- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-10
- Bylos Nr.
- 2A-1659-324/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-05859-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Vytauto Didžiojo universitetui
- Advokatai
- Jolanta Ramoškienė
- Kategorijos
- 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-148-451/2012 pagal L. K. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vytauto Didžiojo universitetui dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2004 m. gegužės 27 d. Kauno miesto 12-ajame notarų biure išduotą sutikimą atsakovei atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos ir restauravimo darbus.
Nurodė, kad 2001-2002 metais ieškovė jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko kapitalinį remontą. 2002 m. liepos 8 d. name kilo gaisras (gaisro židinys buvo atsakovei priklausančiose patalpose). Gaisro metu nudegė 600 kv. m stogo dangos, išdegė pastato laiptinė, apdegė stogo gegnės, koridorius, aprūko ir buvo aplietas vandeniu palėpėje esantis ieškovės butas. Atsakovė, nesupažindinusi ieškovės su projektu, paprašė jos duoti sutikimą rekonstruoti ir/ar restauruoti gyvenamąjį namą, paaiškinusi, kad jis reikalingas statybos projekto sąlygoms gauti. Atlikdama darbus, atsakovė išgriovė ieškovei priklausančio buto vidaus pertvaras ir visą pastato tarpaukštinę dangą, skiriančią mansardą nuo pirmo aukšto, išardė komunikacijas, tokiu būdu sunaikindama ieškovei priklausantį butą. Ieškovė, duodama sutikimą, buvo atsakovės suklaidinta, nes nesitikėjo, kad pastaroji elgsis nesąžiningai ir, pasinaudodama ieškovės sutikimu, parengs jos lūkesčių neatitinkantį projektą, sunaikins ieškovės turtą, tuo pažeisdama jos teisę į nuosavybę. Manė, kad sutikimas reikalingas rekonstrukcijos ir restauravimo darbams atlikti bendro naudojimo patalpose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Konstatavo, kad 2004 m. gegužės 27 d. išduotą sutikimą atsakovei atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos ir restauravimo darbus ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu, t. y. dėl suklydimo. Sprendė, kad, duodama sutikimą rekonstrukcijai, ieškovė turėjo suprasti, kad rekonstrukcijos metu gali būti griaunamos tam tikros konstrukcijos, keičiamas patalpų planas ar kitaip iš esmės perplanuojamas esamas statinys. Nustatė, kad, prašant ieškovės duoti sutikimą rekonstrukcijos darbams, tarp šalių buvo kilęs ginčas. Padarė išvadą, jog ieškovės suklydimas, įvykęs dėl to, kad ieškovė notarų biure pasirašė rašytinį sutikimą dėl rekonstrukcijos darbų, nežinodama ir nepasidomėdama, ką reiškia sąvoka „rekonstrukcija“, negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, kadangi ieškovė suklydo dėl savo didelio neatsargumo (CK 1.90 str. 5 d.). Atsižvelgęs į tai, kad sutikimas rekonstruoti namą turi būti gautas iki prašymo gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą pateikimo, sprendė, kad atsakovė, prašydama bendraturčių sutikimo, negalėjo jiems pateikti jau paruošto projekto. Pažymėjo, kad atsakovė neprivalėjo ieškovei pateikti ir priešprojektinio siūlymo, jeigu ši ir be jo davė sutikimą atlikti rekonstrukcijos darbus. Padarė išvadą, jog 2004 m. gegužės 27 d. ieškovės sutikimas atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos ir restauravimo darbus, suteikė teisę atsakovei gauti projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą atlikti restauravimo ir rekonstrukcijos darbus šio namo bendrojo naudojimo objektams: namo bendro naudojimo patalpoms, pagrindinėms namo konstrukcijoms, bendrojo naudojimo mechaninei, elektros, sanitarinei-techninei ir kitokiai įrangai (CK 4.82 str.). Įvertinęs aplinkybę, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise, sprendė, jog atsakovė galėjo vykdyti rekonstrukcijos darbus šiame privačiame bute ne bendraturčio sutikimo pagrindu, o pavedimo sutarties pagrindu. Laikė, kad atsakovei 2004 m. birželio 18 d. išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. S-40-6-1012 tik atsakovės valdomo mokomojo korpuso (dalies pastato 1C1p) restauravimui ir rekonstravimui taip pat paneigia ieškovės suklydimo faktą, kadangi jos išduotas sutikimas nesuteikė teisės atsakovei disponuoti, ardyti ar kitaip keisti ieškovės butą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Neteisėtai praplėstas ieškinio reikalavimas, įvardijant, kad apeliantė sutikimą prašo pripažinti negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu, t. y. dėl suklydimo. Ieškinio reikalavime apeliantė nenurodė tokio teisinio pagrindo. Net jei būtų jį nurodžiusi, tai teismo negalėtų saistyti, nes faktinių bylos aplinkybių nustatymas, teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Šioje byloje turėjo būti svarstomas dėl apgaulės sudaryto sutikimo pripažinimas negaliojančiu, įvertinta apeliantės valia ir tikslas, duodant sutikimą atsakovei. Iš civilinėje byloje Nr. 2-591-378/2007 pateikto 2007 m. gruodžio 10 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį matyti, kad atsakovės tikslas buvo sunaikinti apeliantės nuosavybės teisės objektą – butą, išregistruoti apeliantės nuosavybės teisę į šį butą, visą namo, esančio (duomenys neskelbtini), plotą paliekant išimtinai atsakovei. Atsakovė apgaule, nuslėpdama, kad griaus apeliantei nuosavybės teise priklausantį butą, išgavo jos sutikimą.
Neatkreiptas dėmesys, kad apeliantei būtų buvę visiškai nenaudinga duoti sutikimą išgriauti jos po gaisro pilnai išlikusį butą (jam reikiant tik remonto), tokiu būdu pačiai sau sukeliant nuostolius. Apeliantė sutikimą atsakovei davė tik pastarosios patalpų ir bendrai naudojamų objektų (pvz. stogo) renovacijai ir rekonstrukcijai.
Nevertintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. gegužės 17 d. raštas Nr. (1.15)-2D-6013 „Dėl tyrimo išvadų pateikimo“ (t. 1, b. 1. 51), kuriame nurodyti atsakovės padaryti pažeidimai, pagrindžiantys faktą, jog atsakovė, išimtinai remdamasi apeliantės duotu sutikimu, elgėsi netinkamai ir jau iš anksto apgaulingai.
Nesigilinta į sutikimo (pareiškimo) tekstą. Sutikimas buvo duotas atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos ir restauravimo darbus. VĮ Registrų centro duomenimis, pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pastatas – mokomasis korpusas, be privatizuotų butų Nr. 1 ir Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Analogiškai nurodyta ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. gegužės 17 d. rašte Nr. (1.15)-2D-6013 „Dėl tyrimo išvadų pateikimo“. Darytina išvada, jog sutikimas buvo duotas atsakovei nuosavybės teise priklausančio pastato dalies rekonstrukcijai.
Neatsižvelgta į faktą, kad apeliantei nuosavybės teise priklausantis butas buvo išgriautas duoto sutikimo pagrindu, atsakovei neturint statybos leidimo.
Sprendimo argumentai prieštaringi. Vienur pirmosios instancijos teismas teigia, jog sutikimu apeliantė davė leidimą išgriauti jai nuosavybės teise priklausantį butą, o kitur, kad „išduotas sutikimas nesuteikė teisės atsakovui disponuoti, ardyti ar kitaip keisti ieškovės butą“, nes tą daryti atsakovė galėjo tik atskiros pavedimo sutarties pagrindu.
Byla neteisingai išnagrinėta, neišsiaiškinti pagrindiniai esminę reikšmę turintys faktai, tuo pažeidžiant CPK 185 straipsnio reikalavimus.
Pakankamai sudėtinga ir paini byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, neįsigilinus į bylos aplinkybes, galimai jau turint išankstinę nuomonę apie bylos sprendimą be įrodymų tinkamo tyrimo ir vertinimo.
Šalies argumentai
Nepagrįstai spręsta, kad jau sutikimo davimo metu tarp šalių buvo kilęs ginčas. 2004 m. gegužės 11 d. Kauno apygardos teismui buvo pateiktas ieškinys tik dėl žalos, kuri buvo padaryta ieškovams dėl atsakovės patalpose kilusio gaisro. Tai neturėjo nieko bendro su aptariama situacija, nesuponavo fakto, kad apeliantė, kaip bendraturtė, neturi duoti sutikimo, taip užkertant ar apsunkinant atsakovei galimybę tvarkyti savo patikėjimo teise valdomą turtą, nes apeliantės butas dar nebuvo išgriautas atsakovės neteisėtais veiksmais.
Nevertinta, kad atsakovės veiksmų apgaulingumą pagrindžia ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Paraiška „Dėl planuojamos statybos projektavimo sąlygų (sąlygų sąvado) rengimo“, kuri laikytina pirmuoju etapu projekto rengimui bei statybos leidimui gauti, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriui buvo pateikta tik 2004 m. birželio 15 d. (t. 1, b. 1. 17), o paraiška projektavimo sąlygoms parengti, turėjusi būti atlikta po minėto pirmojo etapo, pateikta anksčiau, t. y. 2004 m. birželio 11 d. (b. 1. 18). Pats projektas buvo parengtas dar iki minėtų dokumentų pateikimo ir reikalingų dokumentų gavimo ir net iki apeliantės sutikimo pasirašymo, t. y. 2004 m. balandžio mėn.
Nepagrįsta išvada, kad sąvokos „rekonstrukcija“ prasmės nesupratimas rodo didelį apeliantės neapdairumą ir neatsargumą. Apeliantė žinojo, ką reiškia sąvoka „rekonstrukcija“, tačiau taip pat ji žinojo, kad nereikėjo atlikti rekonstrukcijos jos nuosavybės teise valdomame objekte, jam reikėjo tik remonto. Tokio sutikimo apeliantė ir nedavė. Apeliantės užsakytas projektas buvo parengtas pageidaujant ir atsakovei, nes, jos teigimu, projektas buvo būtinas bendrų komunikacijų rengimui, o ne buto rekonstrukcijai ar išgriovimui.
Apeliantei nebuvo pasiūlyta tikslinti ir/ar pildyti ieškinio reikalavimus atsakovės veiksmus pripažįstant neteisėtais, kad esamą situaciją būtų galima išspręsti vienoje byloje. Jos interesus neva atstovavusi atstovė dalies jos dispozicijoje buvusių dokumentų teismui iš viso nepateikė. Apeliantė ir jos sutuoktinis neturi teisinio išsilavinimo, todėl negalėjo kontroliuoti ir kvestionuoti atstovės pasirinktos taktikos bei veiksmų tinkamumo teisiniu atstovavimo aspektu.
Prašo panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad teismo proceso metu apeliantė ir jos atstovai (pagal įgaliojimą atstovavęs sutuoktinis S. K. ir advokato padėjėja Jolanta Ramoškienė) teigė, kad, pasirašydama sutikimą, apeliantė suklydo, nesuprato, dėl ko jį išduoda. Suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, o ne aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Dėl to, asmuo suklydo ar ne, turi būti vertinama pagal sandorio sudarymo metu egzistavusią faktinę situaciją, o ne pagal tą, kuri yra praėjus tam tikram laikui po sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-745/2001, Nr. 3K-3-514/2005, Nr. 3K-3-585/2006, Nr. 3K-3-150/2009 ir kt.). Nepaisant šio išaiškinimo, apeliantė nepagrįstai remiasi su šia byla nesusijusiomis, jau gerokai po prašomo pripažinti negaliojančiu sutikimo išdavimo kilusiomis aplinkybėmis. Šioje byloje buvo nagrinėjamas sutikimo atsakovei atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos ir restauravimo darbus pripažinimo negaliojančiu klausimas, o ne po sutikimo išdavimo atsakovės atliktų veiksmų teisėtumo ar apeliantės patirtos žalos klausimai. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-8/2012 įsiteisėjo pakeistas Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovų L. K. ir S. K. ieškinys Vytauto Didžiojo universitetui dėl turtinės ir neturtinės žalos, kilusios dėl 2002 m. liepos 8 d. gaisro ir dėl atsakovės savo rizika pradėtų, bet nebaigtų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos ir restauravimo darbų. Atsakovė nesiekė rekonstruoti ir nerekonstravo apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, todėl apeliantės argumentai, jog ji neva suklydo, manydama, kad atsakovė ginčijamo sutikimo pagrindu galės atlikti darbus tik bendrojo naudojimo objektuose, atmestini, nes čia nėra jokio suklydimo. Nors apeliantės pirminis ieškinys buvo dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu, bylos nagrinėjamo teisme metu jos atstovai patvirtino, kad išduotas sutikimas nėra susitarimas ar sutartis, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi sutarčių aiškinimo praktika.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar teismas teisingai nusprendė dėl ieškinio nepagrįstumo, bei teismo pareigos bendradarbiauti su dalyvaujančiais byloje asmenimis vykdymo įvertinimas.
Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio antroji dalis).
Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog ji nebuvo išreiškusi prašymo ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo. Nors ieškinyje nėra minimas CK 1.90 straipsnis, jame aiškiai išdėstyta, kad, duodama 2004-05-27 sutikimą atlikti rekonstrukcijos ir restauravimo darbus, ieškovė buvo atsakovo suklaidinta – matydama darbų projektą, nebūtų sutikusi, kad jai nuosavybės teise priklausančiame bute būtų atliekama perdangos rekonstrukcija, sutikimą davusi analogiškų darbų atlikimui bendro naudojimo patalpose. Ieškinyje teigiama, jog šis ieškovės suklydimas yra esminis. Teismas, ieškinio pagrindu nurodytas faktines aplinkybes kvalifikuodamas pagal CK 1.90 straipsnį, materialinės teisės normą pritaikė tinkamai.
Dėl to, kad ieškinio dalyku esančiu vienašaliu sandoriu ieškovė sutiko, jog atsakovas atliktų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos ir restauravimo darbus projektavimo sąlygų sąvadui gauti bendrojo naudojimo patalpose bei atsakovui priklausančioje pastato nuosavybės dalyje, ginčo nėra. Būtent toks ieškovės sutikimo turinys nurodomas ieškinyje, ieškovės atstovų ir atsakovo atstovo paaiškinimuose t. 1 b.l. 169, 170, 173. Atsakovo paraiška projektavimo sąlygoms gauti buvo pateikta ir išvada dėl projektavimo sąlygų rengimo gauta atsakovui priklausančio pastato rekonstravimui, o ne ieškovės buto rekonstrukcijos darbams. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog 2004 m. gegužės 27 d. ieškovės L. K. sutikimas atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos ir restauravimo darbus, suteikė teisę atsakovui gauti projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą atlikti restauravimo ir rekonstrukcijos darbus namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektams: namo bendro naudojimo patalpoms, pagrindinėms namo konstrukcijoms, bendrojo naudojimo mechaninei, elektros, sanitarinei-techninei ir kitokiai įrangai (LR CK 4.82 str.). Pirmosios instancijos teismas nenusprendė, kad šis sutikimas suteikė teisę atsakovui griauti ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą, todėl ji nepagrįstai teigia apie atsakovo apgaulę, gaunant sutikimą. Sprendimo argumentai šiuo klausimu nėra prieštaringi – teismas konstatavo, kad ieškovės išduotas sutikimas nesuteikė teisės atsakovui disponuoti, ardyti ar kitaip keisti ieškovės butą. Sprendimo ketvirtojo lapo 5 ir 6 pastraipose išdėstytų motyvų esmė yra ta, jog ieškovė neklysta manydama, kad jos išduotas sutikimas yra skirtas ne ieškovės buto, o atsakovės ir bendrosios nuosavybės teise valdomų objektų rekonstrukcijai.
Konstatavęs nurodytą sutikimo paskirtį, teismas neturėjo pareigos pasisakyti dėl apgaule išgauto ieškovės sutikimo jos buto rekonstrukcijos darbams. Tokio sutikimo ieškovė atsakovei nedavė.
Tai, kad 2004-05-27 sutikimu atsakovė, anot ieškovės, naudojosi ne pagal jo turinį, yra atsakovės veiksmų, rekonstruojant ieškovės butą, teisėtumo klausimas, nesantis bylos nagrinėjimo dalyku, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantės argumentų, susijusių su neteisėtais atsakovės veiksmais, atliekant rekonstrukcijos darbus ieškovės bute (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. gegužės 17 d. rašto Nr. (1.15)-2D-6013 „Dėl tyrimo išvadų pateikimo“, kuriame nurodyti atsakovės padaryti pažeidimai; buto išgriovimo be statybos leidimo; aplinkybių, susijusių su Kauno apygardos teisme išnagrinėta civiline byla nr. 2-231-264/2008 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; paraiškos projektavimo sąlygoms gauti; teismo išvadų dėl rekonstrukcijos sąvokos supratimo).
Vadovaujantis išdėstytais argumentais apygardos teismas konstatuoja, kad byla, iškelta pagal pareikštą ieškinį, buvo išnagrinėta tinkamai (CPK 8 straipsnis). Atmestini nekonkretūs apeliacinio skundo motyvai dėl neišsiaiškintų pagrindinių esminę reikšmę turinčių faktų ir su tuo susijusio CPK 185 straipsnio reikalavimų pažeidimo, nepagrįsti argumentai apie neįsigilinimą į bylos aplinkybes, išankstinės teismo nuomonės turėjimą, įrodymų neištyrimą, neįvertinimą ir skubotą painios bylos išsprendimą per vieną teismo posėdį. Bylos nagrinėjimui buvo rengtasi dviejuose parengiamuosiuose posėdžiuose, įvyko du teismo posėdžiai, ieškovė visada buvo atstovaujama sutuoktinio bei advokato padėjėjos. Teismas nėra atsakingas už pastarosios bylos dalyvės ir ieškovės susitarimą dėl gintinos teisės turinio ir įrodymų, kurių, anot apeliantės, atstovė nepateikė. Teisė didinti, mažinti ieškinio reikalavimus, keisti ieškinio pagrindą ar dalyką pagal CPK 42 straipsnį priklauso šaliai, o šios teisės ribojimą, esant iškeltai bylai teisme, nustato CPK 141 straipsnio 1 dalis. Žinodama, kad jos teisių pažeidimą sudaro 2004-05-27 sutikimu suteiktų įgalinimų viršijimas, profesionalios teisininkės atstovauta ieškovė savo reikalavimą siejo ne su atsakovės veiksmų pasekmėmis, o su sutikimo turiniu, dėl kurio ginčo faktiškai nėra. Bylos proceso metu ji nepateikė prašymo dėl ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo. Pažymėtina, kad 2008-12-22 Kauno apygardos teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje nr. 2-231-264/2008 tarp tų pačių šalių dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, įsiteisėjusiame 2012-05-26, buvo nurodyta, kad atsakovė, neturėdama statybos leidimo, nesant ieškovės aiškiai išreikštos valios, išardė ieškovės buto konstrukcijas ir jų neatstatė, todėl veikė savo rizika (t. 1 b.l. 88). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant priimtam teismo sprendimui priteisti ieškovei 182 000 Lt turtinės žalos (Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi ši suma padidinta iki 185 985 Lt) iš atsakovės, kaltos dėl buto išardymo, neturėjo procesinės pareigos siūlyti ieškovei reikšti dar vieną ieškinį dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pasekmių pašalinimo (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 95 straipsnio 1dalis)). Nesant jokio procesinio pagrindo pakartotiniam bylos procesui, teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.