Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2014-07-11 · Civilinė byla Nr. 2-6056-883/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-11
Bylos Nr.
2-6056-883/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Ieškovas
UAB „Šturmas“
Atsakovas
J. K.
Civilinė byla Nr. 2-6056-251/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04933-2014-8
Procesinio dokumento kategorija 119.1; 117.1(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. liepos 11 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Irena Stasiūnienė, spręsdama ieškinio priėmimo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Šturmas“ ieškinį atsakovui J. K. dėl žalos priteisimo, rašytinio proceso tvarka

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Šturmas” ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo J. K. 8 780,22 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad dirbdamas įmonėje vairuotoju atsakovas J. K. 2013-02-25 vyko maršrutu Leszno (Lenkija) – Nemenčinė (Lietuva). Atsakovas J. K. 2013-02-25 Lenkijos mieste turėjo pasikrauti krovinį, tačiau vairuodamas transporto priemonę SCANIA R164LA, valst. Nr. FDT 673 bei būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, kas sąlygojo transporto priemonės SCANIA R164LA apgadinimą ir krovinio nepakrovimą. Ieškovas nurodė, jog transporto priemonė SCANIA R164LA, valst. Nr. FDT 673, laikotarpiu 2013-03-01 – 2013-03-07 buvo remontuojama, dėl ko ieškovas patyrė 730,94 Lt nuostolių dėl transporto priemonės remonto bei 3 654,80 Lt nuostolių dėl to, kad remonto metu nebuvo vykdomi pastovūs maršrutai. Kadangi dėl eismo įvykio atsakovas J. K. krovinio užsakovui UAB „Transekspedicija“ nepristatė, užsakovas pateikė 260,00 Lt pretenziją dėl žalos atlyginimo. 693,29 Lt pretenziją dėl žalos atlyginimo taip pat pateikė AB „Lietuvos draudimas“, nes atsakovas įvykio metu buvo neblaivus. Ieškovas nurodė, jog J. K. sukeltas eismo įvykis turėjo pasekmių toliau draudžiant transporto priemonę TPVCAP draudimu, kadangi draudimo suma buvo padidinta 3 146,05 Lt. Ieškovas remiasi su atsakovu sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartimi ir dokumentinio proceso tvarka prašo priteisti 8780,22 Lt žalos ir teismo išlaidas.

2014-06-30 nutartimi ieškovui nustatytas terminas iki 2014-07-11ieškinio trūkumams pašalinti: pagrįsti savo reikalavimą leistinais rašytiniais įrodymais – 1) pateikti išverstus į lietuvių kalbą pirkimo čekius; 2) pateikti pagrįstą informaciją apie tai kokią žalą litais Lenkijoje patyrė ieškovas; arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad būtų galima bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

2014-07-08 pareiškimu dėl ieškinio sumos sumažinimo ieškovas patikslino ieškinio sumą ir ją sumažino iki 8634,58 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėjanti teisėja G. Janušienė atostogauja, o byloje pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2014-07-11 patvarkymu byla perduota teisėjai I. Stasiūnienei.

Ieškinį priimti atsisakytina.

Iš darbo santykių kylančių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo tinkamumas, taip pat pareigų nevykdymo teisiniai padariniai yra darbo teisės reguliuojama sritis (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau- DK) 34-36 str.). DK 36 straipsnio 2 dalies 3, 5 punktuose vienareikšmiškai nurodoma, jog darbo ginčą nagrinėjančio organo įpareigojimas įvykdyti sutartinę pareigą natūra ar išieškoti iš darbo teisę pažeidusio asmens jo padarytą turtinę žalą yra darbo teisių gynimo būdas. Ginčai tarp darbdavio ir darbuotojo dėl su darbo santykiais susijusių išmokų ar žalos atlyginimo priteisimo atitinka DK 285 straipsnyje įtvirtintą individualaus darbo ginčo sampratą. Individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka reglamentuojama DK 285 - 304 straipsniuose. Šio kodekso 286 straipsnyje nustatyta, jog individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas ( redakcija 2012-06-26, XI-21217, Žin. 80-4138, galiojanti nuo 2013-01-01). Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (DK 287 str. 1 p). Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog DK 299 str. nustatyti atvejai, kuomet nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai. Asmuo be išankstinio kreipimosi į darbo ginčą nagrinėjantį organą gali tiesiogiai kreiptis į teismą: dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva; dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva; dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo; kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nors DK 299 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotė ir parodo, jog išimtinių tiesioginio kreipimosi į teismą atvejų sąrašas nėra baigtinis, papildomi šį sąrašą galintys išplėsti atvejai privalo būti tiesiogiai įvardinti įstatyme.

Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo žalą, kuri atsirado dėl atsakovo (darbuotojo) netinkamo darbinių funkcijų vykdymo. Savo reikalavimą grindžia atsakovo (darbuotojo) prisiimta visiška materialine atsakomybe bei žalą kildina iš atsakovo netinkamo darbinių funkcijų vykdymo.

Kaip jau buvo minėta, atvejų, kai ieškovas gali kreiptis tiesiogiai į teismą, nepasinaudodamas ikiteismine darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, sąrašas nuo 2013-01-01 DK įtvirtintoje darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos redakcijoje yra susiaurintas, tokiu būdu nuo 2013-01-01 suteikiant platesnius įgaliojimus Darbo ginčų komisijai. Pažymėtina, kad nei DK XVII skyriuje, reglamentuojančiame materialinės atsakomybės taikymo klausimus, nei kokioje nors kitoje DK ar kito įstatymo normoje nėra įtvirtinta taisyklė, jog darbdavys, gindamas savo teisę gauti iš darbuotojo jo padarytos žalos atlyginimą, gali kreiptis tiesiogiai į teismą, nesilaikydamas privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Net ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 410 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią CPK XX skyriuje įtvirtinti darbo bylų nagrinėjimo ypatumai netaikomi ginčams dėl žalos atlyginimo, vertintina kaip reiškianti, jog tokio pobūdžio ginčams visa apimtimi taikomos bendrosios civilinio proceso normos, tačiau pati savaime neįtakoja susiklosčiusio materialinio teisinio santykio priskyrimo individualiems darbo ginčams, nepaneigia privalomos neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos (CPK 22 str. 1 d., DK 287 str. 1 d.). Dėl to sistemiškai aiškinant DK 257 str. 5 d., 258 str. 3 d. ir 299 str. nuostatas, tiek darbuotojas, tiek darbdavys dėl materialinės atsakomybės taikymo turėtų kreiptis bendra tvarka individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka į darbo ginčus nagrinėjantį organą, netaikant išimties, kai ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nėra privaloma, t.y. nepriskiriant materialinio reikalavimo dėl žalos, padarytos ryšium su darbo santykiais, atlyginimo prie kitų įstatymų numatytų atvejų, kuriems esant šie ginčai gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartis Nr. 2S-794-560/2013).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas su reikalavimu dėl materialinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu taikymo į darbo ginčų komisiją nesikreipė, su reikalavimu kreipėsi tiesiogiai į teismą, nesilaikydamas privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 3 p. numato, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymu nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Darbo kodekso 289 str. 1 d. numato, kad darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis.

Atsižvelgiant į tai, kad kreipimosi darbo ginčų komisiją terminas nėra naikinamasis ir privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka dar galima pasinaudoti, ieškinį dėl žalos priteisimo priimti atsisakytina.

Ieškovui išaiškintina, jog su nurodytu reikalavimu pirmiausia turi kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo atsakovo darbovietė. Šios nutarties priėmimas nekliudo vėl kreiptis į teismą su analogišku reikalavimu, jeigu bus pašalintos aplinkybės, kliudančios išnagrinėti bylą - atmestas ar pilnai nepatenkintas darbo ginčų komisijai pateiktas reikalavimas dėl žalos atlyginimo (DK 296 str., CPK 137 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinį atsisakyta priimti, ieškovui gražintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 87 str. 3 d., 149 str., 296 str. 1 d. 1 p., 290-291 str. teismas

nutaria:

Ieškinį atsisakyti priimti ir jį su priedais grąžinti padavusiam asmeniui.

Išaiškinti ieškovui UAB „Šturmas“, kad dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą jis turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo atsakovo darbovietė.

Grąžinti ieškovui UAB „Šturmas“ į. k. 302550775, 132,00 Lt (šimtas trisdešimt du litai) žyminio mokesčio.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėja Irena Stasiūnienė