- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-22
- Bylos Nr.
- Ik-1718-426/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00004-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Arūnas Dirvonas, Liuda Arlauskienė
- Pareiškėjas
- UAB „Lošimų strateginė grupė“
- Atsakovas
- Valstybinei lošimų priežiūros komisijai
- Advokatai
- Kornelijus Pivoriūnas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Liudos Arlauskienės, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Kornelijui Pivoriūnui, atsakovės atstovui Arnoldui Dilbai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Lošimų strateginė grupė“ skundą atsakovei Valstybinei lošimų priežiūros komisijai dėl nutarimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Lošimų strateginė grupė“ prašo panaikinti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (toliau Komisija) 2010 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. N-290 (toliau Nutarimas) 3 punktą.
Skunde (b. l. 1-3) paaiškino, kad Azartinių lošimų įstatymo 5 str. apibrėžia lošimų rūšis. Tai: 1) stalo lošimai ir lošimai A kategorijos automatais; 2) lošimai B kategorijos automatais; 3) bingo; 4) totalizatorius; 5) lažybos. Įstatymo 12 str. numato vietas, kuriose gali būti organizuojamos aukščiau nurodytos lošimų rūšys. Stalo lošimai ir lošimai A kategorijos automatais gali būti organizuojami tik lošimo namuose (kazino); lošimai B kategorijos automatais gali būti organizuojami tik automatų salonuose; bingo lošimas gali būti organizuojamas tik bingo salonuose; totalizatorius organizuojamas totalizatoriaus punktuose (Azartinių lošimų įstatymo 2 str. 13 d.); lažybos organizuojamos lažybų punktuose (Azartinių lošimų įstatymo 2 str. 12 d.). Pažymi, jog pagal Azartinių lošimų įstatymo 12 str. 2 d. tik leidime atidaryti automatų, bingo saloną ar lošimo namus (kazino) turi būti nurodomos konkrečios patalpos.
Azartinių lošimų įstatymo 10 str. nustato lošimų organizavimo draudimus ir apribojimus. Pagal minėto straipsnio 2 d. 15 p. lošimus galima organizuoti ne visuose visuomeninės paskirties vietose, o tik prekybos centruose, kurie pagal savo paskirtį yra pritaikyti ne vien parduotuvių veiklai ir kuriuose pagal projektinį išplanavimą yra įrengtos atskiros patalpos. Azartinių lošimų įstatymas nenumato kitų specialių reikalavimų totalizatoriaus ir lažybų lošimo vietoms. Leidime atidaryti lažybų punktą pagal įstatymo nuostatas net neprivalu nurodyti lažybų organizavimo vietą.
Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ (patvirtintas aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91) 93 p. yra pažymėta, jog prekybos centras yra daugiafunkcinės paskirties pastatas. Kaip matyti iš pateikiamo nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini), prekybos centras yra vienas kadastrinis vienetas - statinys, kurio paskirtis yra „prekybos“, pavadintas „parduotuve“ ir pagal projektinį išplanavimą suskirstytas į mažesnes patalpas, pagal inventorinėje byloje esantį planą turinčias individualų indeksą.
Nekilnojamojo turto kadastro paskirtį ir jo objektus reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 53. Šių nuostatų 3 priedas įvardija statinių pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties kategorijas, o 4 priedas - patalpų, suformuotų atskirais nekilnojamojo turto objektais, pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties kategorijas. Kadastro nuostatuose nėra kategorijos „prekybos centras“, todėl siekiant nustatyti, ar konkrečioje vietoje galima organizuoti lažybas pagal Azartinių lošimų įstatymo 10 str. ir Statybos įstatymo 40 str. nuostatas, būtina nustatyti, ar konkretus objektas atitinka statybos techniniame reglamente STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ nustatytus kriterijus.
Dėl šios priežasties pareiškėja nesutinka su Komisijos teiginiu, jog Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje esanti tikslinės naudojimo paskirties kategorija „prekybos“ neatitinka lažybų veiklos vietos reikalavimams. Lažybų punkte nėra vykdoma veikla, netinkama prekybai skirtose patalpose - lažybų punkte yra priimami pinigai ir parduodamos lažybų kortelės. Tik nustačius, jog prekybos vieta neįgyvendina statybos techniniame reglamente STR 2.02.02:2004 nustatytos visuomeninės paskirties pastato, kaip daugiafunkcinės paskirties pastato, funkcijų, būtų galima teigti, jog lažybų veiklos vieta yra netinkama.
Žemesnės instancijos teismas
Totalizatoriaus ir lažybų punktų steigimo tvarką Komisija patvirtino 2001 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 10. Pagal šią tvarką lažybų organizatorius, siekdamas gauti leidimą organizuoti lažybas, privalo pateikti Komisijai informaciją apie lošimų organizavimo vietos atitikimą Azartinių lošimų įstatymo 10 str. nustatytiems reikalavimams (t. y. detalųjį įsigytų arba nuomojamų patalpų aukšto planą, kuriame turi būti nurodomas planuojamas punkto darbuotojų darbo vietų bei lošimo įrengimų išdėstymas su aiškinamuoju raštu).
Nei Azartinių lošimų įstatymas, nei Statybos įstatymas, nei Totalizatoriaus ir lažybų punktų steigimo tvarka nenustato, kokia turi būti pastato ar patalpos, kurioje yra organizuojamos lažybos, pagrindinė tikslinė paskirtis. Komisija konstatavo, jog lažybų organizavimo vietos patalpų paskirtis yra netinkama, tačiau nenurodė, kodėl esama pagrindinė tikslinė prekybos paskirtis yra netinkama, kokiu būdu tokį trūkumą galima ištaisyti, į kokią paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, turėtų būti pakeista statinio paskirtis.
Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis adm. byloje Nr. A(502)-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartis adm. byloje Nr. A(756)-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis adm. byloje Nr. A(756)-422/2009). Komisija, anot pareiškėjos, nenurodė, kokia teisės norma ir kaip ji yra pažeidžiama, nepagrindė savo reikalavimų bei nepaaiškino, kaip tokius reikalavimus įmanoma ir ar juos iš vis įmanoma įgyvendinti.
Šalies argumentai
Atsakovė Valstybinė lošimų priežiūros komisija su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 27-30) paaiškino, kad bendrovė Komisijai 2010 m. lapkričio 2 d. pateikė prašymą leisti steigti lažybų punktą (duomenys neskelbtini), Marijampolėje. Komisija, išnagrinėjusi prašymą bei 2010 m. lapkričio 5 d. ir 2010 m. lapkričio 8 d. pateiktus papildomus dokumentus, 2010 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. N-290 nutarė leisti steigti lažybų punktą (duomenys neskelbtini) Marijampolėje (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos plane pažymėtos indeksais 1-4 ir 1-6, patalpų plotas 43,09 kv. m). Tačiau to paties nutarimo 2 p. Komisija atkreipė UAB „Lošimų strateginė grupė“ dėmesį, kad vadovaujantis Azartinių lošimų įstatymo 10 str. 1 ir 16 d. nuostatomis ir Azartinių lošimų licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 740, 32.2 ir 33 p. nuostatomis, licencijos turėtojas (UAB „Lošimų strateginė grupė“) privalo laikytis ne vien Azartinių lošimų įstatymo, bet ir kitų įstatymų bei teisės aktų reikalavimų. Nutarime taip pat nurodė, kad iš pateiktų dokumentų matyti, kad pastato, kuriame yra šio nutarimo 1 p. nurodyta patalpa, paskirtis yra „prekybos“, pavadinimas - „parduotuvė“, o Statybos įstatymo 40 str. 1 p. nustatyta, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. Šios Statybos įstatymo nuostatos taikytinos ir licencijos turėtojui (UAB „Lošimų strateginė grupė“), todėl pareiškėja gali pradėti vykdyti veiklą (organizuoti lažybas) Nutarimo 1 p. nurodytose patalpose tik tuo atveju, kai šių patalpų paskirtis atitiks Statybos įstatymo ir jo įgyvendinimą reglamentuojančius bei kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus. Nutarimo 3 p. bendrovė įpareigota, pradėjusi vykdyti veiklą (organizuoti lažybas) (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, per 3 mėnesius nuo veiklos pradžios Komisijai pateikti dokumentus ir informaciją, kad Nutarimo 1 p. nurodytos patalpos atitinka Statybos įstatymo ir jo įgyvendinimą reglamentuojančius bei kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus.
Teigia, kad Azartinių lošimų įstatymas nustato bendruosius apribojimus ir draudimus organizuoti azartinius lošimus, tame tarpe - tam tikrus reikalavimus lošimų organizavimo vietai. Azartinių lošimų įstatymo 10 str. 2 d. 15 p. nustato, jog draudžiama organizuoti lošimus parduotuvėse, išskyrus lažybų ir totalizatorių punktų steigimą prekybos centruose, kurie pagal savo paskirtį yra pritaikyti ne vien parduotuvių veiklai ir kuriuose pagal projektinį išplanavimą yra įrengtos atskiros patalpos.
2001 m. spalio 5 d. Komisija patvirtino Totalizatoriaus ir lažybų punktų steigimo tvarką, kurios 6 p. nustato, jog totalizatoriaus ir lažybų punktai gali būti steigiami patalpose, atitinkančiose Azartinių lošimų įstatymo nustatytus reikalavimus lošimų organizavimo vietoms ir turinčiose atskirą įėjimą. Pagrindiniai reikalavimai patalpoms, kuriose organizuojami lošimai, nustatyti Azartinių lošimų įstatymo 15 str., nurodančiame, jog lošimo namai, bingo ir automatų salonai įrengiami izoliuotose patalpose, turinčiose atskirą įėjimą.
Vadovaujantis Azartinių lošimų įstatymo 10 str. 1 ir 16 d. nuostatomis, taip pat Azartinių lošimų licencijavimo taisyklių 32.2 ir 33 p. nuostatomis, licencijos turėtojas privalo laikytis ne vien Azartinių lošimų įstatymo, bet ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, su patalpų naudojimu susiję teisiniai klausimai nagrinėtini kitų teisės aktų, reglamentuojančių patalpų suformavimą, registravimą, naudojimą pagal paskirtį, kontekste.
Statybos įstatymo 2 str. 96 p. patalpa apibrėžta kaip „<...> sienomis ir kitomis atitvaromis apribota nustatytos paskirties pastato erdvė“. Statybos įstatymo 40 str. 1 p. nustato, kad „<...> statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį“. Statybos įstatymo 40 str. 3 p. įpareigoja „<...> laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus pagal šio Įstatymo 4 straipsnį <...>“.
Komisija dėl lažybų punktų patalpų paskirties 2010 m. rugsėjo 30 d. raštu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Komisijai nurodyta (2010 m. spalio 26 d. raštas Nr. (8.4)-2D-12874 ir 2010 m. lapkričio 26 d. raštas Nr.(8.4)-2D-14249), kad lažybos turi būti organizuojamos patalpose, kurios pritaikytos tai paskirčiai (lažybų organizavimui), o prieš išduodant leidimą atidaryti lažybų punktą Komisijai turėtų būti pateikti dokumentai, patvirtinantys pastato (patalpos) pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, kad pastatas (patalpa) tinkami naudoti lažybų organizavimui, o patalpos pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra „kita“.
Prašymo leisti steigti lažybų punktą nagrinėjimo metu Komisija patikrino, ar bendrovė pateikė visą būtiną informaciją bei ar patalpos, kuriose numatoma atidaryti lažybų punktą, tinkamos naudoti lažybų veiklai. Komisija nustatė, kad lažybų punkto patalpos skirtos prekybos veiklai. Todėl akivaizdu, kad Statybos įstatymo kontekste patalpos, kuriose ketinama steigti lažybų punktą, tinkamos saugiai naudoti tik prekybos veiklai.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, mano, kad bendrovė gali pradėti vykdyti veiklą (organizuoti lažybas) konkrečiose patalpose tik tuomet, kai šių patalpų paskirtis atitinka Statybos įstatymo ir jo įgyvendinimą reglamentuojančius bei kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus, t. y. licencijos turėtojas Komisijai yra pateikęs dokumentus, patvirtinančius patalpos pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, kad patalpa tinkama naudoti lažybų organizavimui, bei kad patalpa, kur organizuojamos lažybos, teisės aktų nustatyta tvarka yra izoliuotos nuo kitų patalpų. Todėl mano, kad Nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Vadovaudamasis šia įstatymo nuostata, asmuo, kreipdamasis į teismą dėl savo teisės gynimo, skunde privalo nurodyti kokias jo teises skundžiamas aktas (veikimas ar neveikimas) pažeidė. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str., 2 str. 1, 14, 16, 17 d., 3 str., 5 str. administraciniai teismai nagrinėja skundus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo. Šių teisės normų bei suformuotos teismų praktikos sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.
Kaip matyti iš Nutarimo turinio, Komisija patenkino bendrovės prašymą leisti steigti lažybų punktą (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, o Nutarimo 3 p. įpareigojo pateikti dokumentus ir informaciją, susijusią su lažybų organizavimu. Nutarime vadovaujamasi Azartinių lošimų įstatymo 29 str. 1, 2 ir 4 p., kuriuose nustatyta, kad Komisija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę gauti informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti; tikrinti, kaip lošimų organizatoriai laikosi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų lošimų organizavimo vietose; reikalauti, kad lošimų organizatoriai pateiktų paaiškinimus apie lošimų organizavimą. Vadovaudamasi šiomis Azartinių lošimų įstatymo nustatytomis teisėmis Komisija įpareigojo pareiškėją pateikti informaciją apie lažybų punktą, kai jame bus pradėta vykdyti lošimų veikla.
Pažymi, kad Komisija jokių teisės aktų pažeidimų nenustatė ir Azartinių lošimų įstatyme nustatytų poveikio priemonių bendrovei nutarimu netaikė. Nutarimas bendrovei jokių neigiamų pasekmių nesukėlė ir negalėjo sukelti. Nutarime suformuluotas įpareigojimas pateikti informaciją laikytinas Komisijos teisės gauti informaciją apie lošimų organizavimo tvarką įgyvendinimu, o ne Azartinių lošimų licencijavimo taisyklėse nustatytu įpareigojimu pašalinti nustatytą azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovė mano, kad leidimas steigti lažybų punktą ir informacijos apie jo naudojimą Komisijai pateikimas jokių bendrovės teisių ar interesų nepažeidė.
Atkreipia dėmesį, kad su patalpų paskirties keitimu bei su jų eksploatavimu susijusius klausimus sprendžia kitos viešojo administravimo institucijos. Komisija tik vertina pateiktus dokumentus, susijusius su lažybų punktų patalpų paskirtimi ir jais vadovaudamasi priima sprendimą dėl lažybų punkto steigimo. Komisijai nesuteikta teisė nurodyti kaip ir kokius veiksmus pareiškėja privalo atlikti tam, kad lažybų punkto patalpų paskirtis atitiktų teisės aktų reikalavimus. Bendrovė turi teisę pasirinkti elgesio variantą, tačiau ji negali veikti pažeisdama teisės aktų, t. y. negali organizuoti lažybų pažeisdama nustatytą tvarką.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.
Atsakovės atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjos skundo netenkinti.
Skundas atmestinas.
Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl administracinio akto (nutarimo), kurį priėmė Valstybinė lošimų priežiūros komisija, dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Lošimų strateginė grupė“ 2010 m. lapkričio 2 d. pateikė Komisijai prašymą išduoti leidimą atidaryti lažybų punktą (duomenys neskelbtini) g., Marijampolėje (b. l. 33).
Rezoliucinė dalis
Komisija, vadovaudamasi Azartinių lošimų įstatymo 25 str. 2 d., 26 str. 1 d., 29 str. 1, 2 ir 4 p., Totalizatoriaus ir lažybų punktų steigimo tvarkos, patvirtintos Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2001 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 10, 5 p. ir išnagrinėjusi UAB „Lošimų strateginė grupė“ 2010 m. lapkričio 2 d. pateiktą prašymą leisti steigti lažybų punktą (duomenys neskelbtini) Marijampolėje bei 2010 m. lapkričio 5 d. ir 2010 m. lapkričio 8 d. pateiktus papildomus dokumentus, 2010 m. lapkričio 25 d. nutarime Nr. N-290 (b. l. 31-32) nutarė:
1. Leisti UAB „Lošimų strateginė grupė“ steigti lažybų punktą (duomenys neskelbtini) Marijampolėje (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos plane pažymėtos indeksais 1-4 ir 1-6, patalpų plotas 43,09 kv. m.).
2. Atkreipti UAB „Lošimų strateginė grupė“ dėmesį, kad vadovaujantis Azartinių lošimų įstatymo 10 str. 1 ir 16 d. nuostatomis ir Azartinių lošimų licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 740, 32.2 ir 33 p. nuostatomis, licencijos turėtojas (UAB „Lošimų strateginė grupė“) privalo laikytis ne vien Azartinių lošimų įstatymo, bet ir kitų įstatymų ir teisės aktų reikalavimų.
Nutarime nurodyta, kad iš pateiktų dokumentų matyti, kad pastato, kuriame yra šio nutarimo 1 p. nurodyta patalpa, paskirtis yra „prekybos“, pavadinimas - „parduotuvė“. Statybos įstatymo 40 str. 1 p. nustatyta, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. Šios Statybos įstatymo nuostatos taikytinos ir licencijos turėtojui (UAB „Lošimų strateginė grupė“), todėl UAB „Lošimų strateginė grupė“ gali pradėti vykdyti veiklą (organizuoti lažybas) šio nutarimo 1 p. nurodytose patalpose tik tuo atveju, kai šių patalpų paskirtis atitiks Statybos įstatymo ir jo įgyvendinimą reglamentuojančius ir kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus.
3. Įpareigoti UAB „Lošimų strateginė grupė“, pradėjus vykdyti veiklą (organizuoti lažybas) šio nutarimo 1 p. nurodytose patalpose, per 3 mėnesius nuo veiklos pradžios Valstybinei lošimų priežiūros komisijai pateikti dokumentus ir informaciją, kad šio nutarimo 1 p. nurodytos patalpos atitinka Statybos įstatymo ir jo įgyvendinimą reglamentuojančius ir kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (1 d.). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (2 d.).
Azartinių lošimų įstatymas nustato azartinių lošimų organizavimo sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 26 str. 1 d. numato, kad lošimus organizuojančių subjektų veiklą prižiūri ir kontroliuoja Komisija, kurios tikslas – teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti ir kontroliuoti lošimų veiklos organizavimą, kad būtų užtikrinta lošėjų ir lošimų organizatorių interesų bei jų teisių apsauga (Azartinių lošimų įstatymo 26 str. 10 d.).
Azartinių lošimų įstatymo 28 str. numatyta, kad Komisija, įgyvendindama šio įstatymo nuostatas: 1) nagrinėja dokumentus, reikalingus išduoti licencijoms organizuoti lošimus; 2) nagrinėja dokumentus, reikalingus išduoti leidimams atidaryti lošimo automatų ar bingo salonus arba lošimo namus (kazino); 3) išduoda licencijas organizuoti lošimus ir panaikina jų galiojimą; 4) išduoda leidimus atidaryti lošimo automatų ar bingo salonus arba lošimo namus (kazino), šiuos leidimus papildo, pakeičia ir panaikina jų galiojimą; 5) kontroliuoja, kaip lošimų organizatoriai laikosi įstatymų bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, reikalavimų; 6) rengia lošimų organizavimą reglamentuojančių teisės aktų projektus; 7) tvarko Lietuvos lošimo įrenginių registrą.
Įstatymo 29 str. apibrėžtos Komisijos teisės: 1) gauti informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti; 2) tikrinti, kaip lošimų organizatoriai laikosi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų lošimų organizavimo vietose; 3) tikrinti lošimus organizuojančių bendrovių finansinę veiklą; 4) reikalauti, kad lošimų organizatoriai pateiktų paaiškinimus apie lošimų organizavimą; 5) nustatyti lošimus organizuojančių bendrovių įstatinio kapitalo dalies investavimo į Vyriausybės vertybinius popierius tvarką; 6) nustatyti lošimo įrenginių ženklinimo tvarką; 7) nustatyti reikalavimus lošimų įrenginiams; 8) nustatyti lošimų įrenginiams pildomų žurnalų formą ir jų pildymo tvarką; 9) nustatyti, kokiai lošimo rūšiai priskirti lošimą, jeigu jis neatitinka visų konkrečiai lošimo rūšiai nustatytų požymių arba atitinka kelioms lošimo rūšims nustatytus požymius; 10) nustatyti, kokias finansines ataskaitas ir kokia tvarka turi teikti lošimus organizuojanti bendrovė; 11) taikyti lošimus organizuojančioms bendrovėms šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, nustatytas poveikio priemones.
Taigi, įstatymų leidėjas Komisijai suteikė tam tikrus įgalinimus viešojo administravimo srityje. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad bylos dėl Komisijos, kaip viešojo administravimo institucijos, priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat atsisakymo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, nagrinėtinos administraciniuose teismuose (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p.).
Minėtas reglamentavimas taip pat apsprendžia, kad Komisija turi teisę gauti informaciją apie lošimų organizavimo tvarką.
Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad atsakovė, vykdydama jai valstybės pavestas funkcijas, turėjo teisę gauti informaciją, kurios reikia priežiūros funkcijoms atlikti šiuo konkrečiu ginčo atveju. Konkrečios informacijos reikalingumą nustato priežiūrą vykdanti institucija, todėl nėra pagrindo teigti, kad Nutarimo 3 p. įvardintas įpareigojimas pateikti minėtus dokumentus ir informaciją šiuo atveju yra neteisėtas.
Tuo pačiu kolegija pasisako ir dėl kito aspekto, t. y. ar ginčijamo akto dalies panaikinimas pareiškėjai šiuo atveju sukeltų atitinkamas teisines pasekmes.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši asmens teisė turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. Pagal šio straipsnio 1 d. kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2-4 p. numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p. pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis adm. byloje Nr. A11-443-2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131).
Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Pareiškėja nagrinėtinu atveju nenurodė, kokias jos teises ginčijama nutarimo dalis pažeidžia ar kokias neigiamas pasekmes jai sukelia. Įvertinusi ginčijamą Nutarimo dalį (3 punktas), kolegija sprendžia, kad Nutarimas šioje dalyje pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų nepažeidė ir negalėjo pažeisti (nes nedaro jokios tiesioginės įtakos pareiškėjos teisėms ar teisėtiems interesams). Nutarimo 3 punktu Komisija iš esmės realizavo minėtose teisės normose įtvirtintus įgalinimus (teisę gauti informaciją iš lošimų organizatoriaus), šioje dalyje Nutarimas pareiškėjai nesukėlė teisinių pasekmių, nesukūrė, nepanaikino ar nepakeitė atitinkamo teisinio santykio subjektų teisų ir pareigų. Tokiu būdu spręstina, kad nėra pagrindo naikinti Nutarimo 3 p. Pareiškėjos skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija
nusprendė:
pareiškėjos UAB „Lošimų strateginė grupė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.