perduoti jį valstybės nuosavybėn.

Laikiną R. Š. nuosavybės teisių apribojimą į jam priklausantį automobilį „Suzuki“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)), taikytą 2023 m. sausio 24 d. prokurorės nutarimu, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

R. Š. paskirtas kardomąsias priemones: 1) specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti; 2) rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti; 3) dokumentų paėmimą (paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Išaiškinti R. Š. kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 1 (vienus) metus nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-899-1133/2023), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, D. B. A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

2. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

3. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė