Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Tele 2“ ir atsakovo UAB „CSC Telecom“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 1 d. nutarties, kuria teismas civilinę bylą Nr. 2-1789-560/2008, iškeltą pagal ieškovo UAB „Tele 2“ ieškinį atsakovui UAB „CSC Telecom“ dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2007 m. spalio 22 d. priimto įsakymo panaikinimo (tretysis asmuo - Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas priėmė dvi skirtingas nutartis tuo pačiu teismingumo klausimu. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas negali būti įsitikinęs, jog nepanaikinus skundžiamos nutarties ir bylą pirmąja instancija išnagrinėjus Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, aukštesnės pakopos teismas nepanaikins šio apylinkės teismo sprendimo byloje, remiantis absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 6 p.);teisingas šio klausimo išsprendimas gali būti teisiškai reikšmingas ir kitose 8 civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas analogiškas klausimas.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartį dėl bylos perdavimo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Ši nutartis įsiteisėjo, įgijo privalomumo ir vykdytinumo savybes. Ginčai dėl teismingumo tarp teismų negalimi (CPK 36 str. 1 d.). Nepaisant to, bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas visgi nutarė perduoti savo paties prisiimtą bylą žemesnės instancijos teismui;skundžiama teismo nutartis pažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų teisėtus lūkesčius, teismo procesinius sprendimus daro nenuspėjamus, mažina visuomenės pasitikėjimą teismais.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai tenkintini.

Proceso teisės normose įtvirtinta pirmąja instancija nagrinėjamų civilinių bylų priskyrimo apylinkių teismams prezumpcija, kuri nustato, jog visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkių teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose, kurias pirmąja instancija nagrinėja apygardų teismai. CPK 28 straipsnis laikytinas specialia teisės norma CPK 27 straipsnio atžvilgiu, kadangi nustato bylų, kurios teismingos Vilniaus apygardos teismui, sąrašą. Šioje teisės normoje pateiktas bylų, teismingų Vilniaus apygardos teismui, sąrašas nėra baigtinis, kadangi nurodoma, jog ir kiti įstatymai gali numatyti, jog vieną ar kitą bylą nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar RRT vadovo sprendimas turi būti skundžiamas teismui remiantis ERĮ 36 straipsnio ketvirtąja dalimi pagal bendrąsias teismingumo taisykles, ar vis dėlto jis turi būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui pagal ERĮ 28 straipsnio aštuonioliktąją dalį. Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, reikia atsižvelgti į civiliniame procese vyraujantį dispozityvumo principą, ginčo, dėl kurio priimtas skundžiamas sprendimas, pobūdį, kitas reikšmingas faktines aplinkybes.

Nurodyti ERĮ straipsnių pavadinimai bei jų turinys aiškiai išskiria, kokiais atvejais ginčai nagrinėjami Vilniaus apygardos teisme, o kokiais atvejais - pagal bendrąsias teismingumo taisykles. Ginčus tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjo ir galutinio paslaugų gavėjo, galutinio paslaugų gavėjo pasirinkimu sprendžia RRT arba bendrosios kompetencijos teismas, nustatomas pagal bendrąsias teismingumo taisykles (ERĮ 36 str. 1, 4 d.). Ši teisės norma iš esmės įtvirtina alternatyvųjį priskirtinumą, tačiau jį nustato tik galutiniam paslaugų gavėjui. Elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, iškilus ginčui su galutiniu paslaugų gavėju, neturi teisės tiesiogiai kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą pagal CPK taisykles, o turi pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, kuri jam yra privaloma. Tuo tarpu iškilus ginčui dėl ERĮ reguliuojamų visuomeninių santykių tarp ūkio subjektų, ūkio subjektams yra privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka (ERĮ 3 str. 61 d., 28 str. 1 d.). Šiuo atveju RRT vadovo sprendimas, jeigu ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, gali būti skundžiamas tiesiogiai Vilniaus apygardos teismui (ERĮ 28 str. 18 d.). Taigi teisės subjektai, tarp kurių kilo ginčas iš ERĮ reguliuojamų visuomeninių santykių, lemia rūšinio teismingumo nustatymą: kai yra kilęs ginčas tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjo ir galutinio paslaugų gavėjo, jis nagrinėjamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles, o kai jis kilęs tarp ūkio subjektų – Vilniaus apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo iš mobiliojo telefono ryšio paslaugų sutarčių. Todėl vertinant tik tarp šalių sudarytų sutarčių prigimtį ir rūšį, RRT vadovui skundą dėl elektroninių ryšių paslaugų teikėjo neteisėtų veiksmų pateikė galutinis paslaugų gavėjas. Tačiau iš ginčo pobūdžio matyti, jog elektroninių ryšių paslaugų teikėjas (ieškovas) atsakovo veiksmus vertino ne kaip galutinio paslaugų gavėjo, o kaip ūkio subjekto, kuris neteisėtai naudojo tranzitinių pokalbių komutavimo įrenginius pokalbio srautų terminavimui (b. l. 9-12). Atsakovas įrodinėja, jog įpareigojo ieškovą sumokėti 18 000 Lt būtent dėl to jog ieškovas atliko veiksmus ne kaip galutinis paslaugų gavėjas, o kaip tarpininkas, teikiantis elektroninio ryšio paslaugas. Tai reiškia, jog šioje byloje ieškovas - elektroninių ryšių paslaugų teikėjas įrodinėja atsakovo veiksmų, kuriais jis veikė ne kaip galutinis paslaugų gavėjas, o kaip ūkio subjektas, jam teikiamas paslaugas panaudojantis pokalbių terminavimui, neteisėtumą.

Civiliniame procese vyrauja rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13 str.). Dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, jog šalys, o ne teismas nustato įrodinėjimo dalyką, tai yra ieškovas inicijuoja civilinės bylos iškėlimą, ieškinyje reikalavimus reiškia savo nuožiūra (nurodo ieškinio dalyką ir pagrindą), atsakovas ginasi nuo pareikštų reikalavimų jam priimtinomis procesinėmis priemonėmis (reiškia atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį, dėsto juose jam priimtinus argumentus). Teismas paprastai neturi teisės inicijuoti civilinės bylos iškėlimo, savo iniciatyva keisti ieškinyje pareikštų reikalavimų, reikšti papildomus reikalavimus. Teismas turi tinkamai vykdyti išaiškinimo pareigą, o pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijoje gali patikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 159 str., 225 str. 1 p.). Tačiau, kaip minėta, ieškinio dalyko ir pagrindo nurodymas, jų keitimas, reikalavimų didinimas ar mažinimas yra išimtinė ieškovo teisė (CPK 42 str. 1 d., 135 str. 1 d.). Todėl ieškovo pasirinkimu pareikštų reikalavimų pobūdis, o taip pat ir atsakovo reikalavimai, jeigu reiškiamas priešieškinis, lemia bylos rūšinį teismingumą.

Ieškovas ieškinio objektu pasirinko RRT vadovo sprendimą, kuriuo panaikintas ieškovo atsakovui pateiktas nurodymas sumokėti papildomus mokesčius ir atnaujintas judriojo telefono ryšio paslaugų teikimas. Ieškinio dalykas – prašymas ieškovo papildomai priskaičiuotą 18 000 Lt mokestį už judriojo telefono ryšio paslaugas bei teikiamų mobiliojo ryšio paslaugų nutraukimą pripažinti teisėtu. Ieškinio pagrindas – atsakovo – privataus juridinio asmens neteisėti veiksmai, kuriais jis veikė ne kaip galutinis paslaugų gavėjas.

Teisėjų kolegijos nuomone, nors ginčas iškilo tarp teisės subjektų, kurie formaliai patenka į ERĮ 36 straipsnio numatytų subjektų ratą (elektroninių ryšių paslaugų teikėjas ir galutinis paslaugų gavėjas), tačiau ieškovui įrodinėjant, jog atsakovas veikia ne kaip galutinis paslaugų gavėjas, o kaip ūkio subjektas, neteisėtai jam suteikiamas paslaugas panaudojantis pokalbių terminavimui, remiantis CPK 28 straipsnio aštuonioliktosios dalies norma, ieškovo suformuluotas ieškinio pagrindas lemia rūšinį bylos teismingumą – toks ginčas pirmąja instancija turi būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme.

Kita vertus, pripažintina, kad teismingumo klausimų teisinis reguliavimas, kilus ginčams iš ERĮ reguliuojamų teisinių santykių, nėra teisiškai aiškus ir nepriekaištingas. Proceso teisės normos tiesiogiai nenustato, kaip turi būti sprendžiama situacija, kai iškyla abejonės dėl bylos teismingumo pirmąja instancija apylinkės ar apygardos teismui, tai yra tiesiogiai neįtvirtina prioriteto žemesnės ar aukštesnės pakopos teismui. Todėl sprendžiant šį klausimą, būtina atsižvelgti į bendruosius teisinio reguliavimo principus. Proceso teisėje pripažįstama, kad tais atvejais, kai tam tikrą procesinį klausimą galima išspręsti naudojant paprastesnę procesinę formą, aukštesnės procesinės formos panaudojimas tam klausimui išspręsti nėra pripažįstamas pažeidimu, nes aukštesnė procesinė forma suteikia daugiau procesinių garantijų. Pavyzdžiui, CPK 24 straipsnio pirmoji ir antroji dalys įtvirtina bylų priskirtinumo teismams prioritetą, CPK 33 straipsnio ketvirtoji dalis – ginčų, kurių dalis teisminga apygardos teismui, priskyrimą nagrinėti apygardos teismui, o rašytine proceso forma nagrinėtini ginčai taip pat gali būti nagrinėjami ir žodinio proceso tvarka (CPK 153 str.). Bylos išnagrinėjimas pirmąja instancija aukštesnės pakopos teisme ne visada lemia teisingo procesinio sprendimo priėmimą, tačiau paprastai suteikia daugiau garantijų, kad byla bus išnagrinėta kvalifikuotai, bus išvengta teisės ar fakto klaidų. Toks teisės normų aiškinimas labiausiai atitinka bendruosius teisės principus – teisingumo, protingumo, sąžiningumo. Be to, teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad tuo atveju, jeigu pažeidžiamas rūšinis teismingumas ir bylą pirmąja instancija išnagrinėja apygardos teismas, vien šis proceso teisės pažeidimas nelaikomas esminiu ir nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto teismo procesinio sprendimo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2KT-64/2008, kat. 94.2.1; 94.3; 94.5). Tuo tarpu iškilus pagrįstoms abejonėms dėl bylos rūšinio teismingumo ir neperdavus bylos pirmąja instancija nagrinėti apygardos teismui, vėliau gali paaiškėti, jog buvo pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės, o tai sudarytų teismo sprendimo absoliutų negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 6 p.). Aukščiau išdėstytos aplinkybės taip pat sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ginčas tarp šalių pirmąja instancija nagrinėtinas Vilniaus apygardos teisme.

Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje jau buvo iškilęs klausimas dėl bylos teismingumo ir jį išsprendė teismai. Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs klausimą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo, 2008 m. vasario 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 158 -160). Apeliacinės instancijos teismo nutartis rūšinio teismingumo klausimu įsiteisėjo nuo priėmimo dienos ir įgijo res iudicata galią, todėl jokie ginčai tarp šalių šiuo klausimu nebegalimi (CPK 279 str. 4 d.). Iškėlęs civilinę bylą ir pradėjęs ją nagrinėti iš esmės, Vilniaus apygardos teismo teisėjas nesivadovavo aukščiau nurodytomis taisyklėmis teismingumo klausimu. Tokie teismo veiksmai, kai nepaisoma res iudicata galią turinčio apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo ir po daugiau kaip pusę metų trukusio bylos nagrinėjimo bylą vėl perduodama nagrinėti apylinkės teismui, ne tik pažeidžia proceso teisės normas, nustatančias rūšinio teismingumo taisykles, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, bet ir šalių teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą, aiškumą ir nuspėjamumą (CPK 7 str., 28 str. 4 p., ERĮ 28 str. 18 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2006 m. rugpjūčio 21 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai). Be to, įsiteisėjusi nutartis įgyja ir precedentinę galią, o tai reiškia, jog tol, kol galioja teisminis precedentas tam tikru teisės klausimu, analogiškos teisinės situacijos turi būti sprendžiamos vadovaujantis suformuluota teisės aiškinimo taisykle. Pastebėtina, kad bylas nagrinėjantys teismai turi atsižvelgti tiek į aukštesnės pakopos teismų, tiek ir į tos pačios pakopos teismų suformuluotas teisės aiškinimo taisykles (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš esmės.