Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2014-10-15 · Administracinė byla Nr. P-502-93-14

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2013-05-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-12-10Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2014-05-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. P-502-93-14Nutartis · 2014-10-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-15
Bylos Nr.
P-502-93-14
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00261-2012-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Artūras Drigotas (pran.)
Pareiškėjas
V. B.
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos teritorijų planavimo
Trečiasis asmuo
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 80.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P502-93/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00261-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 80.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. spalio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A525-1396/2014 pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. B. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti 2012 m. birželio 14 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcijos skyriaus) sprendimą Nr. 2D-8754 (16.29) (toliau – ir Sprendimas Nr. 2D-8754);

2) įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), atstovaujamą Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, panaikinti visą 2011 m. vasario 24 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-30-110224-00015 (toliau – ir Reikalavimas) arba jo dalį, kurią pareiškėjas V. B. pašalino gaudamas statybą leidžiantį dokumentą (rašytinį pritarimą statinio projektui) darbams adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso butas su bendro naudojimo patalpa, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje ir butas su bendro naudojimo patalpa, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurie yra sujungti ir jiems priskirtas vienas bendras adresas –(duomenys neskelbtini), Klaipėda. 2011 m. sausio 11 d. Inspekcijos skyriaus specialistė atliko faktinių duomenų patikrinimą pareiškėjui priklausančiuose butuose ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-48. Po patikrinimo nustačius, kad šiuose butuose buvo atlikti savavališki statybos darbai, Inspekcijos skyriaus specialistė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymu 2011 m. vasario 9 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-110209-00007 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas), kuriame konstatuota, kad savavališkai bute (duomenys neskelbtini) buvo įrengti laiptai 1-1 patalpoje į rūsį ir antrą aukštą, užtaisytos ir naujai įrengtos durys; bute (duomenys neskelbtini) patalpoje 4-1 įrengti laiptai į pastogės patalpą; negyvenamosiose patalpose 14-8 įrengtos gyvenamosios paskirties patalpos. Šie darbai buvo traktuojami kaip kapitalinis remontas, tačiau pareiškėjas su tuo nesutiko. 2011 m. vasario 24 d. Inspekcija pateikė Reikalavimą, kuriame buvo nurodyta iki 2011 m. rugsėjo 3 d. išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas daugiabučio gyvenamojo namo dalis, (duomenys neskelbtini) 1, 4, 8, Klaipėdos m. Vėliau, nespėjus įvykdyti reikalavimo, terminas pratęstas iki 2011 m. gruodžio 3 d. Pareiškėjui nepašalinus savavališkos statybos padarinių, Inspekcija 2012 m. sausio 2 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą V. B. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti savavališkos statybos padarinius (civilinė byla Nr. 2-2272-792/2012), nurodytus 2011 m. vasario 9 d. Savavališkos statybos akte, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, o neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą terminą, įpareigoti per 1 mėnesį savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 1-1 indeksu pažymėtoje patalpoje įrengtus laiptus į rūsį ir antrą aukštą; išardyti bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 4-1 indeksu pažymėtoje patalpoje įrengtus laiptus į pastogės patalpą. 2012 m. balandžio 30 d. buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. RPP-31-120430-00102 (toliau – Savivaldybės rašytinis pritarimas). 2012 m. gegužės 29 d. pareiškėjas kreipėsi į Inspekcijos skyrių su pranešimu, kad įvykdė Inspekcijos pateiktą Reikalavimą ir pašalino savavališkos statybos padarinius, gaudamas minėtą Savivaldybės rašytinį pritarimą ir ryšium su tuo prašė panaikinti Reikalavimą. Tačiau 2012 m. birželio 14 d. pareiškėjas gavo atsakovo atsakymą Nr. 2D-8754, kad prašymas netenkinamas ir reikalavimas nebus panaikintas, kadangi pateiktame statybą leidžiančiame dokumente nėra nurodyti savavališkos statybos akte užfiksuoti atlikti kapitalinio remonto statybos darbai. Pareiškėjas su minėtu atsakovo Sprendimu Nr. 2D-8754 nesutiko, tvirtino, kad sprendimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas teigė, kad atlikti darbai neturėtų būti traktuojami kaip kapitalinis remontas, kadangi jie atlikti ne statinio laikančiose konstrukcijose. Be to, pareiškėjas nurodė, kad jau išardė pagal Inspekcijos ieškinio pateiktus reikalavimus bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 1-1 indeksu pažymėtoje patalpoje įrengtus laiptus į rūsį bei gavo statybą leidžiantį dokumentą laiptams į antrą aukštą, o išardyti bute adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 4-1 indeksu pažymėtoje patalpoje įrengtus laiptus į pastogės patalpą pareiškėjas negali, kadangi pastogė priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei ir šie laiptai jau buvo įrengti dar prieš- savavališkos statybos darbus. Atsižvelgiant į visą tai, pareiškėjas manė, kad atsakovas privalėjo patikrinti visus esamus dokumentus ir teisingai įvertinti susidariusią situaciją, turėjo panaikinti dalį arba visą reikalavimą bei atsisakyti dalies arba viso reikalavimo civilinėje byloje Nr. 2-2272-792/2012.

Atsiliepimas

Atsakovas Inspekcija atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Inspekcijos skyriaus vyriausioji specialistė, vadovaudamasi Statybos įstatymo 28 straipsniu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas STR 1.09.06:2010), 2011 m. sausio 11 d. atliko statybos vietų – buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei negyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimą. Specialistė nustatė, kad daugiabučio gyvenamojo namo dalyje savavališkai atlikti kapitalinio remonto darbai, t. y. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda įrengti laiptai (1-1) patalpoje į rūsį ir į antrą aukštą, užtaisytos ir naujai įrengtos durys; buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, (4-1) patalpoje įrengti laiptai į pastogės patalpą; buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, negyvenamojoje patalpoje, kuri pareiškėjui nepriklauso, įrengtos gyvenamosios paskirties patalpos bei 2011 m. vasario 9 d. surašė Savavališkos statybos aktą. Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Inspekcija 2011 m. vasario 24 d. pateikė Reikalavimą pareiškėjui per 6 mėnesius nuo šio reikalavimo gavimo, t. y. ne vėliau, kaip iki 2011 m. rugsėjo 3 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai atliktus kapitalinio remonto darbus, nurodytus Savavališkos statybos akte, adresu (duomenys neskelbtini) 1, 4, 8, Klaipėda. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas 2011 m. vasario 9 d. surašyto Savavališkos statybos akto ir Reikalavimo nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ), nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka neskundė ir neginčijo šiuose administraciniuose sprendimuose nustatytų aplinkybių. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjas kartu su 2012 m. gegužės 29 d. pranešimu „Dėl reikalavimo įvykdymo“ pateikė kopiją 2012 m. balandžio 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-31-120430-00102 „Gyvenamosios paskirties patalpų (butų) (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, paprastasis remontas (sujungimas dviejų butų), Nr. TP-01D, parengtas 2012 m.“. Patikrinus techninio projekto Nr. RPP-31-120430-00102 „Gyvenamosios paskirties patalpų (butų) (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, paprastasis remontas (sujungimas dviejų butų), Nr. TP-01D, parengtas 2012 m.“ sprendinius bei įvertinus Savavališkos statybos akte nustatytus pažeidimus, buvo atsisakyta panaikinti pareiškėjui surašytą Reikalavimą, kadangi šiame statybą leidžiančiame dokumente nėra nurodyti akte užfiksuoti savavališkai atlikti kapitalinio remonto statybos darbai, t. y. nenumatyti iš suformuoto naujo nekilnojamojo turto vieneto, sujungiant 14-1 ir 14-4 butus, – buto, esančio(duomenys neskelbtini), laiptai į rūsį ir pastogės patalpas, taip pat nenumatytas 14-8 negyvenamųjų patalpų, priklausančių Klaipėdos miesto savivaldybei įrengimas. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas apie bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 1-1 indeksu pažymėtoje patalpoje įrengtų laiptų į rūsį išardymą duomenų atsakovui nepateikė ir neinformavo apie šio pažeidimo pašalinimą. Taip pat pareiškėjas Reikalavime nurodyto įpareigojimo išardyti bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 4-1 indeksu pažymėtoje patalpoje įrengtus laiptus į pastogės patalpą neginčijo, todėl reikalavimas yra teisėtas ir vykdytinas, nepaisant to, kad pastogė priklauso Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai. Atsakovo manymu pareiškėjas turėjo teikti argumentus ir įrodymus, kaip sudarančius jo atsikirtimų į ieškinį pagrindą dėl neva įvykdyto reikalavimo Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2272-792/2012. Šioje civilinėje byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pateiktame atsiliepime iš esmės pasisakyta dėl savavališko patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įrengimo fakto ir dėl įteisinimo galimybės, kas paneigia pareiškėjo argumentus dėl negalimumo pašalinti savavališkos statybos padarinius visa apimtimi. Taip pat pažymėjo, kad teisės aktai nenumato dalinio reikalavimo panaikinimo, todėl panaikinti dalies Reikalavimo Inspekcijos skyrius negali, o šiuo atveju ir nėra tam pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija savo atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigė, kad negyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu minėta patalpa 2002 m. gruodžio 30 d. priėmimo perdavimo aktu perduota Klaipėdos miesto savivaldybei, tačiau prašymas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą buvo atmestas, kadangi pagal 2002 m. lapkričio 22 d. užfiksuotus kadastro duomenis buvo atlikta buto rekonstrukcija. Nurodė, kad pareiškėjas V. B. civilinėje byloje Nr. 2-7908-777/2011 prašė pripažinti, kad jis įgijo nuosavybės teisę į minėtas patalpas, nes jas valdė nuo 2000 m. spalio 5 d. Pareiškėjas 2011 m. gegužės 10 d. pareiškime dėl valdymo fakto patvirtinimo nurodė, kad turėdamas bendraturčių sutikimus 2000 metų pabaigoje atliko statybinius darbus, kurių metu apjungė negyvenamąsias patalpas ((duomenys neskelbtini), Klaipėda) su buto Nr. 4 ir buto Nr. 1 (kur jis pats gyveno) patalpomis, todėl argumentai, kad laiptai jau buvo įrengti Klaipėdos miesto savivaldybės yra visiškai nepagrįsti.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Sprendimą Nr. 2D-8754 ir įpareigojo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija Nr. D1-996) 39¹.3 punkte nustatytus veiksmus.

III.

Atsakovas Inspekcija apeliaciniu skundu prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 7 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą pakeitė – panaikino sprendimo dalį, kuria Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos įpareigota per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija Nr. D1-996) 39¹.3 punkte nustatytus veiksmus, o kitoje dalyje paliko Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą nepakeistą.

Teismas nurodė, kad byloje ginčas iš esmės kilo dėl Sprendimo Nr. 2D-8754, kuriuo Inspekcijos skyrius atsisakė panaikinti ankstesnį savo sprendimą – Reikalavimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Inspekciją panaikinti visą Reikalavimą arba jo dalį, kurią pareiškėjas pašalino gaudamas statybą leidžiantį dokumentą (rašytinį pritarimą statinio projektui).

Byloje nustatyta, kad Inspekcija 2011 m. vasario 9 d. Savavališkos statybos aktu nustatė, kad statinys (jo dalis) Daugiabučio gyvenamojo namo dalies kapitalinis remontas, išorės matmenys (statinio dalies apibūdinimas) – 14-1: įrengti laiptai (1-1) patalpoje į rūsį ir į 2 aukštą, užtaisytos ir naujai įrengtos durys; 14-4: (4-1) patalpoje įrengti laiptai į pastogės patalpą; 14-8: negyvenamojoje patalpoje įrengtos gyvenamosios paskirties patalpos, adresu: Klaipėdos m. sav., Klaipėda, (duomenys neskelbtini) 1, 4, 8, kapitališkai remontuojamas savavališkai. 2011 m. vasario 24 d. Reikalavimu atsakovas pareikalavo iš pareiškėjo V. B. ne vėliau kaip iki 2011 m. rugsėjo 3 d. išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas daugiabučio gyvenamojo namo dalis (savavališkai atlikti kapitalinio remonto statybos darbai nurodyti 2011 m. vasario 9 d. akte Nr. SSA-30-110209-00007). Reikalavime nustatytu terminu, kuris pareiškėjo prašymu buvo pratęstas iki 2011 m. gruodžio 3 d., V. B. savavališkos statybos padarinių nepašalino, todėl Klaipėdos skyrius kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas įpareigoti pareiškėją minėtus savavališkos statybos padarinius pašalinti per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1400-792/2014 (teisminio proceso Nr. 2-06-3-00148-2012-9) 2012 m. birželio 26 d. nutartimi sustabdyta iki bus išnagrinėta ši administracinė byla. 2012 m. gegužės 29 d. pranešimu pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, pranešdamas, kad gavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. balandžio 30 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-31-120430-00102 ir įvykdė Reikalavimą, todėl prašo jį panaikinti. Ginčijamu Sprendimu Nr. 2D-8754 Inspekcijos Klaipėdos skyrius pareiškėjo prašymo netenkino, konstatavęs, jog Savivaldybės rašytiniame pritarime nėra nurodyti Savavališkos statybos akte užfiksuoti savavališkai atlikti kapitalinio remonto statybos darbai.

Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio nuostatas, Inspekcija yra institucija, kuriai valstybė suteikė oficialius įgaliojimus atlikti statybos valstybinę priežiūrą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą gauna statybą leidžiantį dokumentą, šio dokumento teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją jis pateikia Inspekcijai, kuri ne vėliau kaip per 3 darbo dienas panaikina asmeniui pateiktą reikalavimą.

Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (ginčui aktuali 2012 m. sausio 1 d. – 2012 m. gruodžio 22 d. redakcija) 39¹ straipsniu, Inspekcija, kai jai yra pateikiamas statybą leidžiantis dokumentas, turi priimti atitinkamą administracinį sprendimą dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo arba kreipiasi į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo.

Nagrinėjamu atveju, minėta, pareiškėjas 2012 m. gegužės 29 d. pranešimu dėl reikalavimo įvykdymo atsakovui pranešė, kad įvykdė 2011 m. vasario 24 d. Reikalavimą ir 2012 m. balandžio 30 d. iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos gavo rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-31-120430-00102 (pridėjo šį rašytinį pritarimą), prašė panaikinti Reikalavimą.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Statybos įstatymo 28 straipsnio 4, 5 dalimis, Reglamento STR 1.09.06:2010 (ginčo teisiniams santykiams aktualios 2011 m. gruodžio 21 d. redakcijos Nr. D1-996) 39.1.1, 39.1.3 punktais ir vertino, jog nagrinėjamu atveju, Inspekcijos Klaipėdos skyrius, gavęs pareiškėjo pateiktą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. balandžio 30 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-31-120430-00102, surašė 2012 m. birželio 12 d. statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. LDIPA-30-120612-00052, kuriame konstatavo, jog rašytinis projekto pritarimas parengtas ir išduotas laikantis Statybos įstatymo 23 straipsnio ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (įvertinus bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo paminėtas Statybos techninio reglamentas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“iš esmės laikytinas rašymo apsirikimu (turėjo būti STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (I t., b. l. 173–174)) nuostatų. Tačiau atsakovas ginčijamu administraciniu aktu Nr. 2D-8754(16.29) (Sprendimu Nr. 2D-8754) iš esmės pripažino, jog Savavališkos statybos akte nurodyti kapitalinio remonto statybos darbų padariniai nebuvo pašalinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje nėra ginčo dėl to, jog gavęs Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. balandžio 30 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-31-120430-00102 pareiškėjas įteisino savavališkai atliktus darbus – (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įrengtus laiptus į antrą aukštą, kadangi minėtas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas gautas būtent minėtiems darbams atlikti. Tuo tarpu 2012 m. spalio 30 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-3097(16.31) laikytinas pakankamu įrodymu tvirtinti, jog V. B. taip pat pašalino savavališkai (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įrengtus laiptus į rūsį. Taigi iš Savavališkos statybos akte nurodytų darbų liko nepašalinti –(duomenys neskelbtini), Klaipėda, įrengti laiptai į pastogės patalpą ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda, negyvenamojoje patalpoje įrengtos gyvenamosios paskirties patalpos.

Vadinasi, Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius nėra visiškai įvykdytas.

Teisėjų kolegija nepritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, prieitai įvertinus Reglamento STR 1.09.06:2010 (redakcija galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 22 d., neteko galio 2012 m. gruodžio 10 d. įsakymu D1-1070) 39¹.3 punkto nuostatas, kad Inspekcijos Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis minėto Reglamento STR 1.09.06:2010 39¹.3. punktu ir nustatęs, jog pareiškėjas V. B. pateikė teisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pastatyto statinio dalis (laiptai į pastogės patalpą ir negyvenamojoje patalpoje įrengtos gyvenamosios paskirties patalpos) pažeidžia esminius reikalavimus ir yra pastatyta savavališkai, privalėjo 2011 m. vasario 24 d. Reikalavimą panaikinti, surašyti Savavališkos statybos aktą dėl likusių nepašalintų savavališkos statybos padarinių ir iš naujo pradėti Reglamento STR 1.09.06:2010 31-39 punktuose reglamentuotas savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras.

Minėtas Reglamento STR 1.09.06:2010 39¹.3 punktas numato, jog Inspekcija, nustačiusi, kad statybą leidžiantis dokumentas, nurodytas Reglamento 39.1.1 punkte, išduotas teisėtai, bet pastatytas statinys (jo dalis) pažeidžia statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, esminius sprendinius, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Reglamento 39.1.1 ir 39.1.2 punktuose nurodytų aplinkybių patikrinimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka priima administracinį sprendimą dėl Reikalavimo, įteikto Statytojui arba Statinio ar žemės sklypo naudotojui, panaikinimo, o Inspekcijos įgaliotas pareigūnas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Reikalavimo, įteikto Statytojui arba Statinio ar žemės sklypo naudotojui, panaikinimo surašo Savavališkos statybos aktą; šiuo atveju savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros atliekamos Reglamento 31-39 punktuose nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pastarasis Reglamento STR 1.09.06:2010 punktas, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, kokios susiklostė šioje byloje (iš visų jau surašytame Savavališkos statybos akte nurodytų darbų likus nepašalintiems jų daliai –(duomenys neskelbtini), Klaipėda, įrengti laiptai į pastogės patalpą ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda, negyvenamojoje patalpoje įrengtos gyvenamosios paskirties patalpos), turėtų būti aiškinamas, kaip suteikiantis galimybę atsakovui priimti administracinį sprendimą panaikinti ne visą Reikalavimą, o tik tą dalį, kuria Reikalavimas yra įvykdytas. Iš esmės pritartina apeliacinio skundo argumentui, kad dėl savavališkai įrengtų laiptų į pastogės patalpą ir negyvenamojoje patalpoje įrengtų gyvenamųjų patalpų Savavališkos statybos aktas jau buvo surašytas 2011 m. vasario 9 d., todėl dar vieno savavališkos statybos akto tiems patiems statybos darbams surašymas būtų nepagrįstas.

Vis dėlto, atsakovas Sprendimu Nr. 2D-8754 netenkino pareiškėjo prašymo panaikinti Reikalavimą, t. y. atsisakė Reikalavimą panaikinti ir iš dalies, todėl ginčijamas Inspekcijos skyriaus Sprendimas Nr. 2D-8754 pirmosios instancijos teismo iš esmės pagrįstai, nors ir kitais argumentais, pripažintas neteisėtu ir naikintinu.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria Inspekcija įpareigota per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto statybos techniniame reglamento STR 1.09.06:2010 (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija Nr. D1-996,) 39¹.3. punkte nustatytus veiksmus, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, naikintina kaip nepagrįsta.

Papildomai pažymėtina, jog pastaroji teismo sprendimo dalis naikintina atsižvelgiant ir į tai, jog pagal ABTĮ 4 straipsnio 4 dalį, administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog galioja tik paskelbti įstatymai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas Inspekciją įpareigojo per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 39¹.3. punkte nustatytus veiksmus, nors, minėta, STR 1.09.06:2010 39¹.3. punktas neteko galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-1070, t. y. nuo 2012 m. gruodžio 22 d.

V.

Pareiškėjas V. B. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A525-1396/2014 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Pareiškėjas paaiškina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1396/2014 pažeidžia jo teises, nes yra be motyvų. Apeliacinės instancijos teismas panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimo pirmą dalį, o kitoje – paliko nepakeistą, taigi skundo pirmas reikalavimas buvo patenkintas, o antras – ne, t. y. teismai panaikino Sprendimą Nr. 2D-8754, kuriuo Inspekcija atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti Reikalavimą, tačiau Inspekcijos neįpareigojo pašalinti Reikalavimo ar jo dalies. Pareiškėjo prašymas panaikinti Reikalavimą arba jo dalį buvo pagrindinis reikalavimas, o panaikinti Sprendimą – tik išvestinis. Kadangi teismai netenkino antrojo skundo reikalavimo, tokie teismų sprendimai pareiškėjui nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nes liko galioti Reikalavimas pašalinti statybos padarinius, be to, nėra pagrindo Inspekcijai atsisakyti dalies arba viso reikalavimo civilinėje byloje Nr. 2-2272-792/2012. Sprendžiant iš administracinės bylos baigties, pareiškėjas bylą pralaimėjo visiškai, t. y. Inspekcijos veiksmai buvo teisėti ir teisingi, todėl logiškai nesuprantamas dalykas, kam reikėjo naikinti Sprendimą Nr. 2D-8754 ir tenkinti skundo pirmąjį reikalavimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartis visiškai neatitinka jos motyvuojamosios dalies, kurioje nurodyta: „apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pastarasis Reglamento STR 1.09.06:2010 punktas, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, kokios susiklostė šioje byloje (iš visų jau surašytame Savavališkos statybos akte nurodytų darbų likus nepašalintiems jų daliai – (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įrengti laiptai į pastogės patalpą ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda, negyvenamojoje patalpoje įrengtos gyvenamosios paskirties patalpos), turėtų būti aiškinamas, kaip suteikiantis galimybę atsakovui priimti administracinį sprendimą panaikinti ne visą Reikalavimą, o tik tą dalį, kuria Reikalavimas yra įvykdytas.<...> Vis dėlto, atsakovas Sprendimu Nr. 2D-8754 netenkino pareiškėjo prašymo panaikinti Reikalavimą, t. y. atsisakė Reikalavimą panaikinti ir iš dalies, todėl Sprendimas Nr. 2D-8754 pirmosios instancijos teismo iš esmės pagristai nors ir kitais argumentais, pripažintas neteisėtu ir naikintinu“. Taigi Teismas priėmė labai prieštaringą nutartį, kurioje skundo antras reikalavimas dėl Reikalavimo panaikinimo pilnai ar iš dalies yra netenkintas, tačiau motyvuota buvo tuo, kad Inspekcija neteisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo panaikinimo ir užsiminta, kad Inspekcija turėtų tenkinti pareiškėjo prašymą. Kadangi nutarties motyvuojamoji dalis prieštarauja rezoliucinei daliai, laikytina, kad teismo nutartis yra visiškai be motyvų.

Pareiškėjo įsitikinimu, administraciniai teismai šioje byloje ne tik kad neišsprendė ginčo, bet paliko daugiau neatsakytų klausimų ir prieštaravimų. Teismas neatsakė į pagrindinius klausimus: ar pareiškėjas turi teisę sunaikinti svetimą turtą (laiptus) ir atimti Klaipėdos m. savivaldybei teisę naudotis jai perduotu turtu, o jei neturi, ar tokiu atveju jis privalo vykdyti Inspekcijos reikalavimą sunaikinti svetimą turtą ir atimti Klaipėdos m. savivaldybei teisę naudotis jai perduotu turtu ir ar Inspekcijos reikalavimas V. B., paaiškėjus teisme naujoms aplinkybėms, sunaikinti svetimą (Klaipėdos m. savivaldybės) turtą, yra teisėtas ir toliau paliktinas vykdymui, nors akivaizdu, kad pažeidžia tiek Civiliniame kodekse, tiek Konstitucijoje apibrėžtos nuosavybės teisės neliečiamumo principą. Taigi šiuo atžvilgiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartis taip pat yra nemotyvuota.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kurį reglamentuoja ABTĮ III skyriaus normos. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

Ši pozicija atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) pateiktus išaiškinimus. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas, susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (žr., 1999 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Brumarescu prieš Rumuniją, 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko prieš Rusiją, 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Volkov prieš Rusiją).

Pareiškėjo V. B. 2014 m. birželio 9 d. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A525-1396/2014 pateiktas ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatytu terminu, todėl nagrinėtinas iš esmės.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu teismo sprendimas ar nutartis yra be motyvų.

Nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas sietinas su tuo, kad Konstitucijos 109 straipsnį aiškinant iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo reikalavimų, taip pat reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves kontekste, teisingumo vykdymas suponuoja ir tai, jog baigiamasis teismo aktas yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatą, ne kartą yra konstatavęs, kad šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, jei teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, suformuluotą teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (pvz., 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009). Be to, pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir galimas motyvavimo pareigos nesilaikymas turi būti analizuojamas konkrečių bylos aplinkybių kontekste.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Kaip matyti iš V. B. prašymo argumentų, proceso atnaujinimą minėtu pagrindu jis sieja su tuo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama 2014 m. gegužės 7 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą tiek, kiek Inspekcija juo buvo įpareigota priimti naują administracinį sprendimą dėl Reikalavimo dalies panaikinimo, t. y. atmetė skundo reikalavimą įpareigoti Inspekciją, atstovaujamą Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, panaikinti visą 2011 m. vasario 24 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-30-110224-00015 arba jo dalį, kurią pareiškėjas pašalino gaudamas statybą leidžiantį dokumentą (rašytinį pritarimą statinio projektui), nors, pasak pareiškėjo, 2014 m. gegužės 7 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje apeliacinės instancijos teismas užsiminė, kad jo 2012 m. gegužės 29 d. prašymas tenkintinas.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2012 m. gegužės 29 d. pranešimu pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, informuodamas, jog gavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. balandžio 30 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-31-120430-00102 ir įvykdė Reikalavimą, todėl prašo jį panaikinti. Atsakovas Sprendimu Nr. 2D-8754 šio pareiškėjo prašymo netenkino, konstatavęs, kad Savivaldybės rašytiniame pritarime nėra nurodyti Savavališkos statybos akte užfiksuoti savavališkai atlikti kapitalinio remonto statybos darbai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ištyręs šias aplinkybes, 2014 m. gegužės 7 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas iš dalies įvykdė Reikalavimą, todėl vadovaudamasis STR 1.09.06:2010 nuostatomis atsakovas privalėjo atitinkama apimtimi panaikinti Reikalavimą. Atsižvelgusi į tai, kad analizuojamu atveju pareiškėjo prašymas buvo atmestas visiškai, teisėjų kolegija pripažino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikinti Sprendimą Nr. 2D-8754 iš esmės teisėta ir pagrįsta, todėl ją paliko galioti.

Remiantis tuo darytina išvada, jog Sprendimo Nr. 2D-8754 panaikinimas savaime suponuoja atsakovui pareigą teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują administracinės procedūros sprendimą, kuriuo, atsižvelgiant į minėtus teismo išaiškinimus, būtų pakartotinai išnagrinėtas V. B. 2012 m. gegužės 29 d. kreipimasis, todėl papildomų teismo patvarkymų jam davimas šiuo atveju būtų buvęs perteklinis. Be to, 2014 m. gegužės 7 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išdėstė ir kitus teisinius argumentus, kurie paneigia galimybę įpareigoti Inspekciją nagrinėti V. B. 2012 m. gegužės 29 d. prašymą tik laikantis konkrečiai įvardytų procedūrinių taisyklių (STR 1.09.06:2010 39¹.3 p.), kadangi tai neturi esminės įtakos pareiškėjo siekiamų padarinių – panaikinti Reikalavimą administracine tvarka – atsiradimui.

Taigi negalima pripažinti pagrįstais pareiškėjo teiginių, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartyje nėra pateikta priimto procesinio sprendimo motyvacija. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas iš dalies nesutinka su teismo sprendimu, nelemia priešingos išvados ir nepatvirtina ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A525-1396/2014 buvimo, todėl V. B. prašymas atmetamas ir atnaujinti procesą šioje byloje atsisakoma (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. B. prašymo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A525-1396/2014 pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras Drigotas Stasys Gagys Romanas Klišauskas