- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-31
- Bylos Nr.
- eII-427-1034/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00311-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kategorijos
- 16.11.2Nustatyto greičio viršijimas (ANK 416 str.)
- 16.11.9.2Kiti klausimai, susiję su transporto priemonės vairavimu neturint teisės vairuoti, vairavimu, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimu tokiam asmeniui vairuoti, vairavimu nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. vasario 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-39653-2025 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus 2025 m. vasario 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-39653-2025 B. T. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 375 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 9 mėnesiams. Ši administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė B. T. paskirta dėl to, kad jis 2024 m. gruodžio 26 d. 1.11 val. – 1.12 val. vairuojant transporto priemonę, nustatytą vidutinį 66 km/val. greitį viršijo 16 km/val., važiavo 82 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdė jos susigrąžinimo sąlygų.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas B. T. skundu prašo neskirti administracinio poveikio priemonės arba skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, sutrumpinant specialiosios teisės atėmimo terminą. Skunde nurodo, kad 2024 m. kovo 28 d. buvo padarytas administracinis nusižengimas – naudojimasis mobiliuoju telefonu vairuojant, paskirta 80 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 2 mėnesiams. Po specialiosios teisės atėmimo nebuvo informuotas, kad turi išklausyti papildomus vairuotojų mokymo kursus, kad galėtų atgauti teisę vairuoti, todėl, jam nežinant, vairuotojo pažymėjimas liko negaliojantis. Apie teisės atgavimo procedūrą sužinojo tik nuvykęs į AB „Regitra“ ir iš karto kitą rytą užsiregistravo į kursus bei juos pabaigė, taigi, jis nebuvo pakankamai informuotas apie teisės atgavimo procedūrą. Greitis buvo viršytas nežymiai, o specialioji teisė atimta 9 mėnesiams, tai neatitinka proporcingumo principo. Nebuvo įvertintos lengvinančios aplinkybės, kad turi šeimą – žmoną ir (duomenys neskelbtini) metų vaiką, kuris priklausomas nuo jo mobilumo. Vairavimas yra būtinas jo verslui, kadangi jo įmonė teikia paslaugas klientams, kuriuos privalo lankyti. Be vairavimo verslas negalėtų funkcionuoti.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo B. T. skundo netenkinti ir nurodo, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo išmanyti ir laikytis Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų, tačiau B. T. nebuvo pakankamai atsakingas ir rūpestingas, nesilaikė teisės aktuose nustatytos tvarkos ir teisės vairuoti transporto priemones nesusigrąžino. Darbo pobūdis ar šeiminiai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą.
Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas nurodė, kad kiekvienas asmuo turi ir privalo žinoti teisės aktus, kuriais jis vadovaujasi, jie oficialiai paskelbiami. Vairuotojas turi žinoti SEAKĮ ir KET. Tiek apie teisę įgyti vairuoti transporto priemones, tiek apie teisę atgauti, kalbama teisės aktuose. B. T. gavo administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, kuriame yra įrašas „specialioji teisė grąžinama nustatyta tvarka“, taigi tokia tvarka egzistuoja, asmuo informuotas. Įstatymų leidėjas siekia, kad nubaustas asmuo patirtų, jog teisės vairuoti netekimas turi realias pasekmes, taip pasiekiami administracinių nuobaudų tikslai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus 2025 m. vasario 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-39653-2025 B. T. už ANK 416 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, numatytų nusižengimų padarymą buvo paskirta 375 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 mėnesiams. Nutarime nurodyta, kad B. T. 2024 m. gruodžio 26 d. 1.11 val. – 1.12 val. vairuojant transporto priemonę, nustatytą vidutinį 66 km/val. greitį viršijo 16 km/val., važiavo 82 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdė jos susigrąžinimo sąlygų, tokiais veiksmais pažeisdamas KET 14 ir 127 punktų reikalavimus.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. KET 14 punkte nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Teisės vairuoti transporto priemones suteikimą reglamentuoja SEAKĮ 22 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas, išskyrus šio straipsnio 1¹ dalyje nustatytą atvejį, suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą. Minėto įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti kriterijai, kurie patvirtina asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, t. y. įrašas apie išduotą vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar AB „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, kurio duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre, ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.
Pagal ANK 686 straipsnio 4 dalį, pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama SEAKĮ nustatyta tvarka. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir grąžinimas reglamentuotas SEAKĮ 24 straipsnyje, kurio 3 dalis numato, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) III skyriaus 9 punktas nurodo, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į SEAKĮ 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pateikia bet kuriam AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) AB „Regitra“ generalinio direktoriaus patvirtintos formos ar traktorininko pažymėjimą išduodančiai mokymo įstaigai (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti traktorius) Aprašo priede nustatytos formos prašymą grąžinti teisę vairuoti. Šio aprašo 10 punktas nustato, kad pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už KET pažeidimą (-us), turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Minėto aprašo 13 punktas nustato, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, AB „Regitra“ ar traktorininko pažymėjimą išduodančios mokymo įstaigos įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, darytina išvada, kad teisė vairuoti transporto priemones pasibaigus teisės atėmimo terminui automatiškai nėra grąžinama, asmuo turi įvykdyti SEAKĮ 24 straipsnio nustatytas sąlygas ir dėl teisės grąžinimo kreiptis į AB „Regitra“. Be to, atsižvelgiant į teismų praktiką, teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimas visais atvejais siejamas su juridiniu aktu – AB „Regitra“ įgalioto darbuotojo sprendimu grąžinti šią teisę (Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-316-954/2023).
Kelių eismo taisyklių 5 punkte imperatyviai nurodoma, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Taigi yra preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino juose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taip pat ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Tuo pačiu darytina išvada, kad asmuo, praradęs teisę vairuoti, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad šią teisę tinkamai susigrąžino. Teismų praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad pareigą rūpintis Kelių eismo taisyklių laikymosi suponuoja paties pareiškėjo kaip eismo dalyvio pareigos, nes jis, disponuodamas vairuotojo pažymėjimu privalo žinoti ir pasekmes, už Kelių eismo taisyklių ir kitų su transporto priemonių vairavimu susijusių įstatymų nesilaikymą. B. T. skunde nurodyti teiginiai, jog po specialiosios teisės atėmimo jis nebuvo informuotas, jog turi išklausyti papildomus vairuotojų mokymo kursus, kad galėtų atgauti teisę vairuoti, yra tik jo lengvabūdiško požiūrio į savo teises bei pareigas pasekmė ir neturėtų būti vertinama parenkant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kadangi teisės aktų reikalavimų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
B. T. nurodo, kad specialiosios teisės atėmimo terminas neatitinka proporcingumo principo, kadangi nebuvo įvertintos aplinkybės, kad jis turi šeimą – žmoną ir (duomenys neskelbtini) metų vaiką, bei vairavimas yra būtinas jo verslui. Teismų praktikoje pripažįstama, jog administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant, tačiau tai, kad administracinio poveikio priemonė asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti. Aplinkybė, kad B. T. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui, nėra išskirtinė. Pareiškėjo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas. Teismas nustatė, kad byloje esančios aplinkybės yra labiau tipinės nei išimtinės, todėl jokio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra.
Teismas, atsižvelgęs į išdėstytų aplinkybių visumą, nustatė, kad skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikius ANK normas, todėl tenkinti B. T. skundo nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus 2025 m. vasario 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-39653-2025 nepakeistą ir B. T. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.