Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2023-09-12 · Civilinė byla Nr. e2YT-3125-750/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-12
Bylos Nr.
e2YT-3125-750/2023
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00986-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zimantienė
Pareiškėjas
A. Č.
Suinteresuotas asmuo
P. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3125-750/2023Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00986-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 12 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teismo teisėja Dalia Zimantienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo P. Ž.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. Č. prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė ir faktiškai iki mirties (duomenys neskelbtini) valdė jos dukra E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė E. Č. Sutuoktinės E. Č. abu tėvai (P. Ž. ir A. Ž.) buvo senyvo amžiaus, ligoti, jiems buvo reikalinga priežiūra, todėl su sutuoktine atsikėlė pas juos (duomenys neskelbtini) gyventi. A. Ž. turėjo šešis vaikus: S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), J. Ž. gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), J. S. gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), B. G. gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), E. Č. gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), P. Ž. gim. (duomenys neskelbtini).

Tėvas P. Ž. dukrai E. Č. parašė testamentą, pagal kurį gyvenamasis namas po jo mirties atiteks dukrai E. Č. (duomenys neskelbtini) P. Ž. mirė, į notaro biurą dėl jo palikimo priėmimo kreipėsi dukra E. Č., kuri tėvo palikimą priėmė pagal testamentą.

(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinės motina A. Ž. Po jos mirties, pareiškėjas su sutuoktine liko gyventi tame name. Po A. Ž. mirties liko jos namų apyvokos daiktai, baldai, namų ūkio padargai. 2014-02-06 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimais buvo atkurta nuosavybė į 1.5600 ha ir 0.5699 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Po nuosavybės teisių atkūrimo A. Ž. šią žemę E. Č. leidimu dirbo A. Ž. anūkė G. S. Visu likusiu turtu po A. Ž. mirties E. Č. toliau rūpinosi ir jį valdė kaip savo iki pat mirties, nors į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

Pareiškėjas, kaip pirmos eilės įpėdinis, kreipėsi į Šilutės rajono 3-iojo notaro biurą dėl sutuoktinės E. Č. palikimo priėmimo. Palikimą priėmė, tačiau paveldėto turto įforminimas iki galo nėra užbaigtas.

Suinteresuotas asmuo P. Ž. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, juos 2022-05-26 įteikiant asmeniškai.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas prašo nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs turimų įrodymų visumą bei dalyvaujančių byloje asmenų pozicijas pareiškėjo reikalavimo klausimu, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus išduoto santuokos sudarymo įrašo Nr. 165 matyti, kad A. Č. ir E. Č. (iki santuokos sudarymo – (duomenys neskelbtini)) susituokė (duomenys neskelbtini). Iš gimimo liudijimo matyti, kad E. Č. tėvai yra P. Ž. ir A. N. (Ž.). VĮ Registrų centro gyventojų registro pažymoje nurodyta, kad A. Ž. ir P. Ž. turėjo šešis vaikus: S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), J. Ž. gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), J. S. gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), B. G. gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), E. Č. gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), P. Ž. gim. (duomenys neskelbtini).

P. Ž. gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš 2006-02-10 Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarės Albinos Radavičienės išduoto Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, P. Ž. testamente nurodyto turto įpėdine tapo jo dukra E. Č.

E. Č. gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Šilutės rajono 3-iojo notaro biuro notarė Asta Aukštakalnienė 2019-11-27 išdavė liudijimą, kuris liudija, kad A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) mirusios E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpėdinis pagal įstatymą ir yra priėmęs palikimą.

Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023-05-08 išrašo matyti, kad gyvenamasis namas su jam priklausančiais pastatais adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso E. Č. Iš 2023-04-25 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad daiktinės teisės į žemės ūkio paskirties sklypus (duomenys neskelbtini) neįregistruotos. 2014-02-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimais Nr. 17S-(14.17.3.)-24 ir Nr. 17S-(14.17.3.)-25 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ buvo atkurta nuosavybės teisė į 1,56 ha ir 0,5699 ha žemės ūkio paskirties sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2023-05-03 pažymos Nr. V6-9, E. Č. ir jos sutuoktinis A. Č. gyveno pas E. Č. motiną A. Ž. (duomenys neskelbtini) ir ja rūpinosi iki jos mirties. Po A. Ž. mirties A. Č. su sutuoktine liko gyventi sodyboje, ją rūpinosi, mokėjo mokesčius. Po E. Č. mirties (duomenys neskelbtini), sodyboje iki šiol gyvena A. Č.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas A. Č. moka už paslaugas UAB „Mano Būstas Vakarai“ ir Šilutės rajono savivaldybės administracijai, teikiamas namui esančiam (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos regioninio valstybės archyvas rašte (dokumento registracijos Nr. DOK-15139) „Dėl duomenų pateikimo“ Nr. CB-26268-2-43-3-00986-2023-2 nurodė, kad Klaipėdos regioniniame valstybės archyve saugomuose Šilutės 1-ojo notarų biuro (notarė N. Kazakevičienė) archyvinio fondo dokumentuose iki 1995-11-02 duomenų apie išduotą paveldėjimo teisės liudijimą 1995-06-02 mirus A. Ž. nerasta. Klaipėdos regioniniam valstybės archyvui Šilutės notarų dokumentai po 1995-11-02 saugoti nėra perduoti.

Atsižvelgiant į tai, kad A. Ž. palikimas atsirado jai mirus, t. y. (duomenys neskelbtini), šiuo atveju paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos tuo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos (toliau – 1964 m. CK), reglamentuojančios paveldėjimo santykius.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Tiek pagal nagrinėjamai bylai spręsti taikytiną 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, tiek pagal šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog 2000 m. CK palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti detaliau reglamentuoja šį palikimo priėmimo būdą, nesupriešina ir (ar) nepriešpastato šio palikimo priėmimo būdo aiškinimo teismų praktikos pagal 1964 m. ir 2000 m. Civilinius kodeksus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Pažymėtina, kad nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, 1964 m. CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name (bute) po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name (bute), jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.), t. y. palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001; 2004-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004; kt.). Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; kt.). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas 3 mėnesių terminas).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų: pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių bei rašytinių įrodymų byloje, teismas daro išvadą, kad po A. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jos duktė E. Č. ir faktiškai jį valdė iki mirties savo (duomenys neskelbtini), kadangi po motinos mirties ji liko gyventi minėtoje sodyboje, ją prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, priėmė visus likusius namų apyvokos daiktus, baldus, namų ūkio padargus, ji taip pat rūpinosi nekilnojamuoju turtu į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės.

Esant šiems įrodymams nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas tikslu paveldėti turtą, kad po A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė ir faktiškai iki mirties (duomenys neskelbtini) valdė jos dukra E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

Teismas nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu paveldėti turtą, kad po A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė ir faktiškai iki mirties (duomenys neskelbtini) valdė jos dukra E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja Dalia Zimantienė