- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-08
- Bylos Nr.
- AS-143-306-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00004-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Lošimų strateginė grupė“
- Atsakovas
- Valstybinei lošimų priežiūros komisijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Lošimų strateginė grupė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Lošimų strateginė grupė“ skundą atsakovui Valstybinei lošimų priežiūros komisijai dėl nutarimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Lošimų strateginė grupė“ (toliau – pareiškėjas, UAB ,,Lošimų strateginė grupė“) 2010 m. gruodžio 27 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (toliau – atsakovas, Komisija) 2010 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. N-290 3 punktą, kuriuo jis įpareigotas įgyvendinti Statybos įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.
Pareiškėjas nurodė, kad Komisija 2010 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. N-290 3 punktu įpareigojo UAB ,,Lošimų strateginė grupė“ lažybų organizavimo vietoje, esančioje prekybos centre, adresu: Draugystės g. 14, Marijampolė, unikalus pastato Nr. 1893-6004-2037, patalpos plane pažymėtos indeksais 1-4 ir 1-6, patalpų plotas 43,09 kv. m, įgyvendinti Statybos įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.
Pareiškėjas 2011 m. vasario 17 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Komisijos 2010 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. N-290 3 punkto galiojimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad Komisija išdavė jam leidimą vykdyti lažybų veiklą paminėtose patalpose. Išduoto leidimo pagrindu pradėjo vystyti savo veiklą – sumokėjo 1 795 Lt rinkliavą už lažybų punkto steigimą, sudarė patalpų nuomos sutartį, įsigijo reikiamą lažybų įrangą, įdarbino darbuotojus. Teigė, kad Komisija įpareigojo jį atlikti veiksmus, tačiau neišaiškino, kokius veiksmus turi atlikti (Komisijai pateikė visus dokumentus, kuriuos turi pateikti pagal Komisijos 2001 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 10 patvirtinto Totalizatoriaus ir lažybų punktų steigimo tvarkos aprašo nuostatas). Susidarius tokiai situacijai, siekdamas išvengti atsakomybės, t. y. galimo licencijos sustabdymo už Komisijos reikalavimų nevykdymą, nežinodamas, kokius veiksmus turi atlikti ir kokius dokumentus pateikti, privalės uždaryti lažybų punktą, t. y. praras sumokėtus 1 795 Lt už lažybų punkto steigimą, privalės nutraukti patalpų subnuomos sutartį, pagal kurią nuomotojui turės sumokėti 5 mėnesių nuomos kainos dydžio kompensaciją, turės nutraukti darbo sutartis su darbuotojais, išmokant jiems išeitines kompensacijas. Panaikinus ginčijamą Komisijos nutarimą, net nebegalėtų iš naujo čia įsteigti lažybų punkto, nes patalpų nuomotojas patalpas išnuomos kitiems asmenims. Akivaizdu, jog atsirastų tokios aplinkybės, kurių pašalinimas, atkuriant iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvusią padėtį, būtų sudėtingas ar neįmanomas, būtų sukeltos neigiamos ir negrįžtamos pasekmės. Neigiamos pasekmės kiltų tiek jam, tiek ir tretiesiems asmenims.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71, 105 str., 149 str. 3 d.).
Teismas nurodė, jog ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis gali būti uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas, ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas (ABTĮ 71 str. 2 d.). ABTĮ 71 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto paskirtis – siekti realiai apginti besikreipusiųjų teisminės gynybos asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, jų naudai priėmus sprendimą. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertintas taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės tikslingumas, o teisinės abejonės, jei netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys visiškai negalimas, pakankamai pagrįstos. Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso. Įvertinęs bylos aplinkybes šiuo aspektu, teismas pažymėjo, kad bylos medžiagoje nėra įrodymų, jog, nesustabdžius skundžiamo nutarimo dalies vykdymo, galėtų iš esmės pasunkėti ar pasidaryti neįmanoma užtikrinti būsimo teismo sprendimo šioje byloje vykdymą. Priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, būtų atkurta iki skundžiamo nutarimo priėmimo buvusi padėtis (ABTĮ 92 str.). Pareiškėjui ateityje galbūt kilsiantys neigiami padariniai, tarp jų ir materialiniai, dėl ginčijamo nutarimo nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti ginčijamo Komisijos akto dalies galiojimą. Galimi materialiniai nuostoliai galėtų būti atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas atkreipė dėmesį, kad ABTĮ, apibrėždamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo paskirtį, neįtvirtina, kad vienas iš reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslų – padėti išvengti ateityje galimų teisminių ginčų, nes reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos tik nagrinėjamos administracinės bylos ribose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-451/2008). Teismas konstatavo, kad nėra juridinio pagrindo taikyti prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartį ir patenkinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pateikė teismui duomenis apie tai, jog atsakovas išdavė sąlyginį leidimą vykdyti lažybų veiklą, adresu: Draugystės g. 14, Marijampolė, t. y. jis turi pagrindą vadovautis teisėtų lūkesčių principu. Šis principas suponuoja jo teisę tęsti veiklą, įvykdžius Komisijos reikalavimus. Pats faktas, jog jam jau yra suteikta teisė vykdyti veiklą, įrodo, kad Komisijos nurodyti patalpų teisinės registracijos trūkumai nėra esminiai, ir iki jų išaiškinimo, t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, jis neturėtų patirti neigiamų padarinių.
2. Pateikė teismui įrodymus, jog siekė išsiaiškinti Komisijos reikalavimų turinį, tačiau atsakovas jo neatskleidė (Komisijos 2010 m. lapkričio 30 d. raštas), t. y. vėlgi abstrakčiai informavo, jog reikia laikytis Statybos įstatymo ir jo įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų.
3. Pateikė teismui duomenis ir apie tai, jog Komisija įpareigojo pašalinti patalpų teisinės registracijos dokumentuose esančius patalpų paskirties neatitikimus, tačiau nenurodė, kokie yra tie neatitikimai ir kokia turi būti patalpų teisinė registracija, t. y. pateikė duomenis, jog šiuo metu tokio atsakovo reikalavimo įvykdyti objektyviai negali.
4. Pateikė teismui įrodymus apie tokio Komisijos reikalavimo nevykdymo pasekmes – tiesiog turės uždaryti lažybų punktą, praras sumokėtą 1 795 Lt rinkliavą už lažybų punkto steigimą, turės nutraukti darbo sutartis su darbuotojais, išmokant jiems išeitines kompensacijas, bus priverstas nutraukti patalpų nuomos sutartį, dėl to bus taikomos sankcijos, praras galimybę šioje vietoje vykdyti veiklą ateityje.
5. Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė motyvų ar argumentų, kuriais jis vertino pateiktus įrodymus. Nesant teismo sprendimo motyvų, neįmanoma patikrinti, ar teismo sprendimas yra tikrai teisėtas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:
1. Vadovaujantis teismų praktika, reali grėsmė dėl teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimo turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais. Motyvai dėl nutarimo įvykdymo ir reikalavimo aiškumo yra susiję ne su potencialios grėsmės, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, galimybe, o su skundžiamo Komisijos nutarimo dalies teisėtumu, todėl negali būti laikytini pagrindžiančiais reikalavimo užtikrinimo priemonių būtinumą.
2. Pareiškėjui mokama administracinė paslauga buvo suteikta, t. y. leista atidaryti lažybų punktą ir jame vykdyti veiklą. Atsižvelgiant į tai, vėliau priimtas palankus teismo sprendimas nesuteiktų teisės reikalauti atlyginti nuostolius, patirtus steigiant lažybų punktą. Galimi materialiniai nuostoliai nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti ginčijamo Komisijos nutarimo galiojimą. Iš pareiškėjo nurodytų argumentų negalima spręsti, kad yra pagrįstas reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl administracinio akto dalies – Komisijos 2010 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. N-290 „Dėl leidimo UAB ,,Lošimų strateginė grupė“ steigti lažybų punktą Draugystės g. 14 Marijampolėje“ 3 punkto, kuriuo UAB ,,Lošimų strateginė grupė“ įpareigota, pradėjus vykdyti veiklą (organizuoti lažybas) šio nutarimo 1 punkte nurodytose patalpose, per 3 mėnesius nuo veiklos pradžios Komisijai pateikti dokumentus ir informaciją, kad šio nutarimo 1 punkte nurodytos patalpos atitinka Statybos įstatymą ir jo įgyvendinimą reglamentuojančius ir kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 1–3, 31–32) bei prašo laikinai sustabdyti šios akto dalies galiojimą, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (b. l. 91–92).
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).
Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.
Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamą akto dalį, iki jos priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Pateikti argumentai dėl skundžiama nutarimo dalimi nustatyto įpareigojimo neaiškumo, dėl kurio, pareiškėjo teigimu, negalima jo įvykdyti, susiję su šios akto dalies teisėtumo vertinimu, o tai yra ginčo nagrinėjimo iš esmės dalykas. Nurodyti galimi pareiškėjo materialiniai nuostoliai galėtų būti atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamoji dalis atitinka ABTĮ 106 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.
Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių reikalavimui užtikrinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Lošimų strateginė grupė“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.