Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. (V. G.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024-08-30 nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 51 paros arešto bausme, pagal BK 243 straipsnį 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 51 paros arešto bausmė. Taikytas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei nustatyta galutinė – 34 parų arešto bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas V. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024-06-18 20.47 val. iki 2024-06-19 13.41 (vieną para), šį laiką prilyginant vienai arešto parai. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, V. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, 7 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Peugeot 407“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. G. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas: 2024-06-16, apie 20.30 val., kelyje (duomenys neskelbtini), ties 1 km, (duomenys neskelbtini) ribose, V. G. vairavo automobilį „Peugeot 407“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,60 promilių neblaivumas.

2. Be to, V. G. nuteistas už tai, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę: V. G., žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-17 teismo baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjo 2022-07-26) jam, kaip asmeniui, padariusiam nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kartu su bausme buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialiąja teise - teise vairuoti kelių transporto priemones penkis metus, tyčia, piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes 2024-06-18, apie 20.30 val., kelyje (duomenys neskelbtini) , ties 1 km(duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Peugeot 407“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 1,60 promilių neblaivumas).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, savo kaltės, o prašo pritaikyti arešto bausmės vykdymo atidėjimą arba už nusikalstamas veikas skirti baudas. Apygardos teismas neturi pagrindo bausmės individualizavimo klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje.

6. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Aptartų nuostatų nagrinėjamu atveju buvo laikytasi.

7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog bausmės skyrimo klausimas V. G. yra motyvuotas, įvertinta bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, jog nuteistasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų eismo saugumui ir visuomenei, bei vieną baudžiamąjį nusižengimą, kaltės pripažinimas ir gailėjimasis pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog V. G. nusikalto kaip recidyvistas. Atsižvelgta ir į asmenį charakterizuojančius duomenis, V. G. anksčiau teistas, taip pat ir už tokio paties pobūdžio veiką, teistumas neišnykęs, per pastaruosius 5 metus daug kartų baustas ir administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs, be to, yra darbingo amžiaus, dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti asmeniui už padarytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

8. Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. G. bausmę, tinkamai atsižvelgė į reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, už baudžiamąjį nusižengimą paskirtos arešto bausmės dydis nustatytas maksimalus, už nusikaltimą parinktos ne griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės rūšies – arešto dydis artimas šios bausmės rūšies vidurkiui. Be to, kadangi apeliantas kaltę pripažino, byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, dėl ko bausmė nuteistajam dar sumažinta trečdaliu. Nors apeliantas prašo jam už nusikalstamas veikas skirti baudas, toks prašymas atmetamas kaip nepagrįstas. V. G. nusikalto nebe pirmą kartą, praeityje teistas ir už analogišką nusikalstamą veiką (vairavimą neblaiviam, kai nustatomas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas), tačiau išvadų nedaro, nesitaiso, daro analogiškas nusikalstamas veikas. Be to, iš informacijos apie asmens administracinius baustumus matyti, jog asmuo daro teisės pažeidimus, susijusius su automobilio vairavimu, nors tokia teisė jam atimta, paskirtos baudos nemokamos. Tokiu savo elgesiu V. G. demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų, piktybinį polinkį daryti teisės pažeidimus, todėl apygardos teismas nemato jokio pagrindo abejoti bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas, taip pat ir nuteistojo padėties lengvinimui galinčias turėti įtakos, bylos aplinkybes. Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Laikyti bausmę aiškiai per griežta, keisti ją kita bausmės rūšimi (bauda), kaip to prašo apeliantas, nėra pagrindo. V. G. skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bei galutinė subendrinta bausmė, atitinka padarytų veikų ir kaltininko asmenybės pavojingumą, yra teisinga bei proporcinga.

9. Apeliantas išsako manymą, jog jam galėjo būti nustatyta ir daugiau atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes jis nesislapstė, bendradarbiavo su pareigūnais, dalyvavo teismo posėdyje, be to, dirba ir turi vykdyti sutartinius įsipareigojimus, rūpinasi šeimos nariais. Tokie apelianto argumentai neduoda pagrindo bausmės skyrimo klausimu spręsti kitaip nei skundžiamame nuosprendyje. Bendradarbiavimas su teisėsauga, dalyvavimas teisme patys savaime nėra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau gali parodyti, jog kaltininkas kritiškas sau, gailisi, kas vertinama pripažįstant BK 59 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Šiuo atveju tai ir buvo padaryta, V. G. buvo pripažinta BK 59 straipsnio 2 dalies 1 punkto atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir į tai pakankamai atsižvelgta jam skiriant bausmę. Tiek darbiniai įsipareigojimai, tiek poreikis rūpintis šeimos nariais apeliantui buvo žinomas iš anksto, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio neatbaidė, neišnykus teistumui už ankstesnes nusikalstamas veikas, jis vėl padarė naujas, dėl kurių priimtas skundžiamas nuosprendis ir dabar turi prisiimti savo neteisėto elgesio pasekmes.

10. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo atidėti arešto bausmės vykdymą. Toks prašymas netenkinamas. BK 75 straipsnio 1 dalyje be kita ko numatyta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Be to, BK 75 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, jog skundžiamu nuosprendžiu V. G. arešto bausme nuteistas nebe pirmą kartą, ši bausmės rūšis jam buvo paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-17 teismo baudžiamuoju įsakymu. Be to, kolegija nebeturi pagrindo manyti, jog bausmės tikslai V. G. dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirta tiek arešto bausmė, tiek ir švelnesnės bausmės rūšys, tačiau bausmės tikslai pasiekti nebuvo, apeliantas ir vėl nusikalto, todėl nebegalima daryti išvados, jog bausmės tikslai V. G. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik jos dalį.

11. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, laikyti bausmę aiškiai per griežta ir ją keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.