Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018 m. gegužės 14 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. prašymą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. P1-1134 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Minėtas užduotis 2017 m. balandžio 26 d. ir 2017 m. balandžio 27 d. suformulavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėja V. V. – P. (toliau – ir tiesioginis vadovas) savivaldybės informacine sistema (priemone) avilys@klaipeda.lt

Pareiškėja, nesuprasdama užduočių esmės, 2017 m. gegužės 3 d. pateikė raštą (reg. Nr. VS-2700), prašydama patikslinti užduotis, atsakant į konkrečius techninius niuansus (užduočių tikslas, finansavimas, vykdytojai ir pan.). 2017 m. birželio 26 d. pareiškėja iš tiesioginio vadovo gavo raštą VS-3786 „Dėl užduočių atlikimo“, kuriame išlietas nepasitenkinimas dėl to, jog prašoma tikslinti užduotis ir kvestionuojama pareiškėjos kompetencija. Dėl užduočių tikslinimo atsakyta tik 2017 m. birželio 23 d. Teigia, jog tiesioginė vadovė nesistengė dėti pastangų dėl jos pačios suformuotų užduočių atlikimo operatyvumo. Tiesioginis vadovas nurodydavo, jog „Kilus problemoms ar neaiškumams rašyti e. paštu avilys@klaipeda.lt“.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. birželio 16 d. raštu Nr. P20-9 „Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą“ pradėjo tarnybinio nusižengimo procedūrą. Pareiškėja 2017 m. birželio 23 d. paaiškinime nurodė tas pačias priežastis, kurios buvo nurodytos ankščiau, pasiūlė užduotis performuoti iš naujo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 „Dėl valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų veiklos vertinimo taisyklių bei valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų“, pareiškėja pasirašė 2017 m. sausio 19 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. P27-314, kurioje buvo numatytos 2017 m. užduotys ir jų vertinimo rodikliai. Teigia, jog pareiškėja negalėjo nežinoti ar nesuprasti keliamų užduočių ir jų vertinimo kriterijų, nes pastariesiems buvo pritarusi.

Nurodo, jog 2017 m. balandžio 26 d. užduotį Nr. 9921058 sudarė: motyvai (kuo vadovaujantis bei atsižvelgiant); užduotis (pasiūlyti renginius ir kultūros priemones); siekiami rezultatai (matomumas visuomenėje ir teigiamas - atsakingos organizacijos įvaizdis). Pareiškėjos pareigybių 7.19. p. aiškiai nurodyta, jog pareiškėjos pareigos apima būtent Klaipėdos miesto savivaldybės, o ne atskiro Savivaldybės administracijos padalinio teigiamo įvaizdžio formavimą, todėl minėta užduotis atitinka keliamą tikslą ir siekiamus rezultatus.

2017 m. sausio 19 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. P27-314, pasirašytos ir pareiškėjos, I dalies einamųjų metų užduotyse nurodyta „Stiprinti savivaldybės įvaizdį“. Dėl minėtos užduoties pareiškėjai kilo pareiga pačiai teikti pasiūlymus, o ne laukti apie 3 mėnesius, kol tiesioginis vadovas pareikalaus vykdyti suderintas užduotis.

Pareiškėja skunde nenurodė, jog 2017 m. gegužės 3 d. rašte Nr. VS-2700 dėl abiejų užduočių buvo nurodytas ir kitas užduočių savalaikio neatlikimo motyvas – personalo trūkumas. Pažymi, jog pagal pačios pareiškėjos rengtą 2017 m. balandžio 4 d. raštą Nr. VS-2104 buvo paprašyta skirti priemoką už papildomų užduočių atlikimą iki bus priimtas trūkstamas darbuotojas. Pastarasis prašymas buvo tenkintas 2017 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. P1-474.

2017 m. balandžio 27 d. užduoties Nr. 9929050 formuluotė buvo „Parengti pirkimo aprašymo projektą, siekiant sukurti Klaipėdos miesto savivaldybės komunikacijos ir gyventojų įtraukimo į sprendimų priėmimą strategiją (KSP priemonės 3.4.2.1. įgyvendinimas) orientuojantis, kad 2017 m. būtų parengti komunikacijos ir įtraukimo planai, o 2018 m. būtų įgyvendinamos numatytos priemonės“.

Pareiškėja skunde kaltina tik kitus asmenis, tačiau nepateikia jokių duomenų apie tai, ką padarė pati, kad tinkamai atlikti užduotis, savo funkcijas ir pareigas. Pareiškėja nepateikė duomenų apie teiktus siūlymus, įvykusias diskusijas dėl poskyrio darbo gerinimo, susidariusių situacijų analizės ir sprendimo būdų, siekiant tinkamai ir kvalifikuotai atlikti poskyriui priskirtas funkcijas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjos R. B. prašymas netenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. P1-1134 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiamu įsakymu pripažinta, jog R. B., Informavimo ir e. paslaugų skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja, padarė tarnybinį nusižengimą – pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą. Jai paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2017 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-134-492/2017 ir kt.). Teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tyrimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.

Byloje nustatyta, kad Savivaldybės administracijoje 2017 m. birželio 5 d. gautas Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėjos V. V. – P. 2017 m. birželio 5 d. raštas Nr. VS-3367, kuriuo prašoma atlikti tyrimą dėl R. B. veiksmų netinkamai atlikus funkcijas. Su minėtu raštu pateikti šie dokumentai: 2017 m. gegužės 3 d. R. B.raštas Nr. VS-2700 "Dėl užduočių atlikimo", kuriuo kreipėsi į tiesioginį vadovą informuodama apie užduočių formulavimo neaiškumus, prašydama sukonkretinti reikiamų rengti strategijų tikslus, išaiškinti sąvokas; 2017 m. gegužės 19 d. Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėjos V. V. – P. raštas Nr. VS-3033 “Dėl užduočių atlikimo”, kuriuo atsakė R. B. į raštą Nr. VS-2700, pateikė nuorodas į teisės aktus ir atkreipė dėmesį į neatliktas užduotis, kurių įvykdymo terminai baigėsi 2017 m. gegužės 15 ir 16 d.

2017 m. birželio 12 d. užduotimi Nr. 10093168 Savivaldybės administracijos direktorius pavedė Personalo skyriaus vedėjai I. G. – L. atlikti tyrimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Tyrimo vertinimo dalykas – R. B. veiksmų, atliekant pareigybės aprašyme reglamentuotas funkcijas, atitiktis įstatyminėms nuostatoms.

2017 m. birželio 19 d. R. B. įteiktas 2017 m. birželio 16 d. pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. P20-9, kuriuo ji informuota apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą - netinkamą Informavimo ir e. paslaugų skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėjos pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų vykdymą. R. B. neatliko tiesioginio vadovo Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėjos V. V. – P. užduočių: 2017 m. balandžio 26 d. dokumentų valdymo sistemoje @vilys suformuotos užduoties Nr. 9921058, kuria pavesta “Vadovaujantis Viešųjų ryšių poskyrio vedėjos pareigybės aprašymo 7.2. ir 7.19. punktais bei atsižvelgiant į nepakankamų savivaldybės vidaus identitetą, prašau pasiūlyti renginius, skirtus darbuotojų sutelktumui didinti (po l per mėnesį) bei pasiūlyti organizacines kultūros priemones, kurių įgyvendinimas būtų matomas visuomenėje ir stiprintų savivaldybės kaip socialiai atsakingos organizacijos įvaizdį" ir 2017 m. balandžio 27 d. užduoties Nr. 9929050, kuria pavesta R. B. “parengti pirkimo aprašymo projektų, siekiant sukurti Klaipėdos miesto savivaldybės komunikacijos ir gyventojų įtraukimo į sprendimų priėmimo strategiją (KSP priemonės 3.4.2.1. įgyvendinimas) orientuojantis, kad 2017 m. būtų parengti komunikacijos ir įtraukimo planai, o 2018 m. būtų įgyvendinamos numatytos priemonės". Užduotys suformuluotos vadovaujantis skyriaus nuostatuose patvirtintais uždaviniais, siekiant tinkamai įgyvendinti Klaipėdos miesto savivaldybės 2013-2020 metų strateginį plėtros planą, Klaipėdos miesto savivaldybės 2017 m. strateginį veiklos planą, atsižvelgiant į biudžetą bei viešųjų pirkimų planą. Užduočių įvykdymo terminas - 2017 m. gegužės 15 ir 16 d.

2017 m. birželio 23 d. R. B. pateikė paaiškinimą Nr. VS-3786 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo" ir pridėjo dokumentus: 2017 m. birželio 7 d. paraiškos projektą su technine specifikacija, Viešųjų ryšio poskyrio 2017 m. vidinės komunikacijos priemonių plano projektą, 2017 m. gegužės 26 d. pirkimo paraiškos projektą. Paaiškinime R. B. nurodė, kad nesutinka su pareikštu įtarimu ir teigė, kad ji kreipėsi į skyriaus vedėją dėl paaiškinimų, tačiau vedėja vengė paaiškinti, kilus neaiškumams nedetalizavo suformuluotų užduočių, suformuotos užduotys neatspindi tikslų. Ji akcentavo, kad šiuo metu Viešųjų ryšių poskyris dirba nepilna sudėtimi, t. y. iš trijų darbuotojų vieno trūksta.

2017 m. birželio 7 d. R. B. elektroniniu paštu pateikė skyriaus vedėjai V. V. – P. 2017 m. balandžio 27 d. užduotimi Nr. 9918050 prašomus parengti dokumentus. Minėtą užduotį valstybės tarnautoja atliko.

Informavimo ir e. paslaugų skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėjos R. B. pareigybės aprašyme, patvirtintame Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. PI-328, nustatytos funkcijos: „7.2. teikia tiesioginiam vadovui siūlymus dėl klausimų, susijusių su poskyrio veikla"; „7.19. formuoja teigiamą Klaipėdos miesto savivaldybės įvaizdį “.

Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad R. B. buvo pavestos dvi užduotys - Nr. 9921058 ir Nr. 9918050. R. B. kreipėsi į tiesioginį vadovą dėl užduočių tikslinimo, siūlydama peržiūrėti suformuotas užduotis. Skyriaus vedėja V. V. – P. atsakė į jos užklausimą, tačiau R. B. per jai nustatytą terminą pavestų užduočių neatliko. R. B. paaiškinime akcentavo užduočių neįvykdymo priežastis - jai buvo neaišku „koks finansavimas skirtas", „nenurodyti šios užduoties vykdytojai", „poskyryje yra personalo trūkumas", „pavestos užduotys nesuplanuotos jokiame plane".

R. B. Savivaldybės administracijoje dirba nuo 2007 m., yra susipažinusi su Klaipėdos miesto savivaldybės 2013-2020 metų strateginiu plėtros planu, Klaipėdos miesto savivaldybės 2017 metų strateginiu veiklos planu, teisės aktais, Savivaldybės administracijos vidaus dokumentais, reikalingais jos funkcijoms atlikti, turėjo pakankamai įgūdžių ir galėjo tinkamai atlikti pavestas užduotis. 2017 m. birželio 7 d. R. B., vėluodama 22 dienas, atliko užduotį Nr. 9918050. Tai įrodo, kad ji suprato ir suvokė užduoties tikslus ir gebėjo atlikti minėtą užduotį.

Nepagrįstas R. B. teigimas, kad darbuotojo trūkumas poskyryje galėjo sutrukdyti laiku atlikti užduotį. Esant laisvai pareigybei skyriaus vedėja tinkamai įvertino poskyrio įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, papildomų užduočių atlikimo apimtis ir kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių dėl priemokų poskyrio darbuotojoms skyrimo. 2017 m. balandžio 13 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. PI-474 R. B. skyrė 15 procentų pareiginės algos priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ir papildomų užduočių atlikimą iki į laisvas pareigas bus priimtas naujas darbuotojas. R. B. sutiko su priemoka, todėl akivaizdu, kad ji suprato ir suvokė papildomų užduočių atlikimo būtinybę.

Dėl R. B. netinkamai atliktų pareigų Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėja V. V. – P. negalėjo vykdyti jai tiesiogiai pavestų užduočių, skyriaus planų, neįvykdė Klaipėdos miesto savivaldybės 2013-2020 metų strateginio plėtros plano bei Klaipėdos miesto savivaldybės 2017 metų strateginio veiklos plano, negalėjo tinkamai organizuoti skyriaus darbo, nepanaudojo suplanuotų biudžeto asignavimų.

Poskyrio vedėja R. B., nelaiku ir netinkamai atlikdama pavestas užduotis ir nesiimdama veiksmų jas laiku atlikti, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų reikalavimus, netinkamai vykdė pareigybės aprašyme reglamentuotas pareigas. Jos pažeidimas padarytas tyčia pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus valstybės tarnautojui, t. y. konkrečioje situacijoje, tinkamai ir laiku neatlikus vadovo suformuluotų užduočių, nevykdė pareigybės aprašymo 7.2. ir 7.19. punktuose įtvirtintų funkcijų. Tyrimo metu nenustatyta jokių aplinkybių, galėjusių sutrukdyti valstybės tarnautojai atlikti savo pareigas taip, kaip to reikalauja teisės aktai.

Baigus nurodytą tarnybinį patikrinimą, 2017 m. liepos 20 d. surašyta išvada Nr. P20-10 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėjos R. B. tarnybinio nusižengimo“, kuria, nustačius ir įvertinus R. B. padarytą tarnybinį nusižengimą ir tai, kad nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, kad ji per pastaruosius metus tarnybinių nuobaudų neturėjo, pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Pareiškėja nesutinka su tarnybine išvada ir Skundžiamu įsakymu.

Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t. y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis).

Tarnybinio nusižengimo tyrimo pagrindą sudarančios informacijos gavimo šaltiniai nėra detaliai reglamentuoti teisės aktuose, jų sąrašas nėra baigtinis, todėl tokios informacijos gavimo būdams paprastai taikytini įprastiniai teisėtumo standartai, jei specialiuose įstatymuose nėra nustatyta išimčių. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, 3 punkte numatyta, kad gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Byloje nustatyta, kad Savivaldybės administracijoje 2017 m. birželio 5 d. gautas Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėjos V. V. – P. 2017 m. birželio 5 d. raštas Nr. VS-3367, kuriuo prašoma atlikti tyrimą dėl R. B. veiksmų netinkamai atlikus funkcijas ir pateikti dokumentai, patvirtinantys rašte nurodytas aplinkybes. 2017 m. birželio 12 d. užduotimi Nr. 10093168 Savivaldybės administracijos direktorius pavedė Personalo skyriaus vedėjai I.G. – L. atlikti tyrimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Taigi, šiuo atveju tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas pagrįstai ir per įstatymo nustatytą terminą.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Pareiškėja teigia, kad jai buvo nesuprantamos užduotys. Tarnybinės užduotys, formuluojamos rašytiniais pavedimais, turi būti konkrečios, suprantamos, atspindėti užduoties tikslus, nustatyti įpareigojimo įvykdymo terminus, atitinkančius užduoties sudėtingumą. Tik už tokios užduoties nevykdymą ar netinkamą vykdymą gali būti taikoma tarnybinė atsakomybė. Tarnybinio patikrinimo išvadoje išsamiai aptartos pareiškėjai nurodytos atlikti užduotys ir įvertinta, kad užduotys suformuluotos vadovaujantis skyriaus nuostatuose patvirtintais uždaviniais. Tai, kad R. B. 2017 m. birželio 7 d., vėluodama 22 dienas, atliko užduotį Nr. 9918050, įrodo, kad ji suprato ir suvokė užduoties tikslus ir gebėjo atlikti minėtą užduotį. Tarnybinio patikrinimo metu taip pat tinkamai įvertina aplinkybė, jog vieno darbuotojo trūkumas poskyryje nebuvo kliūtis pareiškėjai tinkamai ir laiku atlikti jai pavestas užduotis, 2017 m. balandžio 13 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu R. B. paskirta 15 procentų pareiginės algos priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ir papildomų užduočių atlikimą iki į laisvas pareigas bus priimtas naujas darbuotojas ir pareiškėja su tuo sutiko. Pažymėtina, jog pareiškėja Savivaldybės administracijoje dirba daugiau kaip 10 metų, yra susipažinusi su teisės aktais, Savivaldybės administracijos vidaus dokumentais, reikalingais jos funkcijoms atlikti, turėjo pakankamai įgūdžių ir galėjo tinkamai atlikti pavestas užduotis. Nei tarnybinio patikrinimo metu, nei teisme nenustatyta objektyvių priežasčių ir aplinkybių, dėl kurių pareiškėja nebūtų galėjusi atlikti jai pavestų užduočių, už kurių neatlikimą paskirta tarnybinė nuobauda.

R. B., eidama Informavimo ir e. paslaugų skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėjos pareigas, turėdama pakankamai laiko bei įgūdžių, nesilaikė Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų, tinkamai neatliko savo pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ir laiku nevykdė tiesioginio vadovo pavedamų užduočių. Dėl pareiškėjos netinkamai atliktų pareigų kilo ir pasekmės - Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėja V. V. – P. negalėjo vykdyti jai tiesiogiai pavestų užduočių, skyriaus planų, neįvykdė Klaipėdos miesto savivaldybės 2013-2020 metų strateginio plėtros plano, negalėjo tinkamai organizuoti skyriaus darbo.

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsniu, valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisinimą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė - tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė - tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Šiuo atveju pareiškėjos pažeidimas padarytas tyčia pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus valstybės tarnautojui, t. y. konkrečioje situacijoje, tinkamai ir laiku neatlikus vadovo suformuluotų užduočių, neįvykdžius pareigybės aprašymo 7.2., 7.19. punktuose įtvirtintų funkcijų.

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalimis, atsižvelgiant valstybės tarnautojo į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, gali būti paskirta viena iš minėtame įstatyme išvardytų tarnybinių nuobaudų. Šiuo atveju nenustatyta R. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jai Skundžiamu įsakymu paskirta pati švelniausia nuobaudos rūšis – pastaba.

Teismas, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma ir aptartais argumentais, daro išvadą, kad Skundžiamas įsakymas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjos prašyme išdėstytais motyvais. Pareiškėjos prašymas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašyme nurodė, jog prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Nagrinėjamoje byloje netenkinus pareiškėjos prašymo, pareiškėjai negali būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. B. prašymą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. P1-1134 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.