Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovei V. K. dėl atidalijimo iš bendros nuosavybės ir atsakovės V. K. priešieškinį ieškovei I. D. dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės ir naudojimosi nekilnojamu turtu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė, jos atstovas teismo posėdyje patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti, priešieškinį prašė atmesti, teismui paaiškino, kad ieškovė ir atsakovė yra seserys, po motinos mirties jos paveldėjo po 1/2 dalį ginčo buto, nuo buto įregistravimo VĮ Registrų centre ieškovė sudarė sutartis su paslaugų tiekėjais ir moka mokesčius už jai priklausančią buto dalį, tačiau negali realizuoti savo nuosavybės teisės, nes bute gyvena atsakovės dukra su šeima. Ieškovė prašė ginčo buto dalį, kuri priklauso atsakovei, priteisti jai, o atsakovei priteisti piniginę kompensaciją. Ieškovė teigė, kad ji galėtų sumokėti atsakovei kompensaciją 25000 Eur už jai priklausančią dalį per tris mėnesius ar greičiau, analogiškai ieškovė sutiktų gauti tokią pat sumą- 25000 Eur už jai priklausančią buto dalį per tokį pat trijų mėnesių laikotarpį, nesutiktų, kaip siūlo atsakovė, gauti kompensaciją per vienerių metų laikotarpį. Dėl priešieškinio reikalavimų atsakovė teigė, kad su buto naudojimo tvarkos nustatymu nesutinka, galimybės tokiu būdu padalinti butą nesvarstė, mano, kad dviejų šeimų gyvenimas ginčo bute neįmanomas, sutiktų, kad atsakovė jai sumokėtų tokio pat dydžio kompensaciją. Ieškovė paaiškino, kad pati ginčo bute gyventi neketina, jos šeima gyvena kitur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje įregistruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2020-10-07 nuosavybės teise priklauso I. D. ir V. K. po 1/2 dalį. Butą V. K. ir I. D. paveldėjo po jų motinos A. O. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini). 2021-04-07 ieškovė kreipėsi į atsakovę raštu, siūlė galimus bendro turto naudojimo variantus- nupirkti jai priklausančią dalį, parduoti savo dalį, bendrai parduoti paveldėtą turtą. Šalių motina, A. O. M. 2016-05-27 teismo sprendimu buvo pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse, 2016-06-30 teismo nutartimi jos globėja ir turto administratore paskirta V. K., teismo nutartyje konstatuota, kad kiti giminaičiai neišreiškė noro būti globėjais. V. K. pateikė įrodymus, kad patyrė išlaidas motinos laidotuvėms, nurodė, kad neprašė ieškovės atlyginti pusės tų išlaidų. Į bylą pateiktas pareiškimas, kad L. L. paskolins ieškovei I. D. 25000 Eur kompensacijai išmokėti, tačiau įrodymų, kad L. L. tokią sumą turi, nepateikta.

Pagal CK 4.80 str. 1 d. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiai teisei įgyvendinti kitų bendraturčių sutikimo nereikalaujama, tačiau, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį ginčas sprendžiamas teisme. CK 4.80 str. 2 d. nustatyta, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Tais atvejais, kai daikto atskyrimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr., pvz.: Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; kt.).

Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.80 str. 2 d. kompensacija už turėtą dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtiniais atvejais, kai: a) išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; b) kompensacija, paprastai, priteisiama atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui; c) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus. Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę, profesinę veiklą, šeimos sudėtį ir kt. Sprendžiant piniginės kompensacijos klausimą atsižvelgiama ir į tai, kad Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad CK 4.80 str. 2 d. normos, kai bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu ir CK 4.93 str. nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis, todėl priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, ir kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus) (Lietuvos A. T. 2010 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-401/2010; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-253/2011.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl trijų kambarių buto, esančio 5 aukšte. Nors kambariai nepereinami, akivaizdu, kad buto atidalinimas natūra neįmanomas. Nustatyti naudojimo tvarką butu teoriškai būtų įmanoma, tačiau dėl nevienodos patalpų kvadratūros vienai šaliai tektų didesnės patalpos arba liktų daug patalpų, paskirtų bendram naudojimui. Be to, būtent ieškovė nesutinka, kad du bendraturčiai galėtų naudotis turtu pagal nustatytą bendravimo tvarką, būtent ieškovė nemato galimybės tokiam bendram gyvenimui ginčo bute. Be to iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė ginčo bute gyventi neketina, ją tenkina kompensacija, t. y. jos interesas yra gauti už jai priklausančią turto dalį piniginę kompensaciją. Tuo tarpu atsakovė nuo pat bylos iškėlimo teisme nuosekliai teigė, kad neturi kitos jai asmenine nuosavybe priklausančios gyvenamosios patalpos, jei gautų iš ieškovės kompensaciją, dabartinėmis kainomis negalėtų įsigyti kitos gyvenamosios patalpos, atsakovė siūlė nustatyti naudojimosi butu tvarką. Visi šie įrodymai teismo manymu patvirtina atsakovės siekį turėti ginčo butą kaip šeimos gyvenamąją patalpą. Tarp šalių nėra ginčo dėl piniginės kompensacijos dydžio, ginčijamasi tik dėl kompensacijos sumokėjimo termino.

Teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad jai yra žinoma atsakovės- jos sesers turtinė padėtis- t.y. ji žino, kad sesuo neseniai patyrė operaciją, jos darbingumas nėra atsistatęs pilnai, jai žinoma, kad sesers dukra yra vaiko auginimo atostogose.

Teismas , įvertinęs atsakovės galimybes sumokėti kompensaciją ir tai, kad ieškovei tos galimybės yra žinomos, mano, kad atsakovės nurodytas vienerių metų laikotarpis kompensacijai sumokėti yra pakankamas, per nurodytą terminą atsakovė teismo manymu, turės pakankamai laiko surinkti reikiamą pinigų sumą, galimai įkeisti butą už paskolą, parduoti butą, arba pakeist į mažesnį ir tokiu būdu sumokėti kompensaciją ieškovei. Tuo tarpu nustačius naudojimosi butu tvarką, šalių ginčas iš esmės liktų neišspręstas, galimai tarp šalių kiltų naujų ginčų.

Išnagrinėjęs visus į bylą pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad abiejų šalių reikalavimas atidalinti jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės tenkintinas, priteisiant vienai iš šalių piniginę kompensaciją. Įvertinus, kad ieškovė turi interesą gauti pinigų, o atsakovė- naudotis ginčo butu savo šeimos reikmėms, atsakovei priteistinas ginčo butas, o ieškovei priteistina 25000 Eur kompensacija.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nagrinėjamoje byloje šalys patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: ieškovė pateikdama teismui ieškinį, yra sumokėjusi 75,00 eurus žyminio mokesčio valstybei, atsakovė 111,00 Eur žyminio mokesčio valstybei sumokėjo, pateikdama teismui priešieškinį; už atstovavimą ieškovė yra sumokėjusi 1000 Eur, atsakovė yra patyrusi 550 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Įstatymas numato, kad priimdamas sprendimą teismas privalo paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas ir šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš antrosios šalies, o jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, priteisti išlaidas šalims proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai(CPK 93 straipsnio 1-2 dalys). Kadangi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra kompensacinio pobūdžio, todėl galioja pagrindinis išlaidų paskirstymo principas – pralaimėjusi šalis atlygina šias išlaidas laimėjusiai šaliai.

Nagrinėjamoje byloje teismas patenkino abiejų šalių reikalavimą atidalinti iš bendrosios nuosavybės, tačiau ne taip, kaip prašė ieškovė, t.y, iš esmės byla yra išsprendžiama atsakovės naudai, nors jos priešieškinis atmetamas. Teismas pripažįsta, kad šalys šioje byloje galėjo bylinėjimosi išlaidų iš viso nepatirti, jei ieškovė būtų atsižvelgusi į atsakovės šeimos galimybes sumokėti kompensaciją, šalių ginčas galėjo būti išspręstas taikiai, nesikreipiant į teismą, nei vienos iš šalių nelaikant pralaimėjusia ar laimėjusia ginčą, todėl teismas nusprendžia šioje byloje bylinėjimosi išlaidų nepaskirstyti ir palikti jas tai šaliai, kuri jas patyrė.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, nes neviršija minimalios CPK numatytos sumos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Atidalinti iš bendrosios nuosavybės ieškovei I. D., a.k. (duomenys neskelbtini) bendros dalinės nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo turto dalį- 1/2 buto, adresu (duomenys neskelbtini), , ją natūra priteisti atsakovei V. K., a.k(duomenys neskelbtini) Ieškovei I. D. iš atsakovės V. K. priteisti 25000 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių eurų) piniginę kompensaciją, ją sumokant per 12 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.