Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės B. P. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovei M. R., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl teisės pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis be bendraturčio sutikimo pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliantė argumentuoja, jog patenkinus ieškinį šioje sustabdytoje civilinėje byloje atsakovės teisės nebūtų pažeistos, nes ji ir toliau naudotųsi jai nuosavybės teise priklausančia 321 kv. m sklypo dalimi, tik ne 0,8146 ha ploto žemės sklype, o 0,2929 ha ploto žemės sklype. Nurodo, jog civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2019 išnagrinėtas šalių ginčas dėl naudojimosi bendru 0,8146 ha ploto žemės sklypu tvarkos. Argumentuoja, jog civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2019 priimtas teismo sprendimas neturės įtakos šios civilinės bylos išsprendimui, nes ginčas kilo ne dėl naudojimosi sklypu tvarkos, bet dėl žemės sklypo ploto. Be to, patenkinus ieškinį šioje sustabdytoje civilinėje byloje ateityje gali atsirasti pagrindas iš naujo nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu 0,2929 ha ploto žemės sklypu tvarką. Apeliantės teigimu, prejudicinis ryšys tarp civilinių bylų neegzistuoja ir nebuvo teisinio pagrindo šią civilinę bylą sustabdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

11. Apeliacijos objektas – Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

12. CP 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).

13. Minėta, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas negalimumas išnagrinėti civilinę bylą, kol neišnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismas neturi ir pats negali nustatyti tam tikrų faktų, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo vertinti, jog nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalyką sudarantys faktai yra nustatomi kitoje civilinėje byloje ir jie negali būti savarankiškai nustatyti nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina ir tai, jog konstatuodamas, kad tarp civilinių bylų egzistuoja prejudicinis ryšys, pirmosios instancijos teismas nenurodė, nei kokios konkrečiai aplinkybės turi būti nustatytos kitoje civilinėje byloje, be kurių negalima išnagrinėti šios civilinės bylos, nei kaip konkrečiai jos susijusios su šia byla.

14. Nustatyta, jog ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,8146 ha ploto žemės sklypas. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog Plungės apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2019 2019 m. spalio 28 d. sprendimu, kuris yra apskųstas apeliacine tvarka, nustatyta naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka. Sprendimu teismas konstatavo, jog ginčo objekte, t. y. 0,8146 ha ploto žemės sklype, atskirų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūros dar nėra atliktos, o atskiri žemės sklypai nėra įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas vertino, jog nėra kliūčių spręsti klausimą dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos pakeitimo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės būtent siekia šio sklypo bendrosios dalinės nuosavybės pabaigos, t. y. pabaigti sklypo dalijimo į tris atskirus sklypus, iš kurių tik vienas – 0,2929 ha ploto žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausytų ieškovei ir atsakovei, procedūras. Dėl to sutiktina su apeliantės argumentais, kad Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2019 iš esmės neturi teisinės reikšmės sustabdytai civilinei bylai, kurioje sprendžiamas tik klausimas, ar pagrįstas atsakovės atsisakymas pasirašyti vieno iš formuojamų žemės sklypų kadastro duomenų byloje ir prašyme įregistruoti pakeistus šio sklypo kadastro duomenis. Patenkinus ieškovės ieškinį šioje civilinėje byloje nurodytas Plungės apylinkės teismo sprendimas iš esmės nebeturės teisinės reikšmės, nes baigsis šalių bendrosios dalinės nuosavybės teisė į 0,8146 ha ploto žemės sklypą, baigsis ir pats dalinės nuosavybės objektas, kurį padalijus į tris atskirus sklypus, iš jų bendrąja daline nuosavybe bus tik vienas ­­– 0,2929 ha ploto žemės sklypas, dėl kurio naudojimo tvarkos šalys turės susitarti iš naujo. Taigi, jeigu bus baigtos sklypo padalijimo procedūros, išnyks ir objektas, dėl kurio naudojimosi tvarkos nuspręsta nurodytu Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimu. Atmetus ieškovės ieškinį šioje civilinėje byloje šalys joms priklausančiu 0,8146 ha ploto žemės sklypu ir toliau naudosis būtent Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimu nustatyta tvarka, iki / jeigu išspręs ginčus, kylančius dalijant sklypą.

15. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ginčijama nutartimi civilinė byla sustabdyta nepagrįstai, juo labiau pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokios civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2019 nustatytos aplinkybės ir kaip konkrečiai turės įtakos sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimui ir kodėl teismas tų aplinkybių negali pats nustatyti nagrinėjamoje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį taikė šioje byloje, netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, kaip sudarančias pagrindą sustabdyti bylą, todėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis naikintina ir byla grąžintina toliau nagrinėti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

16. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir bylą pirmosios instancijos teismui grąžinti toliau nagrinėti.