- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-18
- Bylos Nr.
- 2A-1578-260/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-11086-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- E. Č.
- Ieškovas
- UAB „Žaidas“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Žaidas“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-98-638/2011 pagal ieškovo UAB „Žaidas“ ieškinį atsakovui E. Č. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Žaidas“ ieškiniu (b.l. 46-50) prašė priteisti iš atsakovo E. Č. 1.469,59 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 66 Lt žyminio mokesčio, 9 Lt už duomenų gavimą iš VĮ „Registrų centras“, 2,90 Lt už Gyventojų registro tarnybos išrašą.
Ieškovas nurodė, kad yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius ir teikia namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas. Atsakovas yra negyvenamųjų patalpų – administracinių patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir administracinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkis, todėl privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2009-05-31 atsakovas įsiskolino ieškovui 882,59 Lt už administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir už laikotarpį nuo 2006-06-14 iki 2009-05-31, 587 Lt už administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad nesutinka su ieškovo reikalavimais dėl įsiskolinimo už namo teritorijos priežiūrą bei remonto darbus, išskyrus dėl 88,44 Lt už remonto darbus nurodytus priskaitymo skleistinėje dėl patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). Ieškovui sumokėjo 1.916,90 Lt už priskaičiuotus kitus mokesčius ir nurodė, kurią skolą grąžina, tačiau ieškovas to nepaisė ir nepagristai paskirstė skolą savo nuožiūra. Ieškovas ieškiniu reiškė reikalavimus dėl negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aptarnavimo ir dėl to susidariusio įsiskolinimo – 587 Lt. Su šia skolos suma atsakovas sutiko iš dalies, t. y. neginčijo tik įsiskolinimo dalies dėl administravimo mokesčio, pastatų techninės priežiūros, šilumos sistemų priežiūros, o likusioje dalyje dėl namo teritorijos priežiūros (82,11 Lt) ir remonto darbų (14,78 Lt) nesutiko. Iš ieškovo pateiktų įrodymų nėra aišku kokius konkrečiai remonto darbus atliko ieškovas, ar šie darbai buvo būtini, ar jie tikrai faktiškai yra atlikti, kokiais tarifais paskaičiuotos paslaugos. Nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo skaičiuoti mokestį už teritorijos priežiūrą, kadangi nėra suformuotas žemės sklypas (teritorija), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. Ieškovas juridinį faktą apie daugiabučio gyvenamojo namo administravimą įregistravo tik 2006 m. spalio 24 d., todėl ieškovas turi teisę reikalauti iš butų savininkų administravimo mokesčio tik nuo šios datos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 21 d. sprendimu (b.l. 152-155, t.I) ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 598,38 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 32 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti ieškovui mokestį už teritorijos priežiūrą, todėl ieškinį dalyje dėl įsiskolinimo už namo teritorijos priežiūrą – 849,83 Lt (767,72 Lt + 82,11 Lt) atmetė. Ieškovas pateikė teritorijos tvarkymo bei priežiūros sutartį tarp ieškovo ir SĮ „Santakos butų ūkis” ir namų valdų priežiūros paskyras-aktus per laikotarpį nuo 2006-06-01 iki 2009-02-28, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune teritorijos priežiūros valomo ploto ir tenkančio mokesčio paskaičiavimus atsakovo patalpoms. Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad ši sutartis buvo sudaryta būtent dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, teritorijos priežiūros. Sutartyje nurodyta, kad daugiabučių namų valomų teritorijų plotai yra pateikti Sutarties priede Nr. 1, tačiau ieškovas šio sutarties priedo nepateikė. Ieškovo pateikti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, namų valdų priežiūros paskyros-aktai per laikotarpį nuo 2006-06-01 iki 2009-02-28 neįrodo, kad dėl namo (duomenys neskelbtini) teritorijos valymo būtų buvusi sudaryta sutartis. Be to, neaišku, kuo remiantis yra nurodyti aptarnaujamos teritorijos plotai. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad administruojamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, priskirtos teritorijos ribos yra teisiškai apibrėžtos, kad prie namo yra suformuotas įregistruotas žemės sklypas. Teismas nustatė, kad atsakovas už remonto darbus, nurodytus priskaitymo skleistinėje už periodą 2008 m. gegužės ir birželio mėn. dėl patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo, todėl laikė, kad atsakovas remonto darbus pripažino, ir reikalavimą priteisti apmokėjimą už tuos pačius remonto darbus, kurių kaina paskaičiuota kitų atsakovui priklausančių patalpų atžvilgiu laikė pagrįstu. Teismas atmetė ieškinį dalyje dėl 21,38 Lt priteisimo už remonto darbus už 2007 m. gegužės mėnesį, nurodytus priskaitymo skleistinėje skirtoje patalpoms, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes ieškovas neįrodė, kad kokie nors remonto darbai buvo atliekami. Iš viso iš atsakovo ieškovui teismas priteisė 598,38 Lt, t.y. 490,11 Lt, kuriuos atsakovas pripažino, ir 180,30 Lt (14,78 + 93,49) už remonto darbus, kurių atsakovas nepripažino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 2-5, t.II) ieškovas UAB „Žaidas“ prašo 2011 m. balandžio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai. Nurodo, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius, be Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose (toliau - Administravimo nuostatai), patvirtintuose Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 (naujausia Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų redakcija buvo patvirtinta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 31d. įsakymu Nr. A-1917), nustatytų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus pareigų, kurios yra būtinos daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, privalo įgyvendinti ir 2002 m. liepos 1 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 351 patvirtintą Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką (toliau - Reglamentas). Administravimo nuostatų 7.1 p. numato administratoriaus teisę priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo. Remonto darbai buvo atlikti vadovaujantis 2002 m. liepos 1 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 351 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2002 Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka. Mokesčiai už atliktus remonto darbus apskaičiuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalies pagrindu ir paskirstomi Administravimo nuostatų 9.3. punkte nustatyta tvarka, proporcingai savininkams priklausančių patalpų plotui. Visa informacija atsakovui ir kitiems (duomenys neskelbtini) bendraturčiams yra ir buvo pateikiama Administravimo nuostatų nustatyta tvarka (Administravimo nuostatų 8.4 p.), todėl atsakovo argumentai, susiję su neva nežinojimu apie atliekamus darbus bei jų kainą, yra nepagrįsti. Byloje nėra jokių įrodymų, kuriais atsakovas grindžia aplinkybes, jog ieškovas remonto darbų neatliko, nėra nustatyta kad atsakovo skolos susidarymo laikotarpiu ieškovo administruojamas namas neatitiko Reglamento ar kitų privalomų teisės aktų reikalavimų. Atsakovas, nepagrįstai atsisakydamas mokėti už ieškovo (duomenys neskelbtini) namo bendrajai dalinei nuosavybei suteiktas paslaugas, nevykdo imperatyvios įstatymu nustatytos pareigos išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytas teisinis reglamentavimas, nustatantis išimtį iš bendrosios taisyklės, numatančios daugiabučio namo bendraturčių pareigą proporcingai apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga - išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, kurie numatyti STR 1.12.05:2002 Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka. Reglamento 11 straipsnyje nurodyta, kad Privalomųjų reikalavimų visumą sudaro (...)reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo [4.8, 4.9]; gaisrinės saugos [4.10, 4.18]; higienos, sveikatos ir apsaugos [4.11]; saugaus naudojimo [4.12]; apsaugos nuo triukšmo [4.13]; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo [4.14, 4.15, 4.16, 4.17]. Neatlikus aukščiau minėtų remonto darbų, būtų pažeistos Reglamento nuostatos.
Teismas nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo už teritorijos priežiūrą. Pirmosios instancijos teismas privalėjo remtis teisės norminiu aktu, galiojusiu bylai aktualiu laikotarpiu bei reguliavusiu teritorijos priežiūros bei apmokėjimo už šią paslaugą tvarką Kauno mieste. Daugiabučių namų teritorijos priežiūrą Kauno mieste nuo 1996 m. rugsėjo 17 d. iki 2009 m. kovo 1 d. reglamentavo Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. 904 Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros ir valymo. Bendraturčiai faktiškai naudojasi teritorija, kurioje stovi daugiabutis gyvenamasis namas, neatsižvelgiant į tai ar teritorija yra priskirta ir įregistruota. Teritorijos apibrėžimo ir priskyrimo faktas nulemia tikslesnį mokesčio už teritorijos priežiūrą apskaičiavimą, tačiau nekeičia imperatyvios bendraturčių pareigos rūpintis teritorijos, kurioje stovi daugiabutis gyvenamasis namas, priežiūra. Pareiga prižiūrėti naudojamą žemės sklypą ir mokėti su tuo susijusius mokesčius kyla ne detaliojo planavimo dokumento pagrindu, o teisės aktų, reguliuojančių daugiabučių namų priežiūrą, pagrindu. Ginčo atveju tokia pareiga nustatyta Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. 904. Detalaus planavimo dokumentas yra tik išvestinis dokumentas tokios pareigos realizavimui - prižiūrimos teritorijos riboms, plotui nustatyti. Kol bus suformuoti ir įstatymų nustatyta tvarka priskirti žemės sklypai daugiabučiams namams, Kauno miesto valdyba 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimu numatė nustatyti valomų plotų dydį pagal namų valdos techninės apskaitos bylas, o jei jų nėra, valdos plotus išmatuoti vietoje. Prižiūrima teritorija buvo nustatyta, atsakovas nei jos, nei jos dydžio neginčijo, neginčijo ir teikiamos paslaugos bei jos reikalingumo, kartu su kitais savininkais nesiekė ir to, kad namui būtų suformuotas ir priskirtas žemės sklypas. Atsakovas tiesiog pasyviu elgesiu pasirinko neatlygintiną naudojimąsi žemės sklypu ir dėl teisės aktų spragų - būdą nemokėti teritorijos priežiūros išlaidų. Atsakovo atleidimas nuo prievolės atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas ne tik prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, bet ir pažeistų ieškovo bei kitų namo (duomenys neskelbtini), Kaune, butų ir kitų patalpų savininkų interesus, taip pat sudarytų visas prielaidas atsakovo nepagrįstam praturtėjimui, kadangi namo teritorijos paslaugos (duomenys neskelbtini), Kaune, name faktiškai buvo suteiktos ir ieškovas už jas su paslaugų teikėju atsiskaitė, todėl, atsakovui neatsiskaičius su ieškovu, atsirastų pagrindas taikyti CK XX skyriaus normas.
Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Kauno apygardos teismo formuojamos praktikos ginčuose dėl mokesčių už teritorijos priežiūrą priteisimo. 2010 m. gegužės 11 d. nutartyje Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-843-230/2010 konstatavo, kad „Kadangi nėra priimta administracinio teismo sprendimo dėl Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo teisėtumo, o pirmosios instancijos teismas nenurodė konkretaus sprendimo ar jo dalies prieštaravimo jo taikymo laikotarpiu galiojusiems įstatymams ar Vyriausybės nutarimams, darytina išvada, jog ieškovas, vykdydamas administravimo funkcijas, pagrįstai juo rėmėsi ir pagrįstai skaičiavo mokesčius už teritorijos tvarkymą“.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovo UAB „Žaidas“ apeliacinį skundą (b.l. 11-13 t.II) atsakovas E. Č. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas neturi teisės reikalauti iš butų savininkų sumokėti įrodymais nepagrįstas sumas už turto remontą. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad remonto darbai dalyje dėl 21,38 Lt buvo atlikti ir perduoti administratoriui. Šias aplinkybes tinkamai nustatė pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad nėra įrodyta kokie remonto darbai už 2007 m. gegužės mėnesį (21,38 Lt dalyje) buvo atliekami.
Apeliacinio skundo reikalavimas dėl skolos už namo teritorijos priežiūrą priteisimo taip pat netenkintinas, kadangi nėra pagrįstas. Teisiškai neapibrėžus namui priskirtos teritorijos ribų, nėra pagrindo tvirtinti norminio pobūdžio teisės akto, reglamentuojančio mokesčio už tos teritorijos tvarkymą tarifus, o kartu ir reikalauti, jog name esančių patalpų savininkai mokėtų už teritorijos priežiūrą. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad netgi nėra aišku, kuo remiantis yra nurodyti aptarnaujamos teritorijos plotai. Pagal Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisykles, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005-01-27 sprendimu Nr. T-20, asmenys turi teisę tvarkyti ir palaikyti švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose teritorijose (tai yra žemės sklype, suformuotame kaip daiktas ir įregistruotame VĮ Registrų centro Kauno filiale). Reikšdamas ieškinį dėl mokesčio už teritorijos tvarkymą priteisimo, ieškovas turėjo įrodyti šias aplinkybes, tačiau byloje jokių įrodymų dėl priskirtos teritorijos apibrėžtumo ir jos dydžio nėra. Ieškovo pateikti namo valdų priežiūros darbų paskyros aktai taip pat neįrodo šių aplinkybių, nėra aišku už kokį teritorijos plotą kiekvienam iš namų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) yra paskaičiuoti mokesčiai. Šiuose aktuose išlaidų paskirstymas tarp namų pagal naudingąjį plotą yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi reikia tvarkyti ne namų naudingąjį plotą, o priskirtas teritorijas aplink pastatus. Didesnį naudingąjį plotą turintys pastatai nebūtinai turi didesnę jiems priskirtą teritoriją, todėl kiekvienu atveju turi būti vertinamas šios teritorijos dydis.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovo atstovė prašė apeliacinį skundą patenkinti, o atsakovas – šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 dienos sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, skunde nurodo, kad ginčijama suma yra 871,21 Lt, kurią sudaro 21,38 Lt už remonto darbus ir 849,83 Lt už namo teritorijos priežiūrą. Todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, sprendžia tik dėl šių dviejų sumų priteisimo.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis, būdamas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, administratoriumi, yra pateikęs šio namo bendraturčiams visą informaciją apie atliktus darbus, todėl atsakovo argumentai, susiję su nežinojimu apie atliktus darbus bei jų kainą, yra nepagrįsti. Ieškovas teigia, kad atsakovas neįvykdė CPK 178 straipsnyje nustatytos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis šis grindžia savo atsikirtimus.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad toks ieškovo argumentas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas privalo įrodyti, jog jis pagrįstai reikalauja iš atsakovo sumokėti 21,38 Lt už patalpų remonto darbus, atliktus 2007 m. gegužės mėnesį, taip pat konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog kokie nors remonto darbai buvo atliekami. Teismas visiškai pagrįstai, kaip tą numato CPK 178 str., reikalavo, kad pirmiausia ieškovas įrodytų savo reikalavimų pagrįstumą. Ieškovui nepateikus konkrečių įrodymų, kokie darbai buvo atliekami, kada tokio darbų atlikimo fakto nepripažįsta atsakovas, negalima laikyti įrodytu, jog darbai buvo atlikti. Naujų įrodymų apie atliktus darbus ir reikalavimo pagrįstumą šioje dalyje ieškovas nepateikė ir su apeliacinius skundu.
Dėl reikalavimo priteisti 849,83 Lt už namo teritorijos priežiūrą ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino šio reikalavimo, pripažinęs, jog informacija apie tvarkytojui priskirtą žemės sklypą turi būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Jis teigia, kad teismas privalėjo remtis teisės norminiu aktu, galiojusiu bylai aktualiu laikotarpiu bei reguliavusiu teritorijos priežiūros bei apmokėjimo už šią paslaugą tvarką Kauno mieste, t.y. daugiabučių namų teritorijos priežiūrą Kauno mieste nuo 1996 m. rugsėjo 17 d. iki 2009 m. kovo 1 d. reglamentavusiu Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. 904 „Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros ir valymo“.
Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo nurodytu argumentu, kad iki 2009 metų vasario 1 dienos galiojo Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. 904 „Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros ir valymo“ (b.l. 84, 87-86, t. I), juo ir privalėjo vadovautis teismas, nuspręsdamas, ar pagrįstas ieškovo reikalavimas sumokėti 849,83 Lt už namo teritorijos priežiūrą būtent šio sprendimo galiojimo laikotarpiu. Paminėtas Kauno miesto savivaldybės sprendimas nustatė, kad valomų plotų dydžiai nustatomi pagal namų valdos techninės apskaitos bylas, o jei jų nėra, valdos plotas išmatuojamas vietoje. Tačiau byloje ieškovas nei pirmosios instancijos teisme, nei papildomai pasiūlius tą padaryti apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kaip buvo nustatytas prižiūrimos namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, teritorijos plotas, kad tai padaryta pagal teisės aktų reikalavimus. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad nepateikus įrodymų, kuriais būtų galima objektyviai nustatyti prižiūrimos teritorijos ribas ir plotą, negalima pripažinti, jog ieškovas pagrįstai iš atsakovo reikalauja 849,83 Lt už teritorijos priežiūrą. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovas pagrįstai reikalauja, jog ieškovas pateiktų duomenis, patvirtinančius, už kokios konkrečiai teritorijos priežiūrą privalo mokėti namo bendraturčiai, o ieškovo pateikti duomenys (sutartys be namų valdos techninės apskaitos bylos duomenų ar valdos ploto išmatavimo vietoje duomenų) yra nepakankami įrodymai, kad pripažinti ieškovo reikalavimus pagrįstais bei teisėtais.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisingą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl šis sprendimas nekeistinas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.