Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarimo E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50³ str. už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 24 d. apie 16.22 val., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia išdaužė R. T. priklausančio buto virtuvės lango išorinį stiklo paketą, padarydamas 90 Eur žalą. Tokiais savo veiksmais E. B. įvykdė tyčinį turto sužalojimą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 302¹¹ str. yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs apeliacinio skundo ir skundžiamo nutarimo motyvus bei susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

ATPK 50³ str. numatyta, kad tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas, nepadaręs nukentėjusiajam žymios žalos, užtraukia baudą nuo 28 iki 86 eurų.

E. B. kaltė dėl pažeidimo, numatyto ATPK 50³ str., padarymo yra įrodyta byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamame nutarime aptartais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1-2), E. B. paaiškinimu (b. l. 3), R. T. pareiškimu (b. l. 4-6), R. T. apklausos protokolu (b. l. 8-9), nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 10-11), S. T. paaiškinimu (b. l. 12), G. J. paaiškinimu (b. l. 13), A. J. paaiškinimu (b. l. 14), tarnybiniu pranešimu (b. l. 15), sąskaita – faktūra ir pinigų priėmimo kvitu (b. l. 17, 18), informacija apie E. B. (b. l. 20-21), informacija apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 22) bei kita bylos medžiaga.

2016 m. sausio 12 d. administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas administracinės teisės pažeidimas, kurį padarė apeliantas, nurodyta šio pažeidimo esmė bei nustatytos pažeidimo aplinkybės. Sutinkant su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, pažeidimas įrodytas ne tik išvardintais rašytiniais bylos duomenimis, bet ir teisme apklaustų liudytojų R. T. ir G. J. parodymais, kuriais nustatyta, kad įvykio dieną, t. y. 2015 m. gruodžio 24 d., apie 16.55 val. liudytojai R. T. būnant namuose, liudytoja išgirdo triukšmą ir pamatė, kad išdaužtas buto virtuvėje langas. Pažiūrėjus pro langą liudytoja pamatė lauke stovintį E. B.. Liudytoja G. J. patvirtino, jog dėl išdaužto lango pats E. B. jai prisipažino. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinimas dėl inkriminuojamos veikos E. B. atžvilgiu grindžiamas dviejų liudytojų, t. y. R. T. ir G. J. parodymais, kurie teismo buvo patikrinti tiesiogiai teisme, kas vertintina tinkamu betarpiškumo principo įgyvendinimu.

Apeliantas skunde kelia abejones dėl liudytojų S. T., R. T., A. J. bei G. J. parodymų, nurodydamas kad tai šeimyninių aplinkybių susitarimas prieš jį. Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 str. administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, kuomet nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, reikšmingas pažeidėjo kaltei konstatuoti, tinkamai įvertino liudytojų parodymus, dėl kurių apeliantas kelia nepagrįstas abejones, ir įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą dėl E. B. kaltės. Tiek apylinkės teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių apeliacinio skundo argumentą dėl minėtų liudytojų priešingo susitarimo prieš E. B., todėl darytina išvada, kad nesant byloje duomenų, kad pažeidėjo bei šių liudytojų santykiai yra konfliktiški, teismas tinkamai kvalifikavo teisės pažeidimą ir padarė teisingas teisines išvadas nagrinėjamos bylos kontekste.

Taigi byloje esančių įrodymų visetas neabejotinai patvirtina, kad E. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50³ str. Kauno apylinkės teismas skirdamas nuobaudą įvertino padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl pagrįstai paskyrė minimalaus dydžio ATPK 50³ str. sankcijoje numatytą baudą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti dėl skunde išdėstytų motyvų, nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.