Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-520-468-2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2013-10-15
Bylos Nr.: 1A-520-468-2013
Teisminio proceso Nr.: 1-57-1-00220-2010-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Daiva Kazlauskienė (pirm.), Audronė Kartanienė, Angelė Ikasalienė
Nuteistasis: D. G., A. K., J. K.
Nukentėjusysis: V. K.

Kategorijos

2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Daiva Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-520-468/2013 Teisėja Jolanta Bagdonienė Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00220-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2; 2.4.6. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu

2013 m. spalio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Audronės Kartanienės, Angelės Ikasalienės,

sekretoriaujant Linai Pauliukevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Dariui Prankai,nuteistiesiems D. G., A. K., J. K.,jų gynėjams adv. Anton Kviatkovski, adv. Julijai Asovskajai, adv. Lolitai Narmontienei,nukentėjusiajam V. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. G., A. K. ir J. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 05 03 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. ir paskirta jam 2 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 11 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 2 metų laisvės atėmimą ir 540 Lt dydžio baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose; vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 02 11 d. iki 2010 03 04 d.;A. K. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d. ir paskirta jam 2 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 10 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 02 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę subendrintą bausmę paskiriant 3 metų laisvės atėmimą, jį atliekant pataisos namuose, ir 1040 Lt dydžio baudą; vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 02 11 d. iki 2010 04 12 d.;J. K. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d. ir paskirta jam 2 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose; vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 02 19 d. iki 2010 04 21 d.

Minėtu nuosprendžiu nukentėjusiojo V. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš D. G., A. K. ir J. K. solidariai priteisiant 12725 Lt turtinės ir 12000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat priteistas 900 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginimas; Vilniaus krepšinio mokyklos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. G., A. K. ir J. K. solidariai priteistas 3010 Lt turtinės žalos atlyginimas. Civiliniui ieškiniui padegti išieškojimas nukreiptas į J. K. priklausančius 400 Lt, į kuriuos apribota jo nuosavybės teisė ir kurie saugomi Vilniaus rajono policijos komisariato buhalterijoje.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G., A. K., J. K. nuteisti už tai, kad jie, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent jie 2010 02 10 d. apie 18.45 val. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, automobiliu „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdint J. K. už vairo, kuris važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė galine dešiniąja automobilio dalimi į V. K. stovintį automobilį „Audi 80 B4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrais veiksmais panaudodami V. K. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. spirdami nukentėjusiajam per kojas, nuo ko šis nukrito ant žemės, suduodami ne mažiau 8 smūgių kojomis į galvą, taip padarydami V. K. poodines, odines kraujosruvas kaktoje, kraujosruvas dešinio smilkinio, dešinės smilkininės ir dešinio skruosto sričių odoje, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose su odos nubrozdinimais dešinės akies apatiniame voke ir kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, poodines ir odines kraujosruvas nosies nugarėlėje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kairio viršutinio žandikaulio priekinės sienos skeveldrinį lūžį, lydimą kairio poakiduobinio nervo neuropatijos, kraujosruvą viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje, poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, bei grasindami, kad jei pakels galvą, nušaus, iš V. K. pagrobė automobilį „Audi 80 B4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 10 000 litų vertės, su jame buvusiais daiktais, t. y. automobiline navigacija „Tom Tom“ – 600 Lt vertės, automobilio užvedimo raktais su signalizacijos pulteliu – 100 Lt vertės, 12 komplektų sportinės aprangos – 960 Lt vertės, dėže, kurioje buvo raktų komplektas automobiliui taisyti – 385 Lt vertės, automobilio pakelėju – 100 Lt vertės, raktu ratams atsukti – 30 Lt vertės, automagnetola „Sony“ – 700 Lt vertės, kompaktinių diskų dėklu su 20 kompaktinių diskų – 100 Lt vertės, dviem treniruočių žurnalais – 10 Lt vertės, dviejų grupių čempionatų tvarkaraščiais, neturinčiais materialinės vertės, tuščiais deklaracijų lapais, neturinčiais materialinės vertės, tamsiai rudos spalvos odinėmis pirštinėmis – 50 Lt vertės, vyriška odine rankine – 100 Lt vertės, kurioje buvo 10 000 litų, transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išd. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išd. (duomenys neskelbtini), sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išd. (duomenys neskelbtini), sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), asmens medicininė knygelė, nuolaidų kortelės: „Egas“, „Takuras“, pirkėjo kortelė „Senukai“, „Pilotage“, „Statoil Extra“, „Champion“, Maxima Ačiū“ – neturinčios materialinės vertės, techninės apžiūros talonas Nr. (duomenys neskelbtini), išd. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), banko (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas Nr. SD (duomenys neskelbtini), pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išd. (duomenys neskelbtini), automobilio draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini), bei mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SGH D600“ – 800 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam 23935 litų turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis D. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 05 03 d. nuosprendį ir jį išteisinti, civilinius ieškinius atmesti arba pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 05 03 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, t. y. pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti bei tinkamai subendrinti su bauda, paskirta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 11 22 d. nuosprendžiu. Skunde nurodoma, kad D. G. nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, nepadarė. Skundžiamas nuosprendis nemotyvuotas ir nepagrįstas. Apylinkės teismas netinkamai vertino įrodymus, dėl ko padarė tikrovės neatitinkančias išvadas, taip pat netinkamai išsprendė jo bausmės klausimą.

Nuteistojo D. G. nuomone, nei kaltinamajame akte, nei skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyti konkretūs jo nusikalstami veiksmai. Bendrininkavimas įmanomas ten, kur suvokiamas daromos veikos, jos padarinių bendrumas, susitariama tarpusavyje. Susitarimas tarp bendrininkų (tiek išankstinis, tiek ir veikos darymo metu), kuris juos sujungia bendrai nusikalstamai veikai, yra būtinas subjektyviosios bendrininkavimo pusės požymis. Skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kada ir kokiu būdu kaltinamieji susitarė atlikti nusikalstamus veiksmus. Taip pat nenurodyta, kas buvo vaikinai, kuriuos J. K., išėjęs iš parduotuvės, pamatė ir sutiko pavežti į centrą, ir kurie kartu su J. K. mušė nukentėjusįjį. D. G. nusikalstami veiksmai nuosprendyje visiškai neįvardijami. Toks nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. numatyta, kad aprašomojoje nuosprendžio dalyje turi būti išdėstoma nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, taip pat įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šiuo atveju nenurodydamas jokio konkretaus D. G. neteisėto veiksmo nukentėjusiojo atžvilgiu teismas nesilaikė BPK 305 str. reikalavimo. Kaltu gali būti pripažintas tik toks asmuo, kurio nusikalstami veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pasekmėmis. D. G. neatliko nei vieno iš plėšimo sudėtyje nurodytų veiksmų V. K. atžvilgiu. Jis neneigia, kad buvo įvykio vietoje tik prasidėjus konfliktui, tačiau be jo dar buvo E. K. ir D. Ga.. Vadovaujantis teismo logika, šie asmenys vien už savo buvimą taip pat turėjo būti pripažinti kaltais įvykdę plėšimą nukentėjusiojo atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo išvada, kad D. G. sėdėjo J. K. automobilyje, prieštarauja byloje esantiems kitiems įrodymams, patvirtinantiems, kad jis įsėdo į D. Ga. vairuojamą automobilį „BMW“ kartu su E. K. (tai patvirtinta D. Ga. ir E. K.). Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nukentėjusysis įvardinti konkrečių D. G. veiksmų negalėjo, t. y. nenurodė, kad jis jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą ar užvaldė jo daiktus. V. K. teigė, kad tuo metu, kai jis buvo mušamas, automobilis „BMW“ iš aikštelės išvažiavo. Taip pat jis patvirtino, kad automobilyje „Peugeot“ be vairuotojo (J. K.) ir vaikino su „Coca-cola“ buteliu, sėdėjusio priekinėje keleivio sėdynėje (A. K.), gale dar buvo keleivių, tačiau, kas jie tokie, nukentėjusysis nurodyti negalėjo, o teismas jų nenustatė. Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu atpažino A. K. ir J. K., tuo tarpu D. G., kaip asmens, jo atžvilgiu atlikusio nusikalstamus veiksmus, jis neatpažino. Teisme jis dar kartą pabrėžė, kad D. G. neįsidėmėjo ir nurodyti, ar pastarasis buvo įvykio metu, negali.

Teismas D. G. kaltę grindžia specialisto išvada Nr.l40-l-(00043)-ISl-57, kurioje nurodyta, kad kvapo pėdsake, paimtame 2010 02 12 d. iš nukentėjusiojo automobilio „Audi 80“, nuo vairo rasti A. K. ir D. G. kvapai, o ant vairuotojo sėdynės – A. K. kvapas, o dėl D. G. kvapo išvada tik tikėtina. Analizuodamas galimas kvapų atsiradimo nukentėjusiojo automobilyje aplinkybes, teismas kritiškai vertino A. K. paaiškinimus. Apie D. G. duotus paaiškinimus (jog kas nors galėjo pasinaudoti jo pirštinėmis, kadangi, bylos duomenimis, nukentėjusiojo automobilis jau buvo pradėtas ardyti) teismas visiškai nepasisakė ir jų neanalizavo. Tokiu būdu buvo pažeistos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatos, reglamentuojančios įrodymų aptarimą nuosprendyje ir reikalavimą nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta kitus įrodymus (apelianto parodymus apie galimą kvapo atsiradimą nukentėjusiojo automobilyje). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kvapai atpažįstami šuns pagalba, kurio teisme apklausti negalima, tokiu būdu negalima įsitikinti, ar gyvūnas nesuklydo bei pagal kokius požymius tą kvapą atpažino.

Nuosprendyje detaliai neaprašyta aplinkybė, kad 2010 02 11 d. liudytojui A. S. buvo parduotas nukentėjusiajam priklausantis telefonas. Liudytojas A. S. nurodė tik patį faktą, kad kažkuris iš vaikinų (A. K. arba D. G.) pasiūlė jam nupirkti telefoną ir šis sutiko, tačiau tai nepatvirtina, kad nukentėjusiojo telefoną turėjo D. G. ar siūlė jį pirkti liudytojui. Net ir tikint, kad D. G. matė telefono pardavimo faktą, jokie duomenys neleidžia konstatuoti, kad jis žinojo, kam jis priklauso.

Atsižvelgiant į tai, kad D. G. jokios nusikalstamos veikos nepadarė, jis negali būti pripažintas civiliniu atsakovu ir iš jo negali būti priteista kitų asmenų nusikalstamais veiksmais padaryta žala.

Be to, parinkdamas apeliantui bausmės rūšį ir nustatydamas jos terminą, teismas nuosprendyje nurodė tik tai, jog jis yra padaręs apysunkį nusikaltimą, praeityje teistas, paskutinis apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu buvo priimtas jau po šios nusikalstamos veikos padarymo, nustatė jo vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veika padaryta bendrininkų grupėje), nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika įvykdyta 2010 m. vasario mėn., t. y. baudžiamasis procesas truko daugiau kaip tris metus, vien ši aplinkybė turėjo įtakos švelninti bausmę. Taip pat teismas nuosprendyje nepasisakė, kodėl D. G. atžvilgiu negali būti taikomos BK 75 str. nuostatos. D. G. dirba UAB (duomenys neskelbtini) šarvuotų durų surinkėju, turi legalų pragyvenimo šaltinį, moka valstybei mokesčius. Dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo jis neabejotinai praras darbą, nutruks kiti jo socialiniai ryšiai su artimaisiais. Be to, po paskutinio teistumo už narkotinių medžiagų laikymą savo reikmėms jis pakeitė savo gyvenimo būdą ir jau kuris laikas jokių narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nevartoja.

Žemesnės instancijos teismas

D. G. nuomone, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 11 22 d. nuosprendžiu paskirta 520 Lt dydžio bauda, teismas netinkamai paskyrė galutinę bausmę – 2 m. laisvės atėmimą ir 540 Lt dydžio baudą.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 05 03 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, civilinius ieškinius atmesti.

Nuteistasis A. K. skunde nurodo, kad jis, sužinojęs iš D. G., kad prie parduotuvės, kur A. K. vakare buvo ir žaidė lošimo aparatuose, buvo įvykęs žmogaus sumušimas, bei yra ieškomi tai padarę asmenys, sužinojęs per pažįstamus, kur gyvena nukentėjęs asmuo, savanoriškai nuvažiavo pas jį, žinodamas, kad nėra padaręs jokios įstatymo draudžiamos veikos. A. K. norėjo išsiaiškinti situaciją ir kad nukentėjęs asmuo įsitikintų, jog A. K. tikrai nėra įvykdęs jo atžvilgiu jokių nusikalstamų veiksmų. Atvykęs pas nukentėjusįjį jis kalbėjo su nukentėjusiojo tėvu, tik vėliau pasirodžius nukentėjusiajam V. K. pradėjo su jo bendrauti. Nukentėjusysis paklausė, su kokiu automobiliu A. K. išvažiavo. Jam paaiškinus, kad su „BMW“, jis patvirtino, kad A. K. nėra susijęs su padaryta nusikalstama veika. Vėliau nukentėjusysis paklausė, ar A. K. nepirko „Coca-Cola“. Apeliantui patvirtinus minėto gėrimo pirkimo faktą, nukentėjusysis pasakė, kad A. K. dalyvavo. Taigi nukentėjusysis prisiminė, ne A. K., jo veidą, o būtent „Coca-Cola“ butelį. Ir savo 2010 02 10 d. pareiškime V. K. nenurodė, kad vienas iš asmenų, kuris jį sumušė, turėjo butelį „Coca-Cola“ su savimi. Nukentėjusysis nurodydavo įvairų skaičių jį sumušusių asmenų, todėl manytina, kad pabendravęs po sumušimo su pardavėja ir norėdamas patvirtinti savo žodžius jis vėliau nurodė, kad ir tie asmenys, kurie išėjo iš parduotuvės, dalyvavo sumušime, tame tarpe ir A. K., išėjęs su buteliu. Teismo tvirtinimas, jog A. K. kaltę pagrindžia ir ta aplinkybė, kad jis, atvykęs pas nukentėjusįjį, neva „bandė tartis“, „žadėjo tarpininkauti dėl pagrobtų daiktų grąžinimo“, yra visiškai neteisingas, kadangi jis nieko nežadėjo, o tiesiog paaiškino, kad jis pabandys sužinoti, ar kažkas kažką žino apie įvykį, bei minėtų daiktų likimo. Pagiriai yra nedidelė gyvenvietė ir dauguma žmonių yra pažįstami, todėl nuteistasis manė, kad jam gali pavykti per savo pažįstamus kažką išsiaiškinti. Jo atvykimo pas V. K. tikslas buvo, kad nukentėjusysis pamatytų A. K. ir įsitikintų, jog jis nepadarė jo atžvilgiu nieko neteisėto.

Žemesnės instancijos teismas

Nors teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklus, A. K. tvirtu įsitikinimu, tai prieštarauja surinktai byloje medžiagai. Nukentėjusysis savo parodymus keitė atitinkamai su situacija ir bandė pritraukti aplinkybes prie savo parodymų. Vienoje apklausoje V. K. nurodo, kad iš parduotuvės išėjo vienas asmuo, kitoje – kad du asmenys. Apklaustas teisme nukentėjusysis nurodė, kad nematė, kas įsėdo į automobilį „BMW“, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vienas įsėdo į „BMW“, kitas į „Honda“. Vienoje apklausoje nukentėjusysis nurodo, kad „Peugeot“ automobilyje turėjo sėdėti penki žmonės, kitoje – trys, kad A. K. siūlė pinigus, o vėliau teigė, kad A. K. kabinosi. Buvo nurodamas didžiulis suduotų smūgių skaičius – net 30, nepaisant to, kad specialisto išvadose, pirmoje nustatyti 7 smūgiai, o antroje – 8. Nepasitvirtino ir nukentėjusiojo parodymai, kad jam neva buvo įremtas ginklas. Visa tai duoda pagrindą teigti, kad nukentėjusysis gal dėl netikėto sumušimo, o gal dėl perdėtos vaizduotės nurodė aplinkybes, kurių net nematė, ar kurios buvo „pritrauktos“ prie nukentėjusiojo įvykių versijos.

Liudytoja D. J. nurodė, kad A. K. nusipirkus gėrimą ir išėjus ji iškart išgirdo gazavimą, o tai ir buvo automobilio „BMW“, su kurio jie išvažiavo, garsas, ir tik po 10 minučių atbėgo į parduotuvę nukentėjusysis, prašydamas kviesti tėvą. Atsižvelgiant į tai, A. K. tikrai negalėjo sumušti nukentėjusiojo. Ikiteisminio tyrimo metu D. J. nurodė, kad A. K. nuo 18.00 val. buvo parduotuvėje ir žaidė su lošimo aparatais, žaidė apie pusvalandį. 18.30 val. jis išsikeitė dar pinigų ir toliau lošė. Tai reiškia, kad A. K. parduotuvėje buvo jau po 18.30 val., tada atvažiavo dar 3 vaikinai ir žaidimas vyko toliau dar kurį laiką iki laimėjimo. Po to, kai visi išėjo, A. K. grįžo ir nupirko gėrimą, tada turėjo būti apie 19.00 val. Iš pažymos, esančios byloje, matyti, kad 19.13 val. „BMW“ automobilis su jame važiavusiais 4 asmenimis buvo užfiksuotas degalinėje. Automobilyje buvo A. K., jo brolis E. K., D. G. ir vairuotojas – liudytojas D. Ga.. 19.24 val. visi jie buvo užfiksuoti žaidžiant kazino Vilniuje. Taigi A. K. tiesiog fiziškai negalėjo per kelias minutes sumušti nukentėjusiojo, pagrobti daiktus, parvaryti ir paslėpti kažkur automobilį, per tą patį laiką spėti nuvažiuoti atitinkamu atstumu nuo parduotuvės iki degalinės, pasirodyti ir žaisti kazino. A. K. žodžius patvirtina jo brolio E. K. parodymai, kuriuose užfiksuota, jog apie 19.00 val., susisiekus su A. K., brolis su D. Ga. ir D. G. atvažiavo prie parduotuvės pasiimti A. K., kuris nupirkęs „Coca-Cola“ įsėdo į „BMW“ automobilį, jie keturiese nuvyko į prie Oro uosto esančią (duomenys neskelbtini) degalinę, iš kur nuvažiavo į kazino (žaidimų aparatų saloną), esantį (duomenys neskelbtini) Minėtas aplinkybes patvirtina ir liudytojo D. Ga. parodymai, kuris paaiškino, kad jie iš parduotuvės išvažiavo be jokių įvykių.

Liudytojas Č. B., apklaustas teisme, paaiškino, kad nukentėjusysis nutarė, kad A. K. galėjo dalyvauti įvykyje tik todėl, kad jis pirko „Coca-Cola“, paaiškino, kad A. K. nieko nežadėjo grąžinti. Tai patvirtina A. K. įvardintas aplinkybes dėl pokalbio su nukentėjusiuoju.

Liudytojas A. S. teisme paaiškino, kad mobiliojo ryšio aparatą „Samsung“ jam pardavė D. G.. A. K. nežino ir nesiaiškino, iš kur pas D. G. buvo telefonas.

J. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme aiškino, kad A. K. su kitais vaikinais išvažiavo su „BMW“ automobiliu ir nedalyvavo jokiame įvykyje. Apelianto manymu, J. K. turėtų būti kaip tik suinteresuotas, kad jis nebūtų nuteistas vienas, kadangi, kiek yra žinoma, nukentėjusysis yra pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo siekia prisiteisti labai didelę pinigų sumą, o prievolė atlyginti žalą atsiranda visiems kaltininkams solidariai. Taigi net žinodamas tai J. K., būdamas sąžiningu žmogumi, neverčia atsakomybės nekaltiems asmenims.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas vertino A. K. žmonos M. K. parodymus kaip jo kaltės įrodymą, tačiau yra visiškai akivaizdu, kad jo žmona, žinodama, kad jis privalo nustatytu laiku būti namuose, tik parodė, kad jis buvo. Jos išsiųsta žinutė dėl neva jai žinomos informacijos apie asmenį, įvykdžiusį veiką, yra ne kas kitas, kaip tik po kelių dienų sužinota informacija iš gandų, kad tai padarė J. K.. Minėtą žinutę išsiuntė ne J. K., ne D. G. ir ne A. K., o asmuo, kuris galimai pažįstamas su jais. Kas tas asmuo, A. K. gali tik įtarti. Visgi ikiteisminio tyrimo pareigūnai net nebandė nustatyti minėtą asmenį ir nuėjo lengvesniu keliu, todėl ir atsirado A. K. ir D. G. kvapai ant vienos ir tos pačios vietos. Jokių pėdsakų, net kvapo pėdsakų, nebuvo rasta nei kitoj automobilio vietoj, nei ant kitų grąžintų nukentėjusiajam daiktų, nors visi daiktai buvo išardyti.

Pagal nukentėjusiojo parodymus, po pargriovimo jis uždengė galvą rankomis ir matė tik kojas, todėl akivaizdu, kad jis negalėjo matyti mušančių asmenų veidų, todėl negalėjo atpažinti nieko kito kaip tik J. K., su kurio ir prasidėjo kalba dėl įvykusio autoįvykio. Liudytojas A. Ka., atvykęs jau po įvykio, t. y. įvykio nematęs, teisme paaiškino, kad „taip muša tik tam tikrų sporto šakų atstovai, kai įjungiama visa koja su stuburu“. Tai reiškia, kad asmuo ar asmenys, kurie mušė, turėjo būti sportiškai pasirengę. A. K. niekad nebuvo sportiškas asmuo, tuo labiau neužsiminėjo jokiomis kovinėmis sporto šakomis. Be to, minėtas liudytojas, nukentėjusiojo tėvas paaiškino, kad matė ant sūnaus veido ir striukės nugaros ir peties sportbačio atžymas, o tai patvirtina, kad buvo pastebėtas tik vieno sportbačio pado atžyma, o ne skirtingų, o taip pat, kad nukentėjusysis visą laiką mušimo metu buvo vienoj ir toj pačioj padėtyje, nebuvo atsikėlęs ir negalėjo matyti jį mušančių asmenų.

Šalies argumentai

Dėl nukentėjusiojo V. K. ir Vilniaus krepšinio mokyklos pateiktų civilinių ieškinių apeliantas nurodo, kad jis nepripažįsta civilinių ieškinių, kadangi jis nėra įvykdęs nusikalstomos veikos. Civiliniai ieškiniai yra nepagrįsti. Nėra patvirtinančių dokumentų, kad Vilniaus krepšinio mokyklos civiliniame ieškinyje nurodyta pinigų suma buvo įvykio diena pas V. K.. Vilniaus krepšinio mokyklos civilinis atstovas nurodė, kad kiekvienas vaikas, duodamas pinigus, pasirašo žiniaraštyje, tačiau žiniaraščiai nėra išlikę, jie dingo, kadangi buvo pas V. K.. Byloje apie žiniaraščius, kuriuose pažymimi vaikų mokėjimai, duomenų nėra, todėl negalima patikrinti, kiek mokinių sumokėjo mokestį ir ar sumokėjo, ar iš tikro V. K. tą dieną disponavo nurodyta suma. Nesant galimybei nustatyti minėtos sumos ir jos konkretaus dydžio, toks civilinis ieškinys negalėjo būti tenkintinas. Galėjo būti pripažinta nukentėjusiojo teisė į civilinį ieškinį, o jo nagrinėjimas perduotas nagrinėti civiline tvarka. Dėl V. K. civilinio ieškinio apeliantas nurodo, kad jis taip pat nėra pakankamai pagrįstas. Nėra jokių konkrečių duomenų, kad būtent įvykio dieną nukentėjusysis galėjo disponuoti tokio dydžio suma – 7000 Lt grynųjų pinigų. Tai pat pažymėtina, kad 2012 02 12 d. atliktos automobilio apžiūros metu nebuvo nustatyti ir aprašyti civiliniame ieškinyje nurodytos dėmės, juodos spalvos dėmės ant stogo, neaišku, ar realiai visi aprašomi ieškinyje nubrozdinimai, įlenkimai ir dėmės yra būtent aptariamo įvykio pasekmės, juolab, kad nukentėjusiojo automobilis yra panaudotas. Todėl manoma, kad nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo nėra atitinkamai paremtas dokumentaliai ir negalėjo būti priteistas visa apimtimi. Šiuo atveju civilinis ieškinys taip pat turėjo būti perduotas nagrinėti civiline tvarka. Be to, teismas priteisė iš viso 12725 Lt turtinės žalos atlyginimui, nors tokia suma nesigauna, taip pat teismas priteisė pernelyg didelę sumą neturtinės žalos atlyginimui.

Nuteistasis J. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2013 05 03 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir perkvalifikuoti jo veiksmus iš BK 180 str. 1 d. į BK 138 str. 1 d., paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba bausmės vykdymą atidėti, nukentėjusiojo V. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies priteisiant 2000 Lt sumą, o Vilniaus krepšinio mokyklos ieškinį atmesti.

Apeliantas nurodo, kad įvykio metu jis, netyčia atsitrenkęs į nukentėjusiojo automobilį, norėjo taikiai išspręsti situaciją, be policijos pagalbos, pradėjo tartis ir siūlyti pinigus dėl įvykusio autoįvykio – padengti automobilio remonto išlaidas, tačiau nukentėjusysis net nenorėjo klausytis, pradėjo aiškinti, kad kažkas tuoj atvažiuos, pradėjo skambinti mobiliojo ryšio telefonu. Tada būdamas susijaudinęs dėl autoįvykio, dėl J. K. merginai priklausančio automobilio sugadinimo jis trenkė nukentėjusiajam į veidą kumščiu iš pykčio, o kai nukentėjusysis jau gulėjo ant žemės, dar keletą kartų sudavė jam smūgius, bet tikrai ne 30 smūgių. Po to J. K. prispaudė nukentėjusiojo galvą į sniegą, gal kažką ir pasakė, bet nepamena. J. K. įsitikinimu, jis negalėjo grasinti jokiu ginklu, kadangi tokio neturėjo. Jis labai gailisi dėl to, kad nesusivaldė ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, tačiau jis tikrai nėra įvykdęs jokio plėšimo. Pats nukentėjusysis savo parodymuose teigia, kad J. K. mušė jį, bet nenurodo, kad jis būtų prisiartinęs prie jo automobilio ar daiktų, ar kad būtų grįžęs prie savo automobilio, įsėdęs į jį ir išvažiavęs. Būdamas šoko būsenoje po įvykio J. K. tikrai nematė, ką darė tie asmenys, kurie buvo paprašę jo pavežti juos. Jų veiksmų jis nestebėjo. Jis tik gali įtarti, kad galbūt jie ir galėjo nuvaryti nukentėjusiojo automobilį. Jis tikrai nebuvo su kuo nors susitaręs įvykdyti plėšimą. Autoįvykis įvyko spontaniškai, taip pat spontaniški buvo ir J. K. veiksmai, kai jis pradėjo mušti nukentėjusįjį. Nei vienas apklaustas liudytojas, nei pats nukentėjusysis nei karto nepaminėjo tos aplinkybės, kad J. K. būtų su ko nors susitaręs ar būtų davęs kam nors kokius nors nurodymus kažkaip veikti.

Skunde pabrėžiama, kad pas J. K. nebuvo rasta jokių daiktų, kurie priklausė nukentėjusiajam. Nei ant vieno daikto, kuris priklauso nukentėjusiajam, ir pagrobtame automobilyje nėra aptikta J. K. pėdsakų ir kvapo pėdsakų.

Nors teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklus, J. K. tvirtu įsitikinimu, tai prieštarauja surinktai byloje medžiagai. Nukentėjusysis savo parodymus keitė atitinkamai su situacija ir bandė „pritraukti“ aplinkybes prie savo parodymų. Vienoje apklausoje V. K. nurodo, kad iš parduotuvės išėjo vienas asmuo, kitoje – kad du asmenys. Apklaustas teisme nukentėjusysis nurodė, kad nematė, kas įsėdo į „BMW“, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vienas įsėdo į „BMW“, kitas – į „Honda“. Vienoj apklausoj nurodo, kad „Peugeot“ automobilyje turėjo sėdėti penki žmonės, kitoje – trys. Vienoje apklausoje sakė, kad J. K. siūlė pinigus, kitoje – kad kabinosi. Buvo nurodamas didžiulis suduotų smūgių skaičius – net 30, nepaisant to, kad specialisto išvadose, pirmoje nustatyti 7 smūgiai, o antroje – 8, tačiau nukentėjusysis vis tiek teigia 30. Nepasitvirtino ir nukentėjusiojo parodymai, kad jam neva buvo įremtas ginklas.

Liudytojas A. S. teisme paaiškino, kad mobiliojo ryšio aparatą „Samsung“ jam pardavė D. G.. J. K. nežino, iš kur pas D. G. atsirado nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefonas, nes D. G., A. K., jo brolis ir dar vienas asmuo buvo išvažiavę. Taigi telefono aparatas nebuvo pakliuvęs į J. K. rankas.

Žinutė, kurią gavo nukentėjusysis, dėl jo automobilio buvimo vietos parodo tik tai, kad ją išsiuntė ne J. K., ne D. G. ir ne A. K., o asmuo, kuris galimai pažįstamas su jais. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai net nebandė nustatyti minėtą asmenį.

Nors J. K. pripažįsta savo kaltę dėl nukentėjusiojo V. K. sumušimo, tačiau nesutinka su nukentėjusiojo ir Vilniaus krepšinio mokyklos pateiktais civiliniais ieškiniais. Jis sutinka atlyginti nukentėjusiajam neturtinės ir turtinės žalos atlygimą 2000 Lt sumai. Be to, sutinka, kad jeigu nukentėjusiajam dėl įvykusios avarijos draudimo nebuvo atlyginta žala, atsiradusi po autoįvykio, tai nustačius konkrečią pinigų sumą, kuri reikalinga atlyginti jo veiksmais, t. y. įvažiavus į automobilį, padarytą žalą, jis turi ją apmokėti. Visgi tokia suma nėra nustatyta. Dėl Vilniaus krepšinio mokyklos civilinio ieškinio nurodoma, kad prašoma priteisti 3010 Lt suma nėra patvirtinta jokiais dokumentais. Vilniaus krepšinio mokyklos civilinis atstovas nurodė, kad kiekvienas vaikas, duodamas pinigus, pasirašo žiniaraštyje, tačiau žiniaraščiai nėra išlikę, jie dingo, kadangi buvo pas V. K.. Taigi negalima patikrinti, kiek mokinių sumokėjo mokestį ir ar sumokėjo, ar iš tikro V. K. tą dieną disponavo nurodyta suma, nekalbant jau apie tai, kad jo asmeninės lėšos galėjo būti laikomos kartu su mokinių mokesčiais. Nesant galimybės nustatyti minėtą sumą, toks civilinis ieškinys negalėjo būti tenkintinas, o galėjo būti pripažinta nukentėjusiojo teisė į civilinį ieškinį bei jo nagrinėjimas perduotas nagrinėti civiline tvarka. Dėl V. K. civilinio ieškinio – jis taip pat nėra pakankamai pagrįstas. Nėra jokių konkrečių duomenų, kad tą dieną nukentėjusysis galėjo disponuoti tokio dydžio suma – 7000 Lt grynųjų pinigų. Taip pat pažymėtina, kad 2012 02 12 d. atliktos automobilio apžiūros metu nebuvo nustatyti ir aprašyti civiliniame ieškinyje nurodytos dėmės, juodos spalvos dėmės ant stogo, neaišku, ar realiai visi aprašomi ieškinyje nubrozdinimai, įlenkimai ir dėmės yra būtent aptariamo įvykio pasekmės, juolab, kad nukentėjusiojo automobilis yra panaudotas. Todėl manoma, kad nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo nėra atitinkamai paremtas dokumentaliai ir negalėjo būti priteistas visa apimtimi. Norint nustatyti realiai padarytą žalą, civilinis ieškinys turėjo būti perduotas nagrinėti civiline tvarka. Be to, teismas priteisė iš viso 12725 Lt turtinės žalos atlyginimo, nors paskaičiavus tokia suma nesigauna. Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas priteisė pernelyg didelę pinigų sumą.

Skunde priduriama, kad J. K. labai gailisi dėl to, kad sumušė nukentėjusįjį, jis teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo. J. K. gyvenimas žymiai pasikeitė nuo to laiko, jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), darbe charakterizuojamas tik iš teigiamos pusės, turi šeimą, žmoną, su kuria susilaukė vaiko, gimusio (duomenys neskelbtini). Žmona šio momentu nedirba, prižiūri vaiką. Ji gauna minimalią pašalpą. Be abejonės, iš gaunamos pašalpos žmona ir vaikas negalės išgyventi, o padėti jo šeimai niekas kitas negali, todėl J. K. yra vienintelis šeimos maitintojas. J. K. seniai padarė išvadas, jis supranta, kad yra atsakingas ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo šeimos likimo.

Nukentėjusysis V. K. 2013 06 26 d. atsikirtimu prašo palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 05 03 d. nuosprendį, nurodo, kad kiekvienas iš apeliantų 2010 02 10 d. įvykį interpretuoja skirtingai (savo naudai), tuo siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės ir suklaidinti teismą. Nukentėjusiojo manymu, Vilniaus rajono apylinkės teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir priėmė teisingą nuosprendį, todėl jį keisti nėra jokio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras, nukentėjusysis – skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. K. ir J. K. apeliaciniai skundai atmestini.

D. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 05 03 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.) bei dėl neteisingai paskirtos D. G. galutinės subendrintos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Dėl A. K., D. G., J. K. kaltės pagal BK 180 str. 1 d.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistųjų apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 05 03 d. nuosprendžio, nustatė, jog apylinkės teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl D. G., A. K., J. K. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Nors apeliantai D. G., A. K., J. K. neigia savo kaltę dėl įvykdyto apiplėšimo nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu, D. G. ir A. K. tvirtina, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko nukentėjusiojo atžvilgiu, o J. K. prisipažino tik dėl suduotų kelių smūgių nukentėjusiajam, visi trys nuteistieji neigia pagrobę nukentėjusiajam priklausantį automobilį ir jame buvusius daiktus, tačiau tokia pastarųjų pozicija vertinama kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti savo teisinę padėtį ir atmetama. Tokią išvadą leidžia daryti šioje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visetas.

Analizuojant nukentėjusiojo V. K. parodymus, matyti, kad 2012 02 10 d. apie 18.45-19 val. Pagirių gyvenvietėje prie parduotuvės jis buvo užpultas. Matė, kaip iš parduotuvės išėjo vaikinas su Coco cola ir sėdo į Peugeot keleivio pusę. Automobilis Peugeot atbuline eiga pajudėjo, nors jis nuspaudė garso signalą, tačiau automobilis įvažiavo į jo automobilį. Jis išlipo, ir iš Peugeot išlipo 2 vaikinai – J. K. iš vairuotojo pusės, A. K. iš keleivio pusės. A. K. buvo tas vaikinas, kuris iš parduotuvės išėjo su Coco cola. Kažkas dar trečias automobilio Peugeot gale sėdėjo ir vėliau išlipo. Mano, kad trečias buvo D. G., bet nėra užtikrintas. Abu vaikinai pradėjo aiškinti, kur jis stovi, kodėl nepasitraukė, elgėsi labai grėsmingai elgėsi, iššaukiančiai, provokuojančiai ir agresyviai. Jie iškart bandė tartis, kiek kainuotų remontas, jis nesutiko, jiems nieko neatsakė, pradėjo skambinti policijai ir berenkant numerį buvo užpultas. Jį užpuolė J. K.. Pastarasis jį pargriovė smūgiu per koją. Jis pargriuvo, iš rankų iškrito telefonas. Jis bandė siekti telefoną, bet gavo labai stiprius smūgius į veidą kojomis. Jį iš pat pradžių spardė J. K., po to pamatė, kaip A. K. paėmė telefoną ir tada jis užsidengė veidą ir pajuto, kad jį spardo iš kito šono. A. K. spardė į veidą, jis tai matė. Pirminiai smūgiai buvo iš dešinės, o po to iš kairės. Tuo pat metu jautė smūgius iš abiejų pusių. Jis matė tik kojas ir jautė smūgius. Vienu metu sugebėjo atsistoti ir matė, kaip nuvaroma jo mašina. J. K. nuo jo neatsitraukė, jis nugriuvo į griovį. Kitas asmuo sėdo į mašiną, o prie Peugeot stovėjo tas trečias vaikinas. Griovyje toliau buvo spardomas iš pradžių vieno J. K. ir matė kaip jo mašina yra nuvaroma. Matė, kaip pajudėjo Peugeot mašina, sustojus Peugeot, atbėgo vaikinas, pajuto kaklo srityje įrėmimą buvo pasakyta ,,gulėk ramiai, o tai nušausiu“. J. K. atsitraukė, ir vaikinas, kuris įrėmė į kaklą, pasakė rusiškai – sėskis į mašiną. Jis suprato, kad jam įremtas buvo ginklas. Jis įsigando ir pakluso. Kai pajuto, kad ginklą atitraukė, asmuo ėjo ir kartojo gulėk ramiai, o tai nušausiu. Kai išgirdo, kad balsas tolsta, pakėlė galvą ir pamatė, kad vaikino rankos abi buvo ištiestos ir kažką laikė. Abi rankos buvo ištiestos, ėjo atbulas, abiem rankom laikė ginklą. Jis pasakė grąžinkit mašiną, jam atsakė, kad kada reikės, tada grąžinsim. Jiems nuvažiavus, jis nuėjo į parduotuvę paprašyti, kad iš parduotuvės telefono iškviestų tėvus, policiją ir greitąją, nes savo telefono jis jau nebeturėjo. Pardavėjai sakė, kad sumušė vaikinai, kurie buvo parduotuvėje ir vienas iš jų pirko Coca Colos butelį. Pirmiausia atvažiavo policija, buvo 2 pareigūnai. Jis papasakojo, kad buvo užpultas ir mašina nuvaryta, kad užpuolė trys vaikinai su Peugeot mašina, kad nuvarė jo mašiną (t. 5, b. l. 15-19). Savo parodymus nukentėjusysis V. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kurios metu buvo sudaryta įvykio planas – schema (t. 1, b. l. 66-71).

Pažymima, kad pirmosios instancijos teismui netikėti nukentėjusiojo nuosekliais parodymais nebuvo jokio pagrindo, juolab, kad juos pagrindžia kita byloje surinkta medžiaga. Iš liudytojos D. J., kuri patvirtino ikiteisminio tyrimo duotus paaiškinimus apie tiriamą įvykį, parodymų matyti, kad 2010 02 10, apie 18 val., prie lošimo aparato žaidė vienas vaikinas, tamsių, juodų plaukų, neaukšto ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, buvo apsirengęs tamsiais rūbais, jis žaidė apie 30 minučių. Iš 2010 02 12 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad parodymo atpažinimo metu D. J. atpažino šį asmenį, kaip A. K., pažymėjo, kad būtent jis vėliau pas ją nusipirko 2 litrų Coca Colos butelį ir penkias vienkartines plastikines stiklines (t. 1, b. l. 99-101). Liudytoja D. J. taip pat nurodė, kad po pusvalandžio atvažiavo dar trys vaikinai – (duomenys neskelbtini) gyventojai, vieną iš jų 2010 02 12 d. parodymo atpažinimo metu atpažino, kaip D. G. (t. 1, b. l. 96-98). Visi tie vaikinai buvo apie 20 minučių, ji atidavė jiems laimėjimą 24 litus. Vaikinai (visi keturi) išėjo ir po akimirkos vienas iš jų sugrįžo, t.y. tas tamsus, padavė 10 litų bei nusipirko už juos 2 litrų Coca Colos butelį ir 5 plastikinius stikliukus. Kai jis išėjo, jai girdėjosi automobilio gazavimas, maždaug po 10 minučių į parduotuvę įbėgo V. K., kuris pasakė, kad jį užpuolė ir atėmė pinigus bei mašiną. V. K. pasakė, kad jį užpuolė tie patys vaikinai, kurie išėjo iš parduotuvės su Coca Colos buteliu (t. 1, b. l. 92-93, 94-95, t. 4, b. l. 137-138).

Iš liudytojo A. Ka. (nukentėjusiojo tėvo) parodymų matyti, kad 2010 02 10 d., apie 19 val., jam paskambino parduotuvės pardavėja D. J. ir pasakė, kad sumušė jo sūnų V. K. ir atėmė mašiną. Jis paskambino jaunesniam sūnui ir nuvažiavo. Pamatė sūnų sumuštą, matė ant veido dešinio žando sportinio bato pado atžymą, ant striukės nugaros peties buvo sportbačio atžymos. Buvo atvažiavusi policija, kuri leido jiems važiuoti namo. Namo atvažiavo greitoji ir išvežė V. K. į ligoninę, kur buvo apžiūrėtas. Jau po pusvalandžio žinojo, kad tai D. G. sumušė sūnų.

Iš 2010 02 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu apžiūrėta automobilių stovėjimo aikštelė prie maisto prekių parduotuvės, esančios Vilniaus r., (duomenys neskelbtini). Prieš aikštelę kitoje gatvės pusėje ties aikštelės pradžia yra sutryptas sniegas už kelio ribų. Ant sniego pusnies yra tamsiai raudonos spalvos dėmės. Sniege yra ištrypta ir išgulėta vieta, kur guli guminis raištelis (t. 1, b. l. 13-14).

Nukentėjusiojo patirti sužalojimai nustatyti ekspertizės akte Nr. EKG 62(195)/12(01), kuriame taip pat konstatuota, kad sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), kuo galėjo būti koja, kumštis bei kiti buki daiktai. Sužalojimas nėra būdingi griuvimui. Atsižvelgiant į V. K. nustatytas ,,reljefines“- besikartojančias įvairių ir panašių formų – odines kraujosruvas kaktoje, veido dešinėje pusėje, jų atsiradimas būdingas kontaktuojant bato padui. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant kojomis ir rankomis. Sužalojimai padaryti 8-iais smūgiais. Sužalojimai kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairio viršutinio žandikaulio priekinės sienos skeveldrinio lūžio, lydimo kairio poakiduobinio nervo neuropatijos, V. K. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 4, b. l. 61-67).

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad 2010 02 10 d., apie 18.45 val., kaltinime nurodytu adresu, J. K. važiavus atbuline eiga ir atsitrenkus į nukentėjusiojo automobilį, taip pat nesusitarus su A. Ka. dėl žalos atlyginimo, jam pradėjus skambinti policijai, nukentėjusysis V. K. buvo užpultas ir apiplėštas nuteistųjų, jo atžvilgiu buvo naudotas fizinis smurtas bei grasinimai nušauti. V. K. atpažino du jį užpuolusius vaikinus – A. K., kaip asmenį iš parduotuvės išėjusį su Coca Colos buteliu, ir J. K., kaip sidabrinės spalvos automobilio vairuotoją (t. 1, b. l. 60-62, 63-65). Ta aplinkybė, kad V. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vienas iš mušusių jį ir apiplėšusių vaikinų buvo nusipirkęs Coca Colos butelį, neleidžia abejoti jo parodymų patikimumu ir teisingumu dėl atpažinto A. K., kaip asmens, kuris jį užpuolė. Be to, liudytoja D. J. teisme nurodė, kad Coca Colos butelį pirko vienas asmuo – A. K. (t. 4, b. l. 137). Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog būtent A. K., vėliau jo tėvas buvo atvykę pas nukentėjusįjį ir kalbėjosi apie įvykusias muštines. Nuteistojo A. K. tėvas žadėjo nukentėjusiajam viską grąžinti, tik paprašė 3-4 dienų. Nors apeliantas A. K. nurodo, kad buvo atvykęs tik tam, kad nukentėjusysis pamatytų jį ir įsitikintų, jog jis nepadarė jo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų, tačiau iš paties nukentėjusiojo, jo tėvo ir liudytojų J. S. (tyrėjo), dalyvavusių minėtame pokalbyje, parodymų matyti, kad V. K. iškart atpažino A. K. ir nurodė, kad jis jį užpuolė ir kad jis išėjo iš parduotuvės su Coca Colos buteliu. Iš liudytojo Č. B., taip pat dalyvavusio pokalbyje su V. K., jo tėvu ir nuteistuoju A. K., parodymų matyti, kad nukentėjusysis buvo įsitikinęs, kad A. K. jį sumušė.

A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad fiziškai negalėjo per kelias minutes sumušti nukentėjusiojo, pagrobti daiktus, parvaryti ir paslėpti kažkur nukentėjusiojo automobilį, per tą patį laiką spėti nuvažiuoti atitinkamu atstumu BMW automobiliu su D. Ga. nuo parduotuvės iki degalinės, kur buvo pastebėtas 19.13 val., o 19.24 val. jau žaisti lošimo automatų salone Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Visgi, atkreipiamas dėmesys, kad vaizdo įrašo apžiūros protokole, kuriame 2010 02 10 d., 19.13 val. (duomenys neskelbtini) degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), užfiksuotas buvo BMW automobilis, matyti, kad D. Ga. išlipo iš automobilio, užsipylė degalų ir po 2 minučių išvažiavo (t. 2, b. l. 39-43). Taigi, 2010 02 10 d., 19.13 val. (duomenys neskelbtini) degalinėje, priešingai nei teigia nuteistasis A. K., jis nebuvo užfiksuotas. Tuo tarpu lošimo automatų salone Vilniuje pastarasis buvo pastebėtas tik 19.24 val., t. y. po 39 minučių nuo nustatyto apytikslio nusikalstamos veikos padarymo laiko. Teisėjų kolegija liudytojų D. Ga. ir nuteistojo A. K. brolio – E. K. parodymus, kad A. K. išėjęs iš parduotuvės su buteliu Coca Cola įsėdo į BMW automobilį ir kartu nuvažiavo su jais ir D. G. į Vilniaus miestą, vertina kritiškai, kaip siekį padėti A. K. ir D. G. išvengti atsakomybės, ir atmeta. Nurodytos minėtų liudytojų aplinkybės neatitinka aukščiau aptartiems bylos duomenims, taip pat iš dalies prieštarauja ir nuteistojo D. G. parodymams, kad jis kartu su D. Ga. ir E. K. išėjo iš parduotuvės, iš karto sėdo į mašiną, jie pradėjo apsisukinėti ir važiuoti į kitą kaimą, jis pro langą pamatė, kad nukentėjusysis ir dar keli žmonės aiškinasi kažką, tačiau nesuprato apie ką pokalbis buvo, nes negirdėjo. Jie nuvažiavo į gretimą 40 Totorių kaimą, ir jis lošė automatais. Gal po 15 minučių D. Ga. paskambino A. K., kuris prašė atvažiuoti jį paimti. Jie visi trys sėdo į automobilį ir paėmė A. K. nuo biliardinės, ne nuo tos parduotuvės. Jie visi nuvažiavo į Vilnių žaidimų automatų saloną, atrodo, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jam pinigus žaisti davė A. K. (t. 5, b. l. 83-85). Nors nuteistasis D. G. neigia savo dalyvavimą nusikaltime, tačiau pastarojo kaip ir nuteistojo A. K. neteisėtus veiksmus, apimančius BK 180 str. 1 d. objektyviąją pusę, įrodo ne tik aptarti įrodymai, bet ir 2010 05 13 d. specialisto išvada Nr. 140-1-(00043)-IS1-57, kurioje nurodyta, kad kvapo pėdsake, paimtame 2010 02 12 d. iš automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo vairo, rasti A. K. ir D. G. kvapai. Kvapo pėdsake, paimtame 2010 02 12 d. iš automobilio Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo vairuotojo sėdynės, rastas A. K. kvapas. Kvapo pėdsake, paimtame 2010 02 12 d. iš automobilio Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo vairuotojo sėdynės galimai yra D. G. kvapas (t. 1, b. l. 43-45). Byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti šios specialisto išvados pagrįstumu ir patikimumu, tokių duomenų nepateikė ir apeliantai. Ta aplinkybė, kad D. G. atžvilgiu išvada yra tikėtina nepaneigia jo kaltės, o priešingai, ši išvada kartu su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais pagrindžia A. K. ir D. G. atliktus neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. D. G. aiškinimas, kad jo kvapas galėjo atsirasti dėl jo, jog kažkas galėjo pasinaudoti jo pirštinėmis, pagrįstai vertintas kritiškai, nes D. G. kvapo pėdsakai yra fiksuoti keliose automobilio vietose: ant vairo ir tikėti ant sėdynės. Taip pat pažymima, kad byloje nustatyta, jog pagrobtą nukentėjusiojo telefoną liudytojas A. S. nusipirko iš kažkurio A. K. ar D. G.. A. K. jį užtikrino, kad telefonas nėra vogtas. Be to, nukentėjusysis nurodė, kad matė, kaip būtent A. K. paėmė jo telefoną.

Liudytojos M. K. parodymai, kad tiriamo įvykio naktį (nuo 2010 02 10 d. 23 val. iki 2010 02 11 d. 8 val.) jos vyras – A. K. buvo namuose paneigti bylos medžiaga ir 2011 01 17 d. nuosprendžiu pripažinti melagingais (t. 3, b. l. 172-174). Buvo nustatyta, kad liudytoja M. K. minėtą naktį savo vyrui rašė ir skambino iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). SIM kortelė su šiuo numeriu laikotarpyje nuo 2010 01 29 d. 14.38 val. iki 2010 02 05 07.19 val. buvo įstatyta į mobilaus ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Iš to paties telefono aparato, įstačius kitą SIM kortelę su numeriu (duomenys neskelbtini), 2010 02 15 d., 14.54 val. buvo išsiųsta SMS žinutė A. Ka. apie tai, kas padarė jo sūnaus atžvilgiu nusikaltimą, t.y. „Janas iš kirtimų“ (t. 1, b. l. 106-111; t. 2, b. l. 47-48).

Nuteistasis J. K. neginčija tos aplinkybės, kad naudojo fizinį smurtą V. K. atžvilgiu, dėl ko nurodo, kad gailisi, tačiau neigia įvykdęs plėšimą ir pagrobęs pastarojo automobilį su jame buvusiais daiktais.

Pažymima, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Konstatuojant, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkaujant, būtina nustatyti tiek objektyviuosius (kelių asmenų dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumą), tiek subjektyviuosius (tyčią ir susitarimą padaryti nusikalstamą veiką) bendrininkavimo požymius. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-339/2010, 2K-630/2011, 2K-10/2012, 2K-55/2012). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K–605/2007, 2K-211/2008, 2K-197/2009, 2K-55/2012 ir kt.). Todėl argumentas, kad pas J. K. nebuvo rasta jokių nukentėjusiojo daiktų, pagrobtame automobilyje nebuvo aptikta J. K. kvapo pėdsakų (buvo rasti jo bendrininkų kvapo pėdsakai), neleidžia daryti išvados, jog jis nedalyvavo automobilio ir jame buvusių daiktų pagrobime, juolab, kad jis naudojo fizinį smurtą V. K. atžvilgiu.

J. K. ir kitų jo bendrininkų (A. K., D. G.) susitarimas padaryti plėšimą konstatuotas nustačius, kad jie bendrai naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, spyrė V. K. per kojas, nuo ko šis nukrito ant žemės, tada sudavė ne mažiau 8 smūgių kojomis į galvą ir iš V. K. pagrobė automobilį su jame buvusiais daiktais. Šios aplinkybės atskleidžia tiek nuteistųjų objektyvų dalyvavimą realizuojant plėšimo požymius, tiek jų tiesioginę tyčią kartu padaryti šį nusikaltimą. Vien ta aplinkybė, kad skundžiamame nuosprendyje nėra detalizuota, kiek smūgių kiekvienas iš nuteistųjų sudavė nukentėjusiajam, neleidžia manyti, kad apylinkės teismas pažeidė BPK 305 str. reikalavimus.

Aplinkybę, kad V. K. buvo grasinta jį nušauti, nukentėjusysis nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, todėl apylinkės teismas pagrįstai nustatė ją. Tuo tarpu, byloje nenustačius duomenų, leidžiančių kategoriškai tvirtinti, kad nuteistieji apiplėšimo metu naudojo šaunamąjį ginklą, kas leistų jų veiksmus kvalifikuoti pagal BK 180 str. 3 d., numatančią sunkesnio pavojingumo nusikalstamą veiką ir ilgesnę laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistųjų veiksmus kvalifikavo pagal BK 180 str. 1 d., pažymint, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamųjų naudai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodyti nukentėjusiojo parodymų nežymūs prieštaravimai dėl suduotų jam smūgių skaičiaus, dėl to, kiek asmenų išėjo iš parduotuvės, kiek asmenų sėdėjo Peugeot automobilyje, neturi esminės reikšmės, vertinant nuteistųjų kaltę pagal BK 180 str. 1 d., kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Pastebėtina ir tai, kad nukentėjusysis, nurodęs, kad jam buvo suduota apie 30 smūgių, taip pat pažymėjo, kad jam atrodė, jog jį spardė labai ilgai. Tuo tarpu ekspertizės akte konstatavus, jog nukentėjusiajam sužalojimai padaryti 8-iais smūgiais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš kaltinimo pašalino aplinkybę, kad kaltinamieji sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 30 smūgių kojomis į galvą, ir teisingai nustatė, kad nukentėjusiajam buvo suduota ne mažiau 8 smūgių.

Be to, apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nuteistųjų neteisėti veiksmai pripažintini plėšimu BK 180 str. 1 d. prasme, nes buvo realiai panaudotas smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu (nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, buvo grasinta nušauti), po to iš nukentėjusiojo buvo pagrobtas jo mobilaus ryšio telefonas, automobilis Audi 80 B4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais daiktais. Objektyviajai plėšimo pusei būdinga tai, kad turtas užvaldomas panaudojant smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti. Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip plėšimas. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatyto sveikatos sutrikdymo papildomai nekvalifikavo pagal BK 138 str. 2 d. 9 p., nes plėšimo sudėtis apima nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Dėl paskirtų nuteistiesiems bausmių

Skirdamas nuteistiesiems bausmes, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininkų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytą jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 str. 1 d. 1 p., bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog D. G. 2012 08 03 d. įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) surinkėju (t. 4, b. l. 133-134), darbe charakterizuojamas teigiamai, psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 2, b. l. 115), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 109-113), praeityje 4 kartus teistas, tame tarpe už analogišką nusikaltimą (t. 2, b. l. 104, 105-108, 196-197, t. 5, b. l. 129-137, 138-140), be to, 2012 03 08 d. ir 2013 11 22 d. nuosprendžiais pastarasis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, padarytų po šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Taip pat pažymima, kad šią veiką pagal BK 180 str. 1 d. nuteistasis D. G. padarė, neišnykus teistumui ir bausmės vykdymo atidėjimo metu, o tai, kolegijos nuomone, rodo, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, yra socialiai pavojingas, todėl jam kaip recidyvistui, pirmosios instancijos teismas už nusikaltimą, paskyręs laisvės atėmimo bausmę, Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paskirtos bausmės dydį, įvertino tai, jog nenustatyta pastarojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė bendrininkų grupėje, taip pat teismas atsižvelgė į kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, ir pagrįstai nuteistajam už padarytą apysunkį nusikaltimą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra mažesnis nei įstatymo sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Esant šioms aplinkybėms, nuteistajam D. G. paskirtą bausmę pagal BK 180 str. 1 d. vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra jokio teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju pagrindo švelninti paskirtą bausmę nesudaro ir apelianto nurodyta aplinkybė, kad baudžiamasis procesas šioje byloje truko daugiau nei tris metus.

Kita vertus, apylinkės teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą D. G. bausmę su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 11 22 d. nuosprendžiu paskirta 520 Lt dydžio bauda, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nurodydamas BK 64 str. 1, 3 ir 9 dalis. Šiuo atveju bausmės pagal 2012 11 22 d. ir 2013 05 03 d. nuosprendžius turėjo būti bendrintos BK 63 str. 9 d. tvarka, nes po 2012 11 22 d. nuosprendžio priėmimo nustatyta, kad D. G. iki šio nuosprendžio priėmimo padarė (2010 02 10 d.) dar kitą nusikaltimą. Be to, apylinkės teismas 2013 05 03 d. nuosprendžiu paskirtą D. G. laisvės atėmimo dvejiems metams bausmę, visiškai sudėjęs su 2012 11 22 d. nuosprendžiu paskirta 520 Lt dydžio bauda, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodė, jog galutinė bausmė D. G. yra laisvės atėmimas dvejiems metams ir 540 litų (o ne 520 litų) bauda. Šioje dalyje 2013 05 03 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei neteisingai paskirtos D. G. galutinės subendrintos bausmės.

Bylos medžiaga nustatyta, kad A. K. yra vedęs, turi mažametį vaiką (t. 3, b. l. 14), nuo 2012 09 11 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) sandėlio darbuotoju (t. 4, b. l. 52, t. 5, b. l. 42-43), darbe charakterizuojamas teigiamai, psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 3, b. l. 11), 2006 12 18 d. buvo pristatytas į apsvaiginimo nustatymo med. apžiūros kabinetą dėl narkotinio apsvaiginimo amfetaminais (t. 3, b. l. 12), baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 1-9), anksčiau 4 kartus buvo teistas (t. 2, b. l. 168-171, 174, 179-183, 184-193, t. 5, b. l. 141-146). Šioje byloje jam inkriminuotą apysunkį nusikaltimą padarė, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, bei lygtinio paleidimo metu, o tai, kolegijos nuomone, rodo, jog nuteistasis A. K. linkęs nusikalsti, yra socialiai pavojingas, todėl jam kaip recidyvistui, pirmosios instancijos teismas už nusikaltimą, paskyręs laisvės atėmimo bausmę, Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paskirtos bausmės dydį, įvertino tai, jog nenustatyta pastarojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė bendrininkų grupėje, taip pat teismas atsižvelgė į kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, ir pagrįstai nuteistajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra mažesnis nei įstatymo sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Todėl nuteistajam A. K. paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra jokio teisinio pagrindo.

Be to, apylinkės teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę A. K., vadovaudamasis BK 64 str. 1 ir 3 d., subendrino su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 10 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta (2 metų 8 mėn. 12 d.) dalimi, iš dalies jas sudedant, tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiu pagrindu bausmę subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 02 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, visiškai jas sudedant. Šis netikslumas taisytinas ir pažymima, kad, vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., 2013 05 03 d. nuosprendžiu paskirta A. K. bausmė subendrinama iš dalies sudedant ją su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 10 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos (2 metų 8 mėn. 12 d.) bausmės dalimi bei, vadovaujantis BK 63 str. 3 d., 9 d., subendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 02 26 d. nuosprendžiu paskirta 1040 Lt dydžio bauda visiškai jas sudedant ir galutinė bausmė A. K. paliekama – laisvės atėmimas trejiems metams ir 1040 Lt bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis J. K. nuo 2013 05 13 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) autošaltkalviu, darbe charakterizuojamas teigiamai, turi mažametį vaiką (t. 4, b. l. 149), nėra įrašytas į narkologinę įskaitą, nebuvo gydytas psichiatrijos ligoninėje (t. 3, b. l. 79, 80), baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 71-75), praeityje buvo 3 kartus teistas (t. 3, b. l. 53-55, 58-70, t. 5, b. l. 118-122), tame tarpe ir už nusikaltimą, numatytą BK 180 str. Pažymima, kad šią veiką pagal BK 180 str. 1 d. nuteistasis J. K. padarė, neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau šiuo metu yra atlikęs subendrintą pagal kelis nuosprendžius jam paskirtą bausmę. Nustatytos aplinkybės rodo, jog nuteistasis taipogi yra linkęs nusikalsti, yra socialiai pavojingas, todėl jam kaip recidyvistui, pirmosios instancijos teismas už nusikaltimą, paskyręs laisvės atėmimo bausmę, Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paskirtos bausmės dydį, įvertino tai, jog nenustatyta pastarojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė bendrininkų grupėje, taip pat teismas atsižvelgė į kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, ir pagrįstai nuteistajam už padarytą apysunkį nusikaltimą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra mažesnis nei įstatymo sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad nuteistajam J. K. paskirtą laivės atėmimo dvejiems metams bausmę pagal BK 180 str. 1 d. vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra jokio teisinio pagrindo.

Apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės, jog nuteistieji dirba, A. K. ir J. K. susikūrė šeimas, turi mažamečius vaikus, yra svarbios, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamu atveju negali turėti įtakos paskirtoms bausmėms.

Pirmosios instancijos teismas taipogi pagrįstai nuteistųjų atžvilgiu netaikė BK 75 straipsnio nuostatos. Įvertinus pastarųjų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jų asmenybes (teistumus, praeityje D. G., A. K. ir J. K. buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo ir/ar lygtinio paleidimo institutai, tačiau pastarieji tinkamų išvadų nepadarė), kitas svarbias aplinkybes, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat teisingai pagal BK 66 str. į nuteistiesiems paskirtas bausmes buvo įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Dėl turtinės žalos

Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis prašė priteisti nusikaltimo padarymo metu pagrobtus 7000 litų asmeninių pinigų, automobilyje buvusių daiktų vertę atitinkančią pinigų sumą – 1525 litų, 3550 litų pinigų sumą, sumokėtą už automobilio atstatymo darbus, 100 litų turėtų išlaidų gydymui, viso 12 175 litų (t. 3, b. l. 175-176). Vilniaus krepšinio mokyklos direktoriaus civiliniu ieškiniu buvo prašoma atlyginti 3010 litų padarytą turtinę žalą – 10 litų (2 grupių žurnalai po 5 Lt) ir 3000 litų (mokesčiai už neformaliųjų papildomą ugdymą).

Pažymima, kad nuo pat tyrimo pradžios nukentėjusysis tvirtino, jog nuteistųjų pagrobtame jo automobilyje buvo daug pinigų (7000 litų, skirtų sniego valytuvui pirkti, ir 3000 litų, sumokėtų vaikų, lankančių Vilniaus krepšinio mokyklą) ir kitų daiktų (sporto įranga, rankinė su dokumentais, banko kortelėmis, įrankiai), tai pastarasis nurodė ir liudytojai D. J. (t. 1, b. l. 94-95). Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino jo tėvas bei Vilniaus krepšinio mokyklos direktorius (t. 1, b. l. 81-83). Be to, nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais apie automobilyje buvusius daiktus, kurie jam nebuvo grąžinti (1525 litų vertės), taip pat dėl išlaidų, turėtų gydymui (100 litų). Šias turėtas išlaidas pastarasis nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 72-74), tiek teisme. Vien tai, kad byloje nėra dokumentų, pagrindžiančių tai, kad Vilniaus krepšinio mokyklos 3000 litų suma įvykio dieną buvo pas V. K., neleidžia abejoti nukentėjusiojo parodymais, juolab, kad juos pagrindžia A. Ka. ir A. N. parodymai. Be to, žiniaraščiai (2 vnt. įvertinti po 5 litus), kuriuose pasirašo kiekvienas vaikas, duodamas pinigus, neišliko, kadangi plėšimo metu buvo V. K. automobilyje, t.y. jie dingo dėl nuteistųjų neteisėtų veiksmų.

Pagrobtas telefonas bei automobilis su tam tikrais jame buvusiais daiktais (rankinukas, sporto apranga, V. K. asmens dokumentai, bankų kortelės, automobilio transporto priemonės liudijimas, techninės apžiūros talonas) buvo grąžinti nukentėjusiajam (t. 1, b. l. 25, 28-39, t. 2, b. l. 7). Apžiūrėjus automobilį Audi 80, 2010 02 12 d. protokole užfiksuota, kad automobilis yra be valstybinių numerių. Automobilio salone, priekinio skydo dalis po vairu yra išardyta, vairo užraktas ir užvedimo jungiklis tvarkingi. Automagnetola yra be priekinio skydelio. Ant automobilio galinės sėdynės matosi įvairūs daiktai, sportiniai drabužiai, cigarečių pakeliai, dokumentai, vantų ryšulys. Automobilio bagažinėje guli įvairūs daiktai. Atidarius variklio gaubtą buvo aptiktas nustatytoje vietoje kėbulo numeris: „(duomenys neskelbtini)“. Vyriškas rankinukas aptiktas po automobiliu, yra juodos spalvos odinis, apžiūros metu jame aptikti dokumentai: vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), Sodros pažymėjimas SD Nr. (duomenys neskelbtini), Transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros talonas (duomenys neskelbtini). GPS navigacija (t. 1, b. l. 15-16). 2010 03 01 d. automobilio Audi 80 apžiūros protokole pažymėta, kad automobilio stogas dešinėje pusėje, priekinėje dalyje yra išteptas juodos spalvos dėmėmis. Automobilio kairės pusės vairuotojo durelės ties juoda apdailos juosta yra įlenktos ir įbrėžtos. Atidarius variklio dangtį kairėje pusėje nusukti varžtai, laikantys dešinįjį priekinį sparną (t. 1, b. l. 20-24). Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusiojo automobilio atstatymo darbai kainavo 3550 litų, tai pagrindžia byloje esantys PVM sąskaita-faktūra bei prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas (t. 1, b. l. 76, 77).

Įvertinus tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai iš D. G., A. K. ir J. K. solidariai buvo priteista nukentėjusiojo V. K. naudai 12725 Lt turtinės žalos atlyginimo ir Vilniaus krepšinio mokyklos naudai 3010 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Dėl neturtinės žalos

Apylinkės teismo nuosprendžiu iš D. G., A. K. ir J. K. solidariai priteista V. K. 12000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, pagal kuriuos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistieji padarė BK 180 str. 1 d. numatytą apysunkį nusikaltimą, kurio metu nukentėjusiajam buvo nesunkiai sužalota sveikata dėl kairio viršutinio žandikaulio priekinės sienos skeveldrinio lūžio, lydimo kairio poakiduobinio nervo neuropatijos. Nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, jam buvo atlikta operacija, visgi nuteistųjų veiksmais sukeltos pasekmės nukentėjusiajam nėra itin sunkios, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, traumų liekamieji reiškiniai netrukdo gyventi visavertį gyvenimą. Pirmosios instancijos teismas taipogi teisingai įvertino ir tai, kad nuteistieji yra jauno amžiaus, ateityje turi galimybę dirbti ir užsidirbti. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, pažeistų vertybių svarbą, skirtingų interesų pusiausvyrą bei atsižvelgusi į bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šiam klausimui išspręsti teisingai, taip pat vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika šios kategorijos bylose, sutinka su skundžiamu nuosprendžiu priteista 12 000 litų neturtinės žalos dydžiu.

Skundžiamu nuosprendžiu taipogi pagrįstai priteistų civilinių ieškinių išieškojimas buvo nukreiptas į J. K. 400 litų, į kuriuos apribota jo nuosavybės teisė (BPK 116 str., 151 str.).

Dėl advokato išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nukentėjusiojo patirtos išlaidos už advokato suteiktas paslaugas įrodytos pateiktu dokumentu – pinigų priėmimo kvitu (t. 5, b. l. 124). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nurodoma atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų (900 litų) suma yra per didelė, todėl ji pagrįstai buvo priteista solidariai iš nuteistųjų.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

nutarė:

nuteistųjų A. K. ir J. K. apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo D. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies:

pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 05 03 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos D. G. galutinės subendrintos bausmės ir, vadovaujantis BK 63 str. 3 d., 9 d., D. G. paskirtą laisvės atėmimo dvejiems metams bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 11 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, D. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams ir 520 Lt dydžio baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., 2013 05 03 d. nuosprendžiu paskirtą A. K. bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 10 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos (2 metų 8 mėn. 12 d.) bausmės dalimi bei, vadovaujantis BK 63 str. 3 d., 9 d., subendrinti visiškai sudedant su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 02 26 d. nuosprendžiu paskirta 1040 Lt dydžio bauda ir galutinę bausmę A. K. palikti pirmosios instancijos teismo paskirtą – laisvės atėmimą trejiems metams ir 1040 Lt baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitoje dalyje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 05 03 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Daiva KazlauskienėTeisėjai Audronė KartanienėAngelė Ikasalienė