Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. Ž., atstovei advokatei N. L.,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo nutarimą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens N. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-10177-2023 panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. spalio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-10177-2023 N. Ž. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 1 dalį, 346 straipsnio 18 dalį ir jai paskirta 2050 Eur bauda už tai, kad ji, žiauriai elgėsi su katinu, kankino jį nesikreipdama į veterinarijos gydytojus, dėl ko gyvūnas žuvo. Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad gyvūnas nebuvo paskiepytas ir ženklintas. Tokia veika, N. Ž. pažeidė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą 2023 m. balandžio 7 d. Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių Nr. A-590 2 skyriaus 6.1 punktą ir 3 skyriaus 10 punktą bei 1997 m. lapkričio 6 d. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 7 straipsnio 2 dalį.

2023 m. lapkričio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens N. Ž. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 19 d. nutarimo (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-10177-2023 panaikinimo.

Skunde nurodoma, jog kačiuką maždaug 2023 m. gegužės gale ar birželio pradžioje iš kaimo N. Ž. atvežė L. I., kačiukas buvo dar labai jaunas, greičiausiai jam dar nebuvo 2 mėnesių. Atvežtu kačiuku ji rūpinosi, prižiūrėjo, maitino. Kačiukas buvo liesas, tačiau lakė, valgė vangiai, todėl ji visaip bandė kačiuką sudominti maistu, veterinarinėje parduotuvėje pirko ir šlapią, ir sausą maistą, bandė duoti ir žalią maistą. Nuo duodamo šlapio maisto kačiukas vemdavo, todėl pirkdavo ir duodavo sausą maistą, kurį jis valgė. Planavo kačiukui paaugus ir sustiprėjus nuvežti jį pas veterinarijos gydytoją dėl paženklinimo, įregistravimo ir sterilizavimo.

Skunde teigiama, kad 2023 m. rugpjūčio mėnesį kačiukas pradėjo mažiau valgyti, jam pradėjo slinkti kailis kaip nuo grybelio, todėl rugpjūčio 10 d. N. Ž. skambino į veterinarijos klinikas, ketindama pasikonsultuoti, ką daryti, tačiau jai pasakius, kad katinas atrodo ligotas, krenta kailis, jai buvo nurodyta, kad gydytojai vaistų nuo to neturi ir gali tik paskiepyti. Kadangi kačiukas lyg ir pasitaisė, pradėjo geriau valgyti, pareiškėja nusiramino, tačiau po savaitės kačiukas pradėjo visai nebevalgyti, todėl ji 2023 m. rugpjūčio 18 d. vėl kelis kartus skambino į veterinarijos klinikas, ketindama užregistruoti kačiuką priėmimui. Kadangi jau buvo po darbo valandų, veterinaras pasakė, kad skubus atvejis yra tik tada, jei gyvūnas sužalotas, o apžiūrai priims tik kitą savaitę.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta N. Ž. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog kai jai atvežė katę, ji pastebėjo, kad su ja yra problemų, nes katė nemokėjo nei lakti, nei ėsti, turėjo maitinti ją specialiu maistu. Katė valgė mažai, todėl ji bandė maitinti ją skirtingu maistu, ėjo į veterinarijos parduotuves ir pirko viską, ką reikėjo. Liepos mėnesį katei ėmė slinkti kailis, ji manė, kad yra kailio erkutė. Katė buvo laikoma namuose, šiltame bute, į lauką nevesdavo. Katę paženklinti ir paskiepyti planavo kartu su sterilizacija, kuri galima kai katei sueina 5-6 mėnesiai. Kai katei buvo pablogėjimas, skambino į „(duomenys neskelbtini) kliniką“ dėl skubios pagalbos, bet jai buvo pasakyta, kad skubiai pagalbai gyvūnus priima kai juos pertrenkia gatvėje, kitur taip pat nebuvo priimta, nes jai tinkamomis valandomis nedirbo, kadangi tuo metu viena augino vaikus ir neturėjo kur juos palikti. Stengėsi daryti, ką galėjo, norėjo auginti gyvūną. N. Ž. parodė, kad augina du vaikus, vyresnioji 7 metų dukra yra neįgali, jai reikalinga nuolatinė priežiūra, jaunesniajai greit sueis 3 metai, ji irgi dažnai serga. Be to, šiuo metu laukiasi trečio vaiko, teismui pateikė šias aplinkybes patvirtinančius medicininius dokumentus.

Atstovė advokatė N. L. teisme palaikė N. Ž. skundą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad nors kačiukas buvo jaunas ir silpnas, N. Ž. juo rūpinosi, maitino, planavo jam paaugus ir sustiprėjus nuvežti jį į veterinarijos įstaigą paženklinti, įregistruoti ir sterilizuoti, o kaip žinoma, tokios procedūros atliekamos nuo 3 mėnesių amžiaus. N. Ž., pastebėjusi, kad kačiukui pasidarė blogiau, skambino į veterinarijos įstaigas, konsultavosi, kadangi viena augina vaikus, jai yra trukdžių išvykti iš namų, todėl tarėsi su mama, kad pabūtų su vaikais, tačiau nuvežti gyvūno nebespėjo.

Liudytoja A. K., atlikusi gyvūno gaišenos patologinį tyrimą, teisme parodė, kad gyvūno išliesėjimas greičiausiai atsirado dėl opos, skrandžio, storųjų ir plonųjų žarnų uždegimo, t. y. dėl infekcinių ligų, uždegimų, o plaučių uždegimas tęsėsi jau kažkurį laiką – nuo savaitės iki kelių mėnesių. Katino gyvybė nutrūko dėl bendro išsekimo, nes jam buvo išliesėjimas, dehidratacija, poūmis plaučių uždegimas dėl infekcijos, bet negalima vienareikšmiškai pasakyti, ar katinas sirgo, ar buvo nešeriamas. Labai didelė tikimybė, jog jeigu katinas kaime buvo laikomas blogomis sąlygomis, jis galėjo būti N. Ž. atvežtas su parazitinės arba bakterinės kilmės infekcija. Išliesėjimas neatsiranda greitai, o šiuo atveju matėsi akivaizdus išliesėjimas, dėl to turbūt jis jau sirgo anksčiau. Kadangi buvo pažeistas virškinamasis traktas, didelė tikimybė, jog gyvūnas negalėjo vartoti maisto. Be to, šiuo atveju, katei suteikus veterinaro pagalbą, buvo maža tikimybė jai išgyventi, nes buvo ganėtinai stipriai pažeisti plaučiai, virškinamasis traktas, inkstai. Jei pagalba būtų buvusi suteikta prieš mėnesį ar du, galbūt būtų buvę galima padėti gyvūnui išgyventi.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas D. M. teisme prašė N. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Institucijos nutarimą nepakeistu. Nurodė, jog N. Ž. nepadarė visko, kad jos laikomas gyvūnas nenugaištų. Nors ji ir bandė skambinti į veterinarijos klinikas, tačiau dėl tokių susirgimų telefonu veterinaras negali pakonsultuoti ir gyvūną išgydyti, pareiškėja nesiėmė vežti katės, kuriai buvo reikalinga pagalba į veterinarijos klinikas, siekiant nustatyti susirgimus ir gauti gydymą. Institucijos manymu, jei gyvūnui pagalba būtų suteikta laiku, tikėtina, kad jis būtų išgyvenęs. Gyvūnas neėdė, jam slinko kailis, todėl N. Ž. turėjo suprasti, kad gyvūno sveikata yra sutrikusi, tačiau ji nesiėmė pakankamų priemonių, kad jo sveikata pagerėtų ir gyvybė būtų išgelbėta, be to, gyvūnas nebuvo nei ženklintas, nei vakcinuotas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Administracine tvarka nubausto asmens N. Ž. skundu yra keliamas jos kaltės, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 346 straipsnio 1 dalyje, 346 straipsnio 18 dalyje, klausimas. Pareiškėja neneigia aplinkybės, jog jos augintas gyvūnas buvo neženklintas, neskiepytas, be to, ligotas, dėl ko jis nugaišo bei buvo palaidotas močiutės nuosavo namo kieme. Tačiau nurodo, jog gyvūną prižiūrėjo, maitino, jam paaugus planavo paženklinti, paskiepyti ir sterilizuoti, dėl jo sveikatos būklės kreipėsi į veterinarijos įstaigas, tačiau ten gyvūno nuvežti nespėjo, kadangi jis nugaišo.

Skundžiamu nutarimu N. Ž. administracinė nuobauda buvo paskirta už ANK 346 straipsnio 1 dalyje, 346 straipsnio 18 dalyje numatytų nusižengimų padarymą. ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas asmeniui užtraukia baudą nuo 30 iki 120 Eur. ANK 346 straipsnio 18 dalyje numatyta, jog žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, užtraukia baudą nuo 900 iki 3200 Eur.

Iš Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių 8.1 punkto matyti, kad gyvūnas privalo būti paženklintas per 4 mėnesius nuo jo atvedimo, pagal šių taisyklių 20 punktą, gyvūnas privalo būti įregistruotas į Gyvūnų augintinių registrą 8 punkte numatytais terminais, taigi, darytina išvada, jog gyvūnas privalo tiek būti įregistruotas Gyvūnų augintinių registre, tiek paženklintas per 4 mėnesius nuo to atvedimo. Iš bylos duomenų nėra galimybės nustatyti tikslų gyvūno amžių, tačiau iš N. Ž. parodymų, iš specialisto išvadą atlikusios liudytojos A. K. paaiškinimų, taip pat iš byloje esančių gaišenos nuotraukų, darytina išvada, jog katė galėjo būti nesulaukusi 4 mėnesių amžiaus, kadangi gyvūnas svėrė 0,740 kg, buvo smulkaus kūno sudėjimo, ir kaip nurodė N. Ž., atvežtas 2023 m. gegužės mėnesio gale – birželio pradžioje, buvo labai jaunas, greičiausiai neturėjo nei 2 mėnesių amžiaus. Nesant galimybės objektyviais įrodymais nustatyti tikslaus kačiuko amžiaus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (lot. abejojant – kaltinamojo viršus) principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, teismas sprendžia, jog administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį N. Ž. atžvilgiu nutrauktina.

Kaip minėta, N. Ž. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį už tai, kad matydama, jog gyvūnui sutriko sveikata, nesikreipė į veterinarijos įstaigas, dėl ko gyvūnas žuvo.

Žiauraus elgesio su gyvūnu ir jo kankinimo sąvoka apibrėžta Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje. Pagal šį įstatymą žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu, be kita ko, laikomi kiti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus (25 punktas).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Iš teismui pateikto skundo turinio matyti, kad N. Ž. neginčija, jog jos auginamai katei pradėjo slinkti kailis, ji ėmė mažiau ėsti ir jai reikėjo veterinarinės pagalbos. Tai matydama, pareiškėja skambučiais kreipėsi į keletą veterinarijos įstaigų (b. l. 47-49), tačiau jai buvo pasakyta atvykti kitą savaitę, o viena augindama du mažamečius vaikus, neturėjo kur jų palikti. Iš byloje esančių duomenų, pareiškėjos parodymų darytina išvada, kad N. Ž. matė ir suprato, jog jos augintiniui reikalinga veterinarinė pagalba, ir, nors telefonu kreipėsi, tačiau nenuveždama gyvūno į veterinarines įstaigas, neužtikrino, jog jis būtų laiku gydomas. Kita vertus, iš specialisto išvadą surašiusios liudytojos A. K. paaiškinimų teisme matyti, kad iš katinui nustatytų sužalojimų negalima teigti, jog jis buvo nemaitinamas, jam nustatytas poūmis plaučių uždegimas dėl infekcijos, išliesėjimas, vidiniai organų sužalojimai. Tokia jo būklė galėjo tęstis nuo vienos savaitės iki kelių mėnesių, didelė tikimybė, jog jis pareiškėjai jau buvo atvežtas su parazitinės kilmės infekcija, be to, kadangi buvo pažeistas virškinamasis traktas, galėjo būti, jog katinas negalėjo vartoti maisto. Šiuo atveju, net ir katei suteikus veterinaro pagalbą, buvo maža tikimybė jai išgyventi, jei pagalba būtų suteikta prieš mėnesį ar du, greičiausiai būtų buvę galima gyvūnui padėti išgyventi.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir parodymus, konstatuoja, kad N. Ž. pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį pripažinta kalta teisėtai ir pagrįstai, kadangi nebuvo pakankamai atidi bei rūpestinga ir, matydama, kad augintinis nepakankamai ėda ir jam galimai sutriko sveikata, apsiribojo tik konsultacijomis telefonu, bet nenuvežė jo į veterinarijos įstaigas gydymui, dėl ko gyvūnas nugaišo.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonės) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019).

Teismas nustatė, kad N. Ž. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 346 straipsnio 18 dalyje, sukėlė negrįžtamas pasekmes – gyvūnas nugaišo, ir skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Įstatymų leidėjas, formuluodamas ANK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusižengimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusižengimo požymius, gali neatitikti tipinio tos rūšies nusižengimo pavojingumo. Nusižengimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi. Aplinkybė, jog N. Ž. nenuvežė gyvūno į veterinarijos įstaigą, nepaneigia fakto, jog ji vis dėl to telefonu kreipėsi ne į vieną, o į keletą veterinarijos klinikų konsultacijai dėl augintinio sveikatos. N. Ž. nėra teista, niekada nebausta už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, per paskutinius penkerius metus vieną kartą bausta už administracinį nusižengimą pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, nuobauda nebegalioja, augina du mažamečius vaikus (b. l. 23-24), vienam iš jų nustatytas neįgalumas bei specialieji poreikiai (b. l. 25, 27-29), laukiasi trečio vaiko (b. l. 22), nedirba, savanoriauja „Maisto banke“. Teismo vertinimu, kad ieškant balanso tarp administracinės nuobaudos paskirties ir jos įvykdymo bei galimybės sušvelninti administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, svarbu, kad pažeidėjo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis, susiklostęs dėl tam tikrų aplinkybių, nebūdingas ir nedėsningas jo elgesio rezultatas. Įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. Ž. asmenybę, teigiamai ją charakterizuojančias aplinkybes, aukščiau aptartą jos šeimos ir finansinę situaciją, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti N. Ž. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pakeičiant jai paskirtą administracinę nuobaudą į įspėjimą.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, N. Ž. skundas tenkinamas iš dalies, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-10177-2023 keistinas, panaikinant nutarimo dalį, kuria N. Ž. nubausta pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį ir administracinio nusižengimo teisena N. Ž. atžvilgiu šioje dalyje nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas), pakeičiant nutarimo dalį, kuria N. Ž. nubausta pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį 2050 Eur bauda ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už šio administracinio nusižengimo padarymą paskiriant jai įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

N. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-10177-2023 pakeisti:

panaikinti nutarimo dalį, kuria N. Ž. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 75 Eur dydžio bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną N. Ž. atžvilgiu šioje dalyje nutraukti.

Iš kaltinimo pašalinti kaltinimo dalį - ,,tyrimo metu nustatyta, kad gyvūnas nebuvo paskiepytas ir ženklintas“.

pakeisti nutarimo dalį, kuria N. Ž. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 18 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, ir N. Ž. už šio administracinio nusižengimo padarymą paskirti įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.