Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems – civiliniams ieškovams Z. J. ir K. J., jų įgaliotiesiems atstovams advokatams M. S. ir M. V., kaltinamajam M. B. ir jo gynėjai advokatei A. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023-10-21, apie 04 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), įėjimo į namą tarpduryje, M. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neteisėtai atvirai, panaudodamas smurtą - jėga atstumdamas Z. J. laikomas duris ir ją nustumdamas į šalį, prieš savininkės Z. J. valią įsibrovė į pastarosios gyvenamąjį namą, taip neteisėtai pažeidė Z. J. būsto neliečiamumą.

Be to, 2023-10-21, apie 04 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, M. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė kumščiais ne mažiau kaip tris smūgius K. J. į galvą, taip pastarajam padarė veido, dešinio skruosto ir nosies sumušimus bei sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad M. B. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2023-10-21, apie 04 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), neteisėtai, atvirai, prieš savininkės Z. J. valią, įsibrovė į pastarosios gyvenamąjį namą, taip neteisėtai pažeisdamas Z. J. būsto neliečiamumą, kuriame tyčia sudavė kumščiais ne mažiau kaip tris smūgius K. J. į galvą, taip pastarajam padarė veido, dešinio skruosto ir nosies sumušimus bei sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, yra surinkta pakankamai.

Kaltinamasis M. B. pripažino tyčia neteisėtai atvirai, prieš savininkės Z. J. valią įsibrovęs į pastarosios gyvenamąjį namą ir jame tyčiniais smurtiniais veiksmais – mušdamas sukėlęs K. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, bet neigia, kad šiuos nusikalstamus veiksmus jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. Kaltinamojo parodymus, išskyrus jų dalį dėl asmenų, dalyvavusių nusikaltimuose ir veikusių bendrininkų grupe, patvirtina ir papildo kiti į bylą surinkti ir nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai.

Nors kaltinamasis neigia aplinkybę, kad jo padarytuose nusikaltimuose dalyvavo ir kiti asmenys, kaip bendrininkai, tačiau tokią jo poziciją paneigia nukentėjusiųjų Z. J. ir K. J. viso proceso metu nuoseklūs parodymai apie tai, kad nusikaltimuose, numatytuose BK 165 straipsnio l dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, be kaltinamojo dalyvavo ir kiti asmenys, veikę bendrininkų grupe, kuriuos patvirtino ir papildė liudytojo R. C. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Teismas neabejoja nukentėjusiųjų ir liudytojų R. C., kurie įvykio metu buvo blaivūs, nedelsiant, praėjus vos kelioms minutėms po nusikaltimų pranešė policijai apie nusikaltimo įvykį, o atvykusiems policijos pareigūnams nurodė neteisėto Z. J. būsto neliečiamumo pažeidimo ir K. J. sužalojimo aplinkybes, parodymų objektyvumu, nes jie yra nuoseklūs, detalūs, atitinkantys byloje nustatytas faktines aplinkybes, pakankami dėl kaltinamojo ir jo nenustatytų bendrininkų konkrečių nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje. Be to, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog nukentėjusieji, kurie neprašo griežtai nubausti kaltininko, ir liudytojas R. C. būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį M. B. ir jo nenustatytus bendrininkus. Nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai tarpusavyje neprieštaringi ir vieni kitus papildantys. Taigi, teismas kitų, abejonių nekeliančių įrodymų kontekste kaltinamojo M. B. parodymus apie tai, kad nusikaltimuose dalyvavo jis vienas, be kitų, iš anksto susitarusių, asmenų, vertina kaip pasirinktos gynybos poziciją, siekiant neatskleisti nusikaltimo bendrininkų ir sušvelninti savo teisinę padėtį.

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

1) BK 165 straipsnio 1 dalį, nes jis, panaudodamas smurtą - jėga atstumdamas Z. J. laikomas namo duris ir ją nustumdamas į šalį, neteisėtai atvirai, prieš namo savininkės valią, įsibrovė į Z. J. gyvenamąjį namą ir pažeidė šio asmens būsto neliečiamumą.

2) BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčiniais smurtiniais veiksmais, t. y. mušdamas – tyčia suduodamas kumščiu ne mažiau kaip tris smūgius K. J. į galvą, pastarajam padarė veido, dešinio skruosto, nosies sumušimus ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tačiau teismas iš kaltinamajam M. B. inkriminuotų kaltinimų pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį šalina aplinkybes dėl jo bendrininkavimo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Kadangi byloje nenustatyta, kad asmenys, bendrininkavę su M. B., buvo pakaltinami ir sulaukę įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, todėl kaltinamojo M. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, veikusių bendrininkų grupe, dalyvavimas nusikaltimuose, numatytuose BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, nesudaro bendrininkavimo požymių visumos, dėl ko konstatuotina, kad kaltinamasis jam inkriminuotus nusikaltimus padarė veikdamas vienas, o ne bendrininkų grupe.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo prisipažinimas ir gailėjimasis teisme nelaikytina atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nes yra deklaratyvus ir nenuoširdus, kadangi nepadėjo justicijos institucijoms išsiaiškinti bylai svarbių aplinkybių, susijusių su kitų asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, dalyvavimu nusikaltimuose, numatytuose BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, taip pat nedėjo pastangų atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.

M. B. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kuris turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

M. B. du tyčinius nesunkius nusikaltimus asmens privataus gyvenimo neliečiamumui ir žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarė, būdamas neteistas, bet baustas administracine tvarka (3 t., 126-146 b. l.), dirbantis (duomenys neskelbtini), kurios direktorius jį charakterizuoja itin teigiamai (3 t., 118, 119 b. l.; 4 t., 104 b. l.), išlaikantis (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus (duomenys neskelbtini) (3 t., 116 b. l.; 4 t., 85 b. l.), nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems Z. J. ir K. J. padarytų žalų neatlygino.

Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, nusikaltimų stadijas, veiksmų intensyvumą, apimtį, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į nusikalstamų veiksmų pasekmes – neatlygintą turtinę žalą, padarytą nukentėjusiesiems, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, o tik sunkinančios aplinkybės buvimą, nukentėjusiųjų, nereikalaujančių skirti griežtos bausmės kaltininkui, poziciją, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. B. paskyrus už kiekvieną nusikaltimą atskirai laisvės apribojimo bausmes, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalies ir 140 straipsnio 1 dalies sankcijose, be intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu, intensyvios priežiūros paskyrimas M. B. pažeistų svarbiausius jo socialinius ir ekonominius santykius: jis, tikėtina, prarastų galimybę dirbti, aprūpinti save ir išlaikytinus savo šeimos narius, atlyginti nukalstamais veiksmais padarytą žalą.

M. B. paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą.

M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., 178-181 b. l.) - naikintina pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamojo M. B. artimas giminaitis - pusbrolis M. K. teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo atleisti jo pusbrolį M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti (4 t., 51 b. l.). Tokį pat prašymą M. K. išsakė ir teisiamojo posėdžio metu, garantuodamas, kad M. B. ateityje nedarys nusikalstamų veikų.

Gynėja ir kaltinamasis palaiko tokį laiduotojo prašymą. Prokuroras tokiam prašymui nepritaria, manydamas, kad nėra BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumos.

Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BK 40 straipsnio (redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2025-01-31) 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1 - 3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra teismo teisė, o ne pareiga. Baudžiamasis įstatymas ir teismų praktika nubrėžia plačias teismo diskrecijos ribas priimti vienokį ar kitokį sprendimą dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti dėl jo taikymo. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018, 2K-224-1073/2023, 2K-18-976/2025 ir kt.).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra BK 40 straipsnio (redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2025-01-31) 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų. Bylos medžiaga patvirtina, kad M. B. dalinis savo kaltės pripažinimas dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, nenurodant kartu su juo į nusikaltimo vietą atvykusių asmenų, dėl ko prokuroras 2024-06-13 nutarimu ikiteisminį tyrimą nenustatytų asmenų atžvilgiu atskyrė į atskirą ikiteisminį tyrimą, yra nulemtas surinktų įrodymų visumos, o ne savanoriškai išreiškiant tikrąją savo valią. Todėl toks prisipažinimas yra nesuderinamas su gailėjimusi padarius nusikaltimus. Be to, kaltinamasis M. B. nukentėjusiųjų neatsiprašė, nedėjo pastangų bent iš dalies atlyginti pastariesiems padarytą neturtinę žalą, dėl kurių šie byloje yra pareiškę civilinius ieškinius.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo M. B. taikyti BK 40 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2025-01-31) nustatytą laidavimo institutą ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nėra visų BK 40 straipsnio 1 - 3 dalyse nurodytų sąlygų visumos, o būtent: BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Civilinė ieškovė – nukentėjusioji Z. J. pareiškė ieškinį civiliniam atsakovui – kaltinamajam M. B. ir prašo iš pastarojo priteisti jai 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (4 t., 26-29 b. l.). Ieškinyje ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų ji patyrė neturtinę žalą, nes iki šiol jaučia nerimą, baimę, nesijaučia saugiai savo namuose dienos metu, o sūnui išėjus į darbą, ji užsirakina duris, be to, jaučia emocinę depresiją, ją kankina nemiga, sumažėjo jos bendravimo galimybės.

Civilinis ieškovas - nukentėjusysis K. J., per savo įgaliotąjį atstovą advokatą M. V., pareiškė ieškinį civiliniam atsakovui – kaltinamajam M. B. ir prašo iš pastarojo priteisti jam 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (4 t., 72-77 b. l.). Ieškinyje ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, nes jis patyrė išgąstį, šoką, didelį stresą, bijojo, jog įvykio metu – naktį nepažįstami asmenys, įsibrovę į gyvenamąjį namą, jo neužmuštų. Iškart juto stiprius fizinius skausmus veido srityje ir galvoje, kurie praėjo tik po trijų savaičių. Dėl masyvios kraujosruvos ant veido negalėjo pilnai atsimerkti, matyti, skaityti, žiūrėti televizorių, kas kėlė nepatogius jausmus ir diskomfortą buityje. Patirta trauma sumažino galimybes bendrauti, išeiti į laiką, nes kraujosruva veide dingo tik po trijų savaičių. Negalėjo normaliai miegoti, dėl ko visą laiką jautėsi pavargęs ir neišmiegojęs. Vartojo medikamentus. Šios aplinkybės taip pat privertė jaustis diskomfortiškai ir nepilnavertiškai. Be to, dvi savaites buvo nedarbingas, negalėjo užsidirbti. Dėl šių priežasčių jis tai pat dvasiškai išgyveno, išgyvena ir šiuo metu.

Kaltinamasis M. B. ieškinius pripažįsta iš dalies, neginčydamas jų pagrįstumo, ir mano, kad ieškinių sumos yra ženkliai per didelės, todėl turėtų būti sumažintos iki 500 ar 700 Eur.

Ieškiniai yra pagrįsti, tačiau tenkintini iš dalies, mažinant neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas M. B. iki bylos nagrinėjimo teisme dienos ieškovams būtų atlyginęs žalą.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (pažymėtina, kad sąrašas nėra baigtinis) įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, kas priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Savo ruožtu nustatant neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, vertintinos ir aplinkybės, susijusios su sveikatos sutrikdymo laipsniu ir pobūdžiu, padariniais, sužalojimo būdu bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. B. nukentėjusiesiems Z. J. ir K. J. neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais, fiziniu skausmu dėl 2023-10-21 neteisėto įsibrovimo į Z. J. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pažeidžiant asmens būsto neliečiamumą, ir K. J. sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo, aprašyto teismo medicinos specialisto išvadoje, padarė tyčiniais nusikalstamais veiksmais.

Įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą: nusikaltimų priežastis, trukmę, bylos aplinkybes, kaltinamojo veiksmų intensyvumą, kaltinamojo darbingą amžių, šeiminę ir turtinę padėtį (yra dirbantis, augina ir išlaiko (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus, duomenų apie jo vardu registruotą turtą, išskyrus du automobilius, ar jo kitas gaunamas pajamas, byloje nėra), nukentėjusiųjų Z. J. ir K. J. patirtus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus, K. J. sutrikdytos sveikatos mastą, patirtus fizinius skausmus, laikiną pablogėjusią nukentėjusiųjų gyvenimo kokybę, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas sprendžia, kad esant priežastiniam ryšiui tarp kaltinamojo veikų ir atsiradusių pasekmių – neturtinės žalos, civilinių ieškovų Z. J. ir K. J. pareikšti ieškiniai tenkintini iš dalies ir priteistina iš civilinio atsakovo M. B.: 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei Z. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir 900 Eur neturtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui K. J., gim. (duomenys neskelbtini) (CK 6.246 - 6.250, 6.263 ir 6.283 straipsniai).

Kitos civilinių ieškovų Z. J. ir K. J. ieškinio dalys atmestinos.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami, vadovaujantis BPK 103 - 106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu - kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslinta pažyma 2025-08-12 Nr. APD-2025-08893, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos, teiktos nukentėjusiajai Z. J., išlaidų suma yra 937,63 Eur (4 t., 119-121 b. l.). Nukentėjusiosios Z. J. įgaliotoji atstovė advokatė M. S. (1 t., 151, 152, 156-158 b. l.) prašė teismo iš kaltinamojo, dėl kurio veiksmų nukentėjo Z. J., valstybės naudai priteisti pažymoje nurodytą sumą.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios Z. J. įgaliotoji atstovė advokatė M. S. konsultavo nukentėjusiąją, parengė procesinį dokumentą - civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiąją ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, laikytina, kad nukentėjusiosios Z. J. atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, proporcingos bylos sudėtingumui ir proceso trukmei, todėl išieškotinos iš kaltinamojo M. B., kuris yra darbingo amžiaus ir šiuo metu dirbantis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

- pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą devyniems mėnesiams;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, M. B. įpareigoti šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei jam uždrausti šešis mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Civilinės ieškovės Z. J. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo Z. J., gim. (duomenys neskelbtini). Kitą civilinės ieškovės Z. J. ieškinio dalį atmesti.

Civilinio ieškovo K. J. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900 Eur (devynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo K. J., gim. (duomenys neskelbtini). Kitą civilinio ieškovo K. J. ieškinio dalį atmesti.

Išieškoti iš M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 937,63 Eur (devynis šimtus trisdešimt septynis eurus 63 ct) valstybės naudai nukentėjusiosios Z. J. atstovavimo išlaidoms apmokėti. Nurodytą sumą (937,63 Eur) sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.