Kauno apygardos teismo nutartis

2015-11-04 · Civilinė byla Nr. 2S-2058-324/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-04
Bylos Nr.
2S-2058-324/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08851-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Pareiškėjas
J. M.
Civilinė byla Nr. 2S-2058-324/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08851-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.4.; 3.4.4.11.; 3.5.1.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų J. M. ir J. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13778-191/2015 pagal pareiškėjų J. M. ir J. M. skundą, suinteresuotiems asmenims antstoliui R. B., AB DNB bankui dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai prašė panaikinti antstolio R. B. 2015 m. kovo 25 d. pranešimą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo; atšaukti neteisėtai paskelbtas pareiškėjų turto – 643/853 dalies 0,0853 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 78/100 dalimi 215,86 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo su nebaigtu statyti priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 78/100 dalimis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytynes; pateikti pareiškėjams priklausančio turto visą rinkos vertės nustatymo informaciją (ekspertizės aktus, kitus dokumentus) bei nuo šių aktų pateikimo dienos pareiškėjams nustatyti tris dienas motyvuotiems pareiškėjų prieštaravimams pateikti; pirmąsias pareiškėjų turto varžytynes skelbti tik po to, kaip bus tinkamai sudarytos sąlygos pareiškėjams susipažinti su turto įvertinimo informacija, pateikti motyvuotus prieštaravimus į pareiškėjų turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktus, sudarant pareiškėjams galimybes pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti. Nurodė, kad varžytynių diena sutapo su pranešimo apie pirmąsias varžytynes paskelbimo diena. Antstolis paskelbė apie pirmąsias turto varžytynes, tačiau pareiškėjams nepateikė informacijos apie areštuoto turto įvertinimą, kokiu pagrindu turtas įvertintas, turto rinkos vertės nustatymo akto, kokia turto rinkos vertė yra eurais, nesudarė sąlygų pareiškėjams pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo. Antstolis apie varžytynes paskelbė neišlaikęs 20 dienų termino, taip pažeidė CPK 704 straipsnyje įtvirtintą skolininko teisę iki varžytynių paskelbimo dienos pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti. Tokie antstolio veiksmai yra neteisėti ir turi būti naikinami.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartimi netenkino pareiškėjų skundo. Sprendė, kad 2014 m. balandžio 13 d. turto arešto aktu pareiškėjai buvo informuoti apie nustatytą turto kainą, prieštaravimų dėl turto įkainojimo pareiškimo tvarką, galimybę skųsti antstolio veiksmus. 2014 m. gegužės 22 d. antstolis paskelbė pirmąsias turto varžytynės. 2014–2015 m. antstolio kontoroje negauti skolininkų ar išieškotojo prieštaravimai dėl areštuoto turto įkainojimo, skolininkai neteikė skundo dėl antstolio veiksmų. Antstolis, negavęs prieštaravimų ir pats neturėdamas abejonės dėl turto vertės, neturėjo teisinio pagrindo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Kitos pirmosios varžytynės vyko nuo 2015 m. kovo 25 d. 13.36 val. iki 2015 m. balandžio 24 d. 13.36 val., tačiau jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Tai rodo, kad parduodamas iš varžytynių turtas nebuvo įvertintas per maža kaina. Skolininkams jų teises antstolis išaiškino ir 2014 m. balandžio 3 d. patvarkymu. Pareiškėjai neveikdami sukūrė sau neigiamas pasekmes, jie turėjo teisę ir pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga.

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjai nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta.

Atsiliepimas

Vykdymo procesas yra griežtai reglamentuotas, antstolio, skolininko ir išieškotojo veiksmai turi būti atliekami vadovaujantis įstatymo nuostatomis, šalys negali laisvai ir nevaržomai atlikti ar neatlikti tam tikrus veiksmus. Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas. Jis susijęs su skolininko ir su kreditoriaus teisių apsauga, garantuoja, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).

Pareiškėjai 2014 m. nebuvo tinkamai informuoti, jog jie gali pateikti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, dar daugiau – terminas prieštaravimams pateikti buvo per trumpas. Pareiškėjų apie turto vertę nepasiteiravo. Pareiškėjų emocinė būklė buvo visiškai nestabili, nes jie praranda savo turtą, kuriame gyvena ir augina vaikus, dėl skolų nėra galimybės pasisamdyti tinkamą gynėja, kad jis išaiškintų teises ir pareigas. Antstolis žinojo, kad pareiškėjams jų teisių niekas neišaiškins, todėl jis privalėjo išaiškinti pareiškėjų teises, atkreipti dėmesį į turto vertę, kad pareiškėjai turi teisę iki varžytynių pradžios surasti parduodamo turto pirkėją. Visos teisės iš pareiškėjų buvo atimtos, jų žodiniai kreipimaisi atmesti (domėjimąsi bylos eiga gali atspindėti skambučiai į antstolio kontorą), savo teises teko ginti kaip sugeba. Buvo rūpestingi ir domėjosi savo teisėmis ir pareigomis. Padarė ne vieną klaidą. Antstoliui nekilo abejonė dėl netinkamo turto įvertinimo, nes būtų atsiradęs pagrindas skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Antstolis turėjo teisinį pagrindą skirti šią ekspertizę, nes turto vertė vykdomosios bylos eigoje kito nuo 275 000 Lt iki 220 000 Lt.

Teismas neteisingai nurodė, kad 20 dienų imperatyvus terminas dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo nebuvo pažeistas. Antstolis pareiškėjus 2015 m. kovo 25 d. pranešimu informavo apie tą pačią dieną skelbiamas varžytynes. Skelbdamas apie varžytynes ir nesilaikydamas teisės aktuose numatyto 20 dienų termino, jis pažeidė CPK 704 straipsnį ir neleido pasiūlyti savo pirkėjo turtui įsigyti. Paskelbęs apie pirmąsias turto varžytynes, antstolis nepateikė pareiškėjams informacijos apie areštuoto turto įvertinimą, kokiu pagrindu turtas įvertintas, turto rinkos vertės nustatymo akto, nenurodė turto rinkos vertės eurais, nesudarė sąlygų pareiškėjams pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo. 20 dienų terminas numatytas tam, kad skolininkui būtų sudaryta galimybė pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti. Tai skolininko teisė, garantuojama įstatymu, ir dėl to antstolis tokių skolininko teisių pažeisti negali. Skolininkai nėra saistomi pareigos surasti pirkėją, kuris pirktų turtą už kainą, identišką turto arešto akte nurodytai turto vertei, bet ji turi būti ne mažesnė nei turto arešto akte nurodyta arba tokia, kurios užtektų padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Tačiau net ir tokia teisė pareiškėjams nebuvo suteikta. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių visų šalių interesams tinkamai apginti (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Varžytinės paskelbtos neteisėtai, antstolio 2015 m. kovo 25 d. pranešimas panaikintinas.

Prašo panaikinti antstolio pranešimą dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo, atšaukti neteisėtai paskelbtas pirmąsias varžytynes.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą AB DNB bankas prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad teismas išsamiai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes ir įrodymus. Pareiškėjai dėsto iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos kaip nepagrįstus atmetė teismas. Palaiko skundžiamos teismo nutarties motyvus, savo atsiliepime į skundą ir antstolio patvarkyme išdėstytus argumentus, jog antstolis nepadarė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų. Pareiškėjai argumentų dėl turto įkainojimo skiriant ekspertizę nekėlė skunde, dėl jų pirmosios instancijos teismas negalėjo pasisakyti. Pareiškėjai formaliai nurodė, jog turto kaina nustatyta netinkamai, nes turėjo būti skirta ekspertizė, tačiau nepateikė antstoliui kitokią turto rinkos vertę patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjai nenurodė iš varžytynių parduodamo turto konkretaus pirkėjo, kuris sumokėtų į antstolio depozitinę sąskaitą ne mažesnę pinigų sumą nei turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismas, vertindamas antstolio veiksmus, pagrįstai nutarė dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo teisėtumo, iš varžytynių parduodamo turto vertės tinkamo nustatymo.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis raštas (CPK 587 straipsnio 1 punktas). CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublik?s teritorijoje. Antstoliui nesuteikti įgaliojimai nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo arba keisti jo vykdymo tvarką. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad antstolio atlikti vykdymo veiksmai, įkainojus areštuotą pareiškėjų turtą ir paskelbus pirmąsias varžytynes, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pareigą teisingai, laikantis įstatymų reikalavimų įkainoti skolininko turtą antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas, išieškotojo ir skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008, 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009). Teismo pareiga patikrinti, ar turtas įvertintas ir varžytynėse parduotas už tinkamą kainą nepriklauso nuo to, ar buvo reiškiama prieštaravimų dėl turto įkainojimo, taip pat nepriklausomai nuo to, ar buvo apskųsti antstolio veiksmai parduodant turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005, 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2007).

Apeliantai teisingai teigia, kad viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra tinkamas įkainojimas turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tačiau nepagrįstai nurodo, jog antstolis tinkamo įkainojimo reikalavimų nesilaikė. Vykdomojoje byloje tai patvirtinančių įrodymų nėra.

Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK 682 straipsnio 3 dalis nustato, kad tokiu atveju, kai prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės pareiškęs skolininkas ar išieškotojas nurodytos sumos už ekspertinį turto vertinimą nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, t.y. antstolis pats sprendžia dėl ekspertizės reikalingumo. Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Esant situacijai, kai ekspertizės paskyrimo pagrindas buvo ne antstolio abejonės dėl turto vertės, o skolininko prieštaravimai, vienas iš pagrindų, kai antstolis savo iniciatyva turėtų skirti ekspertizę skolininkui nesumokėjus ekspertizės išlaidų, būtų antstoliui abejones sukėlę kitokią turto vertę pagrindžiantys skolininko argumentai, juos patvirtinantys įrodymai.

Nesutiktina su apeliantais, kad antstolis, nesudarė sąlygų pareiškėjams pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo, nepateikė jiems informacijos apie areštuoto turto įvertinimą.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0085/14/00527 medžiagos matyti, kad 2014 m. kovo 17 d. patvarkymu Nr. S-3066 antstolis priėmė vykdyti išieškojimą pagal Kauno m. apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. sprendimą dėl 89807,82 Eur skolos, 6,37 procentų metinių palūkanų, 38,52 Eur žyminio mokesčio AB DNB banko naudai priteisimo iš skolininkų (apeliantų), priverstinai parduodant iš varžytynių apeliantams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį įkeistą turtą – 649/853 dalį 0,0853 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 78/100 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 78/100 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šiame patvarkyme išvardintos CPK numatytos skolininkų pareigos ir teisės vykdymo procese, nurodyta teisė ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą (teisių 4 punktas). Patvarkymas apeliantams pasirašytinai įteiktas 2014 m. balandžio 3 d. 2014 m. balandžio 3 d. 16 val. antstolio padėjėjas surašė turto arešto aktą, kuriame nurodė areštuotino turto vertę 275 000 Lt (šiuo metu tai atitinka 79 645,51 Eur). Turto arešto akte nurodė, kad skolininkas ir išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Su šia teise skolininkus supažindino pasirašytinai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad apie šią teisę apeliantai buvo informuoti netinkamai – apeliantai pasirašė patvirtinimą, jog šios teisės jiems išaiškintos. Nėra įrodymų, jog dėl apeliantų nurodomos būklės (turto praradimo) tuo metu jie negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Skolininkai privalo rūpintis ir ginti savo teises, aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas). Jei ir būtų galima laikyti, kad turto arešto ir įkainavimo akto surašymo metu nesuprato savo teisės pareikšti prieštaravimus dėl turto įvertinimo, apeliantai, pasirašytinai gavę turto arešto akto kopiją, turėjo galimybę vėliau išanalizuoti joje nurodytų teisių turinį, o jei jos neaiškios, kreiptis į antstolį (patvarkyme Nr.S-3066 išvardintų pareigų 3 punktas, teisių 4,5 punktai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad turto kainos nustatymo atžvilgiu skolininkų elgesys buvo pasyvus. Apeliantai areštuojat turtą dalyvavo, taigi per 3 darbo dienas nuo 2014 m. balandžio 3 dienos turėjo teisę pareikšti prieštaravimus dėl turto vertės. Nustatytas 3 darbo dienų terminas atitiko CPK 681 straipsnio 3 dalies reikalavimus, dėl to atmestinas apeliantų argumentas, kad prieštaravimams pateikti antstolis nustatė per trumpą terminą. Byloje nėra duomenų, kad apeliantai būtų pareiškę prieštaravimus dėl turto įkainavimo ar pateikę kitokią turto vertę patvirtinančius įrodymus, dėl kurių antstoliui galėtų kilti abejonės dėl turto vertės, tuo pagrindu paskiriant ekspertizę. Atmestinas apeliantų teiginys, kad antstolis turėjo teisinį pagrindą skirti ekspertizę, nes turto vertė vykdomosios bylos eigoje kito nuo 275 000 Lt iki 220 000 Lt. Antstolis tiek 2014 m. gegužės 22 d., tiek 2015 m. kovo 25 d. paskelbtose varžytynėse nustatė tą pačią pradinę turto pardavimo kainą 220 000 Lt (63 717 Eur). CPK 718 straipsnis nustato, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos, todėl antstolis, paskelbdamas apie ginčijamas pirmąsias varžytynes 2015 m. kovo mėnesį, areštuotino turto vertę teisingai nurodė 220 000 Lt (275000 x 80 proc.). Pažymėtina, kad jokių argumentų dėl turto konkrečios (didesnės) vertės apeliantai nenurodo ir atskirajame skunde, nepateikia duomenų apie kitokį areštuoto turto įkainojimą. Remdamasis nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padarė teisingą išvadą, jog antstolis, negavęs prieštaravimų ir pats neturėdamas abejonės dėl turto vertės, neturėjo jokio teisinio pagrindo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad antstolis, paskelbęs apie varžytynes, nesilaikė teisės aktuose numatyto 20 dienų termino, neleido pasiūlyti savo pirkėjo turtui įsigyti, todėl pažeidė CPK 704 straipsnį.

Pagal CPK 700 straipsnį turto pardavimas iš varžytynių yra procesinė turto realizavimo forma. Tai reiškia, kad turtas priverstinai perleidžiamas kito asmens nuosavybėn specialia įstatyme nustatyta tvarka ir tokiu perleidimu siekiama gauti lėšų atsiskaityti su skolininko kreditoriais. Šiuo procesiniu veiksmu nuosavybės teisių apsauga užtikrinama turto pardavimą varžytynėse vykdant pagal šiam veiksmui nustatytus įstatymo reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr.1R-352 patvirtintos sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktą pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Rašytiniu skolininko prašymu pirmąsias varžytynes antstolis gali skelbti ir nesuėjus šiame punkte nustatytam terminui. Varžytynės skelbiamos darbo dienomis nuo devintos valandos nulis minučių iki keturioliktos valandos nulis minučių. Varžytynių pradžia yra jų paskelbimo interneto svetainėje www.evarzytynes.lt momentas. CPK 704 straipsnio 1 dalį numato, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją.

Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis 2014 m. gegužės 22 d. paskelbė pirmąsias varžytynes. 2014 m. gegužės 19 d. patvarkymu Nr. 0085/14/00527.S-6740 antstolis paskelbtas varžytynes atšaukė ir vykdymo veiksmus sustabdė (vykdomoji byla Nr. 0085/14/00527, b.l. 39), nes J. M. (apeliantas) Vilniaus m. apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriame prašė AB DNB banko (išieškotojo) kreditavimo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu. Teismas 2014 m. birželio 13 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemonės – sustabdė išieškojimą vykdymo procese iš J. M. priklausančio turto. Vilniaus m. apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-27377-465/2014, ieškinį atmetė, panaikino 2014 m. birželio 13 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Sprendimas įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 30 d. Remdamasis išieškotojo pareiškimu, antstolis 2015 m. kovo 25 d. patvarkymu dėl Nr. S-3085 atnaujino vykdymo veiksmus (vykdomosios bylos 47 lapas, CPK 628 straipsnio 2 dalis) ir tą pačią dieną paskelbė apie pirmąsias varžytynes.

Apeliantai nepagrįstai teigia, kad turto pirkėjo negalėjo pasiūlyti, nes pranešimą apie ginčijamas varžytynes gavo tą pačią 2015 m. kovo 25 dieną, kada jos buvo paskelbtos. Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktu, apeliantams 20 dienų terminas siūlyti turto pirkėją prasidėjo 2014 m. balandžio 3 dieną, t. y. kai buvo surašytas ir jiems įteiktas turto arešto aktas. Antstolis pirmąsias varžytynes paskelbė 2014 m. gegužės 22 dieną, jos buvo atšauktos 2014 m. gegužės 19 d. dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, kitos pirmosios varžytynės paskelbos vykdymo veiksmų atnaujinimo dieną. Tai neturi reikšmės 20 dienų termino skaičiavimui, nes šis terminas sietinas ne su varžytynių paskelbimo diena, o su turto įvertinimo dokumento įteikimo diena. Vėliausiai 2014 m. gruodžio 30 d. (įsiteisėjus Vilniaus m. apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimui) apeliantai sužinojo apie vykdymo veiksmų atnaujinimo pagrindą, turėjo teisę iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje surasti patys arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją, tačiau to nepadarė jokioje vykdymo proceso stadijoje.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartį.

Teisėja Virginija Gudynienė