Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. U. (T. U.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 4U-654 ,,Dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) T. U.“ ir 2021 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 21S1014 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimo (duomenys neskelbtini) T. U.“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas, ketindamas gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, 2020 m. gruodžio 11 d. MIGIRIS užpildė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Kartu su prašymu pateikė iki 2022 m. gruodžio 19 d. galiojantį kelionės dokumentą – (duomenys neskelbtini) pasą (duomenys neskelbtini), leidimą laikinai gyventi Lenkijos Respublikoje (duomenys neskelbtini), išrašą dėl gimimo akto registracijos (duomenys neskelbtini) bei rašytinį pareiškimą, kuriuo deklaravo, kad laiko save lietuviu.

Migracijos departamento Imigracijos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi ir kartu su šiuo prašymu pateiktus dokumentus ir nenustatęs Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių būtų galima atsisakyti išduoti leidimą, priėmė sprendimą išduoti jam leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Minėto sprendimo pagrindu pareiškėjui buvo išduotas ir 2021 m. kovo 15 d. įteiktas leidimas nuolat gyventi (duomenys neskelbtini), galiojantis nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2026 m. vasario 1 d.

Atlikęs pakartotinį pareiškėjo pateiktų dokumentų patikrinimą Migracijos departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius (toliau – Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius) nustatė kad T. U. pateiktame Išraše nurodyta šio išrašo išdavimo data (2018 m. gegužės 31 d.) nesutampa su Išraše esančio greitojo kodo (QR kodas) data (2018 m. rugsėjo 3 d.). Migracijos departamento Imigracijos skyriaus 2021 m. gegužės 12 d. rašte ,,Dėl prašymo išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje nagrinėjimo aplinkybių“ nurodyta, kad užsieniečio T. U. (T. U.) pateiktas Išrašas buvo išduotas naudojant naują Ukrainos specialiųjų notarinių dokumentų blankų pavyzdį (naudojamas nuo 2018 m.), kuriame kaip papildoma apsauga naudojamas greitojo atsakymo kodas (QR kodas). Nuskaičius minėtą kodą išmaniuoju telefonu, atsidarius Ukrainos notarinių dokumentų specialiųjų blankų bendram registrui, suvedus QR kodo duomenis (blanko seriją ir numerį), sistema atpažino blanką, todėl abejonių dėl dokumento tikrumo nekilo ir buvo nustatyta, kad pareiškėjo pateiktas dokumentas lietuvių kilmei pagrįsti patenka į Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje nurodytų lietuvių kilmę patvirtinančių dokumentų kategoriją.

Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius 2021 m. gegužės 13 d. elektroniniu paštu išsiuntė Civilinės būklės aktų valstybinės registracijos skyriui prašymą patvirtinti, ar šis skyrius 2018 m. gegužės 31 d. išdavė pareiškėjui Išrašą ir ar Išraše pateikti duomenys teisingi. Civilinės būklės aktų valstybinės registracijos skyrius 2021 m. gegužės 15 d. pateikė atsakymą, kad šis skyrius 2018 m. gegužės 31d. Išrašo neišdavė, Išrašą sudariusio specialisto skyriuje nėra, o vadovo parašas ir tėvavardis neatitinka tikrovės.

Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius 2021 m. gegužės 14 d. raštu Nr. 10K-14937 ,,Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ kreipėsi ir į pareiškėją, prašydamas iki 2021 m. birželio 15 d. pateikti papildomus dokumentus, įrodančius, kad pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo: motinos S. T. I. gimimo ir santuokos liudijimus bei jos tėvų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas. Pareiškėjas elektroniniu paštu 2021 m. gegužės 19 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad: jam nėra aišku, kokius dokumentus turi pateikti, paaiškino, jog turi savo motinos S. T. gimimo liudijimą, ji gimė (duomenys neskelbtini), nurodė, kad tėvų santuokos liudijimo neturi, nes tėvai išsiskyrė 1980 m.; šiuo metu senelio ar senelės dokumentų taip pat neturi; senelės, kuri iš Lietuvos (duomenys neskelbtini) buvo ištremta 1948 m., dokumentus renka Lietuvos archyvuose, nes siekia pateikti dokumentus dėl pilietybės atkūrimo. Pareiškėjas taip pat prašė Migracijos departamentą patikslinti, kokius dokumentus ir kur reikia pateikti bei ar šie dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir patvirtinti apostile.

Migracijos departamentas 2021 m. gegužės 17 d. Civilinės būklės aktų valstybinės registracijos skyriui išsiuntė oficialų raštą Nr. 10K-15094 dėl elektroniniame laiške pateiktos informacijos patvirtinimo. Atsakovas 2021 m. gegužės 25 d. gavo Ukrainos teisingumo ministerijos Rytų tarpregioninės valdybos Charkovo miesto Slobidsky ir Osnovyansky rajonų Civilinės metrikacijos aktų Valstybinės registracijos skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. raštą Nr. 957/22.3-09 ,,Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad Civilinės būklės aktų valstybinės registracijos skyrius 2018 m. gegužės 31 d. Išrašo dėl U. T. V. (U. T. V.), (duomenys neskelbtini), neišdavė, Išraše nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, be to šis skyrius 2018 m. gegužės 31 d. T. U. pakartotinai išdavė gimimo liudijimą (duomenys neskelbtini).

Įvertinęs pateiktus duomenis Migracijos departamentas nustatė, kad yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas leidimą nuolat gyventi gavo apgaulės būdu, leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindui pagrįsti pateikęs tikrovės neatitinkantį (suklastotą) Išrašą dėl gimimo akto registracijos (duomenys neskelbtini). Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2021 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 21S1014 panaikinti pareiškėjui 2021 m. vasario 1 d. išduotą Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (duomenys neskelbtini). Taip pat, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti jam išduotą leidimą nuolat gyventi, bei tai, kad nors ir nėra duomenų, jog pareiškėjas keltų grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nustatytų faktinių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad jis savo tyčiniais nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, kad jo su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nesieja šeiminiai santykiai, jis neturi ilgalaikių ryšių su Lietuvos Respublika, 2021 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 4U-654 ,,Dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) T. U.“ draudžiantį pareiškėjui 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui ginčijamu Sprendimu buvo panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, remiantis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. dėl to, jog pareiškėjas leidimą gavo apgaulės būdu.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovas nenustatė, ar pateiktas Išrašas tikrai yra suklastotas, kokia informacija yra suklastota, neanalizavo, ar buvo padarytas tik formalus apsirikimas. Pažymėjo, kad atsakovas, nenustatęs minėtų aplinkybių, nusprendė, kad būtent pareiškėjas tyčia ir sąmoningai pateikė suklastotą Išrašą.

Iš byloje pateikto ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė Išrašą, kurio išdavimo data – 2018 m. gegužės 31 d., nesutampa su Išraše esančio greitojo atsakymo kodo (QR) data – 2018 m. rugsėjo 3 d., Išrašas nebuvo apostilizuotas. Atsakovas nurodė, kad kilus įtarimų dėl pareiškėjo pateikto Išrašo tikrumo, kreipėsi į Civilinės būklės aktų valstybinės registracijos skyrių su prašymu patvirtinti, ar pareiškėjui 2018 m. gegužės 31 d. išdavė Išrašą. Ukrainos teisingumo ministerijos Rytų tarpregioninės valdybos Charkovo miesto Slobidsky ir Osnovyansky rajonų Civilinės metrikacijos aktų Valstybinės registracijos skyrius 2021 m. gegužės 15 d. Migracijos departamentui pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad šis skyrius Išrašo neišdavė, išrašą sudaręs asmuo skyriuje nedirba, jo ir skyriaus vadovo parašas neatitinka tikrovės. Tai, jog Išraše pateikti duomenys neatitinka tikrovės patvirtina ir po oficialaus Migracijos departamento kreipimosi 2021 m. gegužės 25 d. gautas Ukrainos teisingumo ministerijos Rytų tarpregioninės valdybos Charkovo miesto Slobidsky ir Osnovyansky rajonų Civilinės metrikacijos aktų Valstybinės registracijos skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. raštas Nr. 957/22.3-09 ,,Dėl informacijos pateikimo“, kuriame patvirtinama, kad šis skyrius Išrašo neišdavė, Išraše nurodyti duomenys neatitinka tikrovės bei kad skyrius 2018 m. gegužės 31 d. pareiškėjui pakartotinai išdavė gimimo liudijimą.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad gauti duomenys objektyviai patvirtina, kad pareiškėjo Migracijos departamentui asmeniškai pateiktas Išrašas ir jame nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Migracijos departamentas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas savo tyčiniais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procesu ir leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindui pagrįsti pateikė suklastotą Išrašą, todėl perkelti atsakomybės Išrašą rengusiems (pareiškėjo nenurodytiems) asmenims nėra pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys, kad Migracijos departamentas 2021 m. gegužės 14 d. raštu Nr. 10K-14937 ,,Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti papildomus dokumentus, įrodančius, kad pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo, tačiau pareiškėjas jokių papildomų dokumentų nepateikė. Atsakovui adresuotame 2021 m. gegužės 19 d. elektroniniame laiške pareiškėjas nurodė, kad gali pateikti tik motinos gimimo liudijimą, o visų kitų dokumentų neturi, šiuo metu renka senelės dokumentus Lietuvos archyve ir prašo patikslinti kokius dokumentus ir kur pateikti.

Pareiškėjo pateiktame prašyme išduoti leidimą nuolat gyventi pažymėta, kad pareiškėjas šį prašymą ir Išrašą teikė asmeniškai, taigi buvo asmeniškai atsakingas už informacijos teisingumą bei patikimumą. Be kita ko, pareiškėjas minėtame prašyme pažymėjo, kad yra susipažinęs, jog už melagingų duomenų pateikimą gali būti atsisakyta tenkinti jo prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi arba panaikinamas jau išduotas leidimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra pasisakęs, kad pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir (ar) pakeitimui; ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose (LVAT 2018 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2860-1062/2018).

Teismas, atsižvelgdamas į LVAT praktiką, bei į tai, kad atsakovas išsamiai ir visapusiškai įvertino leidimo panaikinimui reikšmingas aplinkybes, surinko pakankamai objektyvių duomenų, kurių tikrumu nėra pagrindo abejoti, daro išvadą, kad to pakanka pripažinti, jog Išraše pateikti duomenys buvo suklastoti. Kaip jau minėta, pareiga pagrįsti leidimo nuolat gyventi išdavimo arba pakeitimo reikalavimus pagal Įstatymą tenka užsieniečiui, todėl būtent pareiškėjas, siekdamas, kad leidimas nuolat gyventi jam nebūtų panaikintas, pats turėjo pateikti dokumentus ar duomenis, kurie paneigtų Išrašo netikrumą ir faktą, kad Išrašas buvo suklastotas. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šie pareiškėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovas priėmė skundžiamus Sprendimus remdamasis tik vienu Civilinės būklės aktų valstybinės registracijos skyriaus laišku, kuris negali būti vertinamas kaip įrodymas, kadangi negalima įsitikinti laiške pateiktos informacijos tikrumu, o jokių kitų įrodymų apie tai, kad pareiškėjas pateikė atsakovui suklastotą Išrašą nėra, todėl atsakovas priimdamas skundžiamus Sprendimus vadovavosi netinkamais įrodymais.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus Sprendimus vadovavosi ne vienu laišku, kaip teigia pareiškėjas, o objektyviai surinktais duomenimis - oficialiu Ukrainos teisingumo ministerijos Rytų tarpregioninės valdybos Charkovo miesto Slobidsky ir Osnovyansky rajonų Civilinės metrikacijos aktų Valstybinės registracijos skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 957/22.3-09 ,,Dėl informacijos pateikimo“, pasirašytu šio skyriaus viršininkės, kuriame patvirtinama, kad šis skyrius Išrašo neišdavė, Išraše nurodyti duomenys neatitinka tikrovės ir kad skyrius 2018 m. gegužės 31 d. pareiškėjui pakartotinai išdavė gimimo liudijimą (duomenys neskelbtini). Taigi, minėti pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad Migracijos departamentas nėra atlikęs ekspertizės, kuri leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas atsakovui pateikė suklastotą Išrašą. Atkreiptinas dėmesys, kad Migracijos departamentas surinko pakankamai įrodymų, keliančių pagrįstų abejonių dėl Išrašo tikrumo. Migracijos departamentas neprivalo nekvestionuojamai įrodyti dokumento suklastojimo fakto, atlikti ikiteisminio tyrimo institucijos funkcijų ir įrodyti, kas ir kokiomis aplinkybėmis dokumentą suklastojo. Teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Išrašas buvo suklastotas.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su Migracijos departamento 2021 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 4U-654 dėl 3 metų draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

Atsakovas nurodo, Migracijos departamentas priėmė sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti 3 metus į Lietuvos Respubliką, įvertinęs pareiškėjo atžvilgiu nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti jam išduotą leidimą nuolat gyventi, tai, kad nustatytų aplinkybių pakanka konstatuoti, kad pareiškėjas savo tyčiniais ir nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procesu bei tai, kad pareiškėjo nesieja šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje ar ilgalaikiai ryšiai su Lietuvos Respublika.

Pažymėtina, kad pareiškėjui buvo nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, kuris buvo nustatytas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti (pakeisti) leidimą gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, bei Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka) 14 punktu, pagal kurį užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra paneigtos aplinkybės dėl pareiškėjo pateikto Išrašo neatitikties tikrovei bei galimo suklastojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Tvarkos 14 punkte yra aiškiai apibrėžtas draudimo atvykti terminas. Pažymėtina, kad ginčijamas Sprendimas pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1, 7 ir 8 dalimis. Teismas sutinka su Migracijos departamento atsiliepime išdėstyta pozicija, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas keltų grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, tačiau nustatytų faktinių aplinkybių pakanka konstatuoti, jog pareiškėjas tyčiniais veiksmais elgėsi nesąžiningai, pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis, jo Lietuvos Respublikoje nesieja šeiminiai ryšiai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, kuris yra proporcingas.

Pagal užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustatančių užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės) 15 punktą, duomenys iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį, duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą.

LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).

Migracijos departamentui pateiktame Išraše nesutampa Išrašo išdavimo data su jame esančio greitojo atsakymo kodo (QR kodas) data. Remiantis Ukrainos teisingumo ministerijos Rytų tarpregioninės valdybos Charkovo miesto Slobidsky ir Osnovyansky rajonų Civilinės metrikacijos aktų Valstybinės registracijos skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. rašte Nr. 957/22.3-09 pateiktais duomenimis, šis skyrius Išrašo neišdavė, Išrašą sudaręs asmuo skyriuje nedirba, jo ir skyriaus vadovo parašai ir Išraše nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. Teismo vertinimu, neatitikimų yra ne vienas ir jie negali būti aiškinami remiantis deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ar prielaidomis, kad tai galėjo atsitikti netyčia dėl nežinojimo, formalios rašybos klaidos ar apsirikimo. Teismo vertinimu, visi šie neatitikimai suponuoja išvadą, jog pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė suklastotą dokumentą.

Taigi, remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad ginčijamas Sprendimas dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, kadangi jam panaikinamas leidimas nuolat gyventi, nes pareiškėjas siekdamas gauti leidimą nuolat gyventi, pateikė suklastotą dokumentą, taip pat sprendimas įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 3 metus nuo ginčijamo Sprendimo priėmimo dienos, yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų daro išvadą, kad skundžiami Sprendimai yra tinkamai pagrįsti tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų nuostatomis, atitinka nuosekliai formuojamą LVAT praktiką panašaus pobūdžio bylose, priimti nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijami Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą atmetus, sprendimas nėra priimamas pareiškėjo naudai, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. U. (T. U.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.