Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui J. P. dėl transporto priemonės arba jos vertės priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Nutartis įteikta ieškovo atstovui 2024 m. rugpjūčio 19 d., tačiau ieškovas per nutartyje nustatytą terminą trūkumų nepašalino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl atskirojo skundo esmės

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį. Taigi viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis) – būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų.

10. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, todėl įstatymų leidėjas yra numatęs procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą bei pasekmes. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įpareigojimas pašalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013, kt.). Pažymėtina, kad aptariamų procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).

11. Pažymėtina, kad, teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti, ar priimtą – nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriame nurodė, jog prašo priteisti iš atsakovo Automobilį, o negalint to padaryti, priteisti automobilio vertę pinigais – 2 500 Eur. Ieškovas nurodė faktinį pagrindą ieškinio reikalavimui pagrįsti – jog pagal Paskolos sutartį, ieškovo suteiktos 2 500 Eur paskolos užtikrinimui, atsakovas perdavė jam nuosavybės teise priklausantį Automobilį ieškovui, vėliau ieškovas Automobilį laikinam naudojimui perdavė atgal atsakovui. Atsakovas suėjus paskolintų pinigų grąžinimo terminui, paskolos ieškovui negrąžino ir neperdavė atgal Automobilio.

13. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nurodė, kad iš ieškovo ieškinio nėra aišku, ar jis prašo priteisti iš atsakovo skolą ar automobilį, kadangi ieškinyje nurodo, kad atsakovui negalint grąžinti automobilio, prašo priteisti jo vertę – 2 500 Eur, t. y. skolą atitinkančią sumą. Jei ieškovas prašo priteisti iš atsakovo automobilį natūra, turi pateikti teismui įrodymus apie jo rinkos vertę, bei atitinkamai nuo jos sumokėti žyminį mokestį, todėl ieškovas turi patikslinti ieškinį ir tiksliai nurodyti ieškinio dalyką. Be to, nustatė trūkumą – ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas yra Prancūzijoje kalėjime, ir teismo vertinimu, ten reikės atsakovui siųsti procesinius dokumentus, todėl įpareigojo ieškovą pateikti teismui ieškinio ir jo priedų vertimą į prancūzų kalbą.

14. Ieškovui nepašalinus trūkumų, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, kad ieškovas turi teisę pasirinkti savo teisių gynimą, pareikšdamas ieškinį ir suformuodamas reikalavimus, ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės yra aiškios.

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus, turi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

16. Pažymėtina, kad, nors ieškovas, gavęs teismo nutartį dėl trūkumų šalinimo, per teismo nustatytą terminą nesiėmė jokių veiksmų, t. y. nepateikė teismui procesinio dokumento, išreiškiančio jo nuomonę dėl nustatytų trūkumų ir formaliai vertinant, tokie ieškovo veiksmai pirmosios instancijos teismui sudarė prielaidą vertinti, kad ieškovas trūkumų nesiruošia šalinti, tačiau taikant CPK 115 straipsnio 5 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas pasisako, dėl apelianto atskirojo skundo išdėstytų nesutikimų su 2024 m. rugpjūčio 16 d. teismo nutartimi, kuria buvo konstatuoti ieškinio trūkumai bei nustatytas ieškovui terminas jiems pašalinti.

17. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu, siekia, kad atsakovui pažeidus prievolę ir nustatytu terminu negrąžinus paskolos, būtų iš atsakovo kaip paskolos įvykdymas priteistas Automobilis arba jo vertė, sutarta Paskolos sutartyje, t. y. 2 500 Eur. Apeliacinio teismo vertinimu, ieškovas pakankamai aiškiai nurodė ieškinio dalyką. Iš ieškinio turinio galima pakankamai aiškiai suprasti ieškovo nurodomas faktines aplinkybes, kad Paskolos sutartimi šalys sutarė, jog atsakovas prievolę užtikrina perduodamas ieškovui Automobilį, kurio sutartyje nurodyta vertė atitinka suteiktos paskolos sumą, tačiau atsakovas paskolos negrąžino bei laikinai atsiėmęs Automobilį iš ieškovo, jo ieškovui kaip prievolės įvykdymą, taip pat neperdavė, todėl ieškovas reikalauja prievolės pagal Paskolos sutartį tinkamo įvykdymo – priteisiant iš atsakovo Automobilį arba jo vertę, šalių sutartą Paskolos sutartyje. Apibendrinant aptartus motyvus, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju pakankamai aiškūs yra ieškinio dalykas ir pagrindas, t. y. ieškinio dalykas ir pagrindas suformuoti taip, kad teismas galėtų išspręsti ieškinio priėmimo klausimą, o atsakovas – pateikti atsiliepimą į ieškinį.

18. Pažymėtina, jog ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).

19. Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai. Nagrinėjamu atveju ieškinio priėmimo stadijoje teismui buvo pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, o teismui kylantys neaiškumai gali būti šalinami ne ieškinio priėmimo stadijoje, bet parengiamojo teismo posėdžio metu arba nagrinėjimo teisme proceso stadijoje. Įrodymų tyrimas ir vertinimas negali būti atliekamas ieškinio priėmimo stadijoje (CPK 183, 185, 250 straipsniai), o pareikšto reikalavimo įrodymų pakankamumo klausimas išsprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 260 straipsnis, 263 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Be to, teismas vykdydamas pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui teisme stadijoje taip pat gali pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, jeigu mano, kad pateiktų įrodymų nepakanka.

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad teismo nustatytas trūkumas išversti procesinius dokumentus į prancūzų kalbą yra perteklinis. Tai, jog ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas gali būti laikiną sulaikytas ir laikomas Prancūzijoje kalėjime, nesudaro pagrindo ieškinio priėmimo stadijoje įpareigoti ieškovą pateikti procesinių dokumentų vertimą į prancūzų kalbą. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje nurodė atsakovo gyvenamąją vietą konkrečiu adresu Lietuvoje, o ne užsienio valstybėje, o ieškinyje tik nurodė galimai esamą situaciją dėl atsakovo laikino buvimo Prancūzijoje. Be to, iš atsakovo asmens duomenų, spręstina, kad jis yra lietuvis ir gerai supranta lietuvių kalbą. Paskolos sutartis, kurią šalys pasirašė, taip pat surašyta lietuvių kalba ir nėra jokių duomenų, kad atsakovui būtų būtina versti dokumentus į prancūzų kalbą. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje nepagrįstai sprendė, jog yra būtinybė išversti procesinius dokumentus į prancūzų kalbą. Jei vis dėl to, jau priėmus ieškinį ir išsiuntus atsakovui procesinius dokumentus ieškinyje nurodytu atsakovo adresu, dokumentai nebūtų įteikti atsakovui, tada teismas turėtų spręsti dėl atsakovo adreso tikslinimo, įpareigodamas ieškovą nurodyti kitą jam žinomą atsakovo adresą.

21. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus ieškinio turiniui, ir priėjo prie nepagrįstos išvados, jog ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų ir civilinis procesas pagal ieškovo pateiktą procesinį dokumentą negali būti pradėtas. Apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti ieškinio priėmimo klausimo (CPK 137 straipsnio 3 dalis), todėl, panaikinęs apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, ieškinio priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus ieškinio turiniui, ir priėjo prie nepagrįstos išvados, jog civilinis procesas pagal ieškovo pateiktą procesinį dokumentą negali būti pradėtas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti 2024 m. rugsėjo 3 d. skundžiamą nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškovo J. B. ieškinio priėmimo klausimą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.