Kauno apygardos teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorijos: 2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.5.1.; 2.5.18.2.; 3.1.7.1.5.; 3.3.1.14.

2016 m. birželio 23 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (pranešėja), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) ir Albinos Rimdeikaitės,

dalyvaujant ieškovei D. D., jos atstovui advokatui Eduardui Antonenko, atsakovės atstovui advokatui Sauliui Brazauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-939/2015 pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rūdupis“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, išvadą civilinėje byloje teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo. Ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškovės pasirinktą teisių gynybos būdą – tiesioginių nuostolių atlyginimą, kuriuos ji turės dėl atsakovės padarytų trūkumų šalinimo (t. y. dėl nekokybiškų langų pakeitimo naujais), ir parinko kitą teisių gynimo būdą – kainos sumažinimą (CK 6.363 straipsnio 4 dalies 2 punktas (redakcija nuo 2001-07-01 iki 2014-06-13), nes langų defektų šalinimui nepakanka teismo priteistos sumos ir tokiu būdu apeliantei nebus kompensuoti nuostoliai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškovės pasirinktą teisių gynybos būdą - nuostolių atlyginimą, motyvuodamas tuo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovė pati arba su trečiųjų asmenų pagalba būtų šalinusi langų defektus ir realiai būtų turėjusi faktinių išlaidų defektų šalinimui. Civilinio kodekso (toliau CK) 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas ar CK 6.678 straipsnis nenurodo, kad gali būti atlyginamos tik jau patirtos užsakovo išlaidos. Teismas nevertino ir netaikė CK 6.249 straipsnio 3 dalies, kurioje numatyta galimybė priteisti būsimas langų defektų šalinimo išlaidas.

2. Kadangi buvo prarastas ieškovės pasitikėjimas atsakove ir jos gebėjimais šalinti trūkumus, be to, atsakovė buvo atsisakiusi pradžioje neatlygintai, o vėlai ir apskritai šalinti defektus, akivaizdu, kad defektai galėjo būti šalinami tik pačios ieškovės pasitelktų trečiųjų asmenų pagalba. Tokios defektų šalinimo teisės ignoravimas ieškovės atžvilgiu, suteikiant prioritetą atsakovės teisei, pažeidžia ginčo šalių pusiausvyros, proporcingumo ir adekvatumo principų įgyvendinimą.

3. Teismas, remdamasis teismo eksperto išvada, sprendė, kad esamų langų padengimas aliuminiu išspręstų langų defektus. Tačiau mediniai langai ir aliuminiu dengti langai nėra tapatūs langai tiek vizualine, tiek technologine prasme. Apeliantė užsakinėjo būtent medinius langus. Jeigu tai yra mediniai langai, tuomet po defektų šalinimo jie ir turėtų likti mediniais. Jeigu vis dėlto laikoma, kad padengiant aliuminiu būtų pašalinti defektai, tuomet labai svarbu pažymėti tai, jog pirmojo langų kokybės patikrinimo metu specialistas nurodė, kad langai nudažyti nekokybiškai ir yra požymių, jog langų gaminiams panaudotos medienos kokybė netenkino techninių reikalavimų. Teismo ekspertas savo išvadoje prieštaringai teigia, kad atsakovės pagaminti ir sumontuoti langai tenkino norminių teisės aktų reikalavimus (ekspertizės akto 2 klausimas), tačiau tuo pačiu nurodė, kad ekspertas nenustatinėjo ar atsakovės panaudota mediena atitiko tokios paskirtiems keliamus drėgnumo ir medienos kokybės reikalavimus, nes atsakovė nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių gamybos proceso metu atliktą medienos drėgnumo ir kokybės kontrolę (ekspertizės 11 klausimas). Taigi ekspertas, neištyręs ir nežinodamas ar pagrindinė ir esminė langų gaminių medžiaga, t. y. mediena, yra tinkamos kokybės, davė išvadą, kad langai iš esmės yra tinkamos kokybės, o dažų trūkinėjimas ir lupimasis, langų konstrukcijų skilinėjimai tėra nereikšmingi kokybės trūkumai. Pabrėžtina, kad ekspertas „Matavimų prietaisų naudojamų pagal būtinybę, atliekant ekspertizę sąraše“ nurodė medžiagų drėgmės kontaktinį matuoklį DOSER Hygrometer D-87629, tačiau tyrimo eigoje nematavo medienos drėgnumo, ką darė ankstesnis eksperto kvalifikaciją ir mokslinį laipsnį turintis specialistas. Kritiškai vertintinas ir eksperto siūlymas langų defektus šalinti vadovaujantis Lietuvos standarto LST EN 14220 nuostatomis, atstatant vidaus skaidrią dangą, langų išorės paviršius (staktas, rėmus, sąvaras) aptaisyti specialiais aliuminio profiliais, prieš aptaisant medieną nuvalyti nuo esamų dažų bei apsaugoti specialiomis priemonėmis, kaip pvz. firmos Remmers, kai tuo tarpu minėtas standartas aprašo tik medienos ir jos gaminių gamybos technologinius kokybės rodiklius ir reikalavimus bei medinių dalių fragmentų (medienos plyšių, palaidų šakų, kišenėlių, kinivarpų, šerdies) defektų remonto darbus panaudojant taisymui skirtus junginius ar kaiščius. Šis standartas nenumato medinių langų defektų šalinimo padengiant langų išorę aliuminio profiliais. Savaime suprantama, kad bet kurio lango mediena turi būti impregnuojama ir gruntuojamas jos paviršius. Taip pat negalima sutikti su eksperto paskaičiavimais dėl išlaidų, kurios atsirastų permontuojant langus. Pagal ekspertą išeina, kad keičiant 23 langus reikėtų tvarkyti tik 1 kv. m. angokraščių, dažyti ir glaistyti 1 kv. m. išorinių ir vidinių sienų, panaudoti 1 m kampuočių, montuoti vieną palangę, nuardyti 1 m grindjuosčių. Visi šie pastebėjimai verčia abejoti atliktos ekspertizės pagrįstumu ir patikimumu. Teismas nurodė, kad ekspertizės akte esantys duomenys dėl prigimties ir gavimo aplinkybių laikytini patikimesniais už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada nėra privaloma teismui (CPK 218 str.), jeigu tyrimas atliktas neišsamiai ir jame yra prieštaravimų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl jo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina apeliaciniame skunde nustatytose ribose (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Byloje kilo ginčas dėl vartotojo teisių gynimo, apeliantei 2007 m. vasario 7 d. sudarius su atsakove sutartį Nr. 0015/01, kuria ji įsipareigojo sutartyje suderintais terminais ir pagal užsakymo lape nurodytą gaminių kiekį ir komplektaciją pagaminti 23 medinius langus ir juos sumontuoti, o ieškovė įsipareigojo sumokėti 8 978,22 Eur (31 000 Lt) (1 t., b. l. 6, 7, 10–18). Apeliantė laiko, kad atsakovė pagamino nekokybiškus langus, o per garantinį laikotarpį paaiškėjus darbų trūkumams, jų nepašalino.

Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Vartojimo rangai taikytinos ne tik rangos santykių bendrosios nuostatos (CK XXXIII skyriaus pirmasis skirsnis), bet mutatis mutandis – CK 6.188, 6.350–6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės, kurios taikomos tik jeigu ko kita nenustato antrojo skirsnio normos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis) (CK 6.672 straipsnio 2 dalis) (redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d.). Ieškovė 2012 m. balandžio 13 d. pradiniu ieškiniu prašė pakeisti visus langus naujais, t. y. pareiškė CK 6.363 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą reikalavimą (CK 6.678 straipsnio 1 dalis). 2012 m. spalio 16 d. patikslintu ieškiniu ieškovė pakeitė ieškinio reikalavimą ir prašė priteisti iš atsakovės 14 944,28 Eur (51599,62 Lt) turtinės žalos ir 579,24 Eur (2000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą, kas reiškia, kad pareiškė CK 6.363 straipsnio 4 dalies 4 punkte (CK 6.678 straipsnio 1 dalis) nustatytą reikalavimą, prašydama atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad optimalus ir proporcingas alternatyvus ieškovės teisių gynimo būdas – kainos sumažinimas (CK 6.363 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 6.678 straipsnio 1 d., 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2015 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ‑ įpareigoti atsakovę neatlygintinai pakeisti langus naujais, su naujais garantiniais terminais, bei savo lėšomis juos sumontuoti vietoje, taip pat neatlygintinai pašalinant namo vidaus ir išorės pažeidimus, susijusius su langų montavimu, arba pakeisti sprendimą dalyje dėl langų kainos sumažinimo ir priteisti ieškovei iš atsakovės likusios 8 421,29 Eur turtinės žalos atlyginimą. Taigi, šiuo atveju apeliantės alternatyvus reikalavimas taikyti CK 6.363 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytą reikalavimą negalimas, nes apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytą materialųjį ieškinio reikalavimą - reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, kuriuo ji pakeitė savo reikalavimą pakeisti visus langus naujais, todėl teisėjų kolegija dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo turi spręsti ieškovės pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimo, kuris buvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, ribose.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo pasirinktas jos pažeistų teisių gynimo būdas – sumažinti darbų kainą, neužtikrina ginčo šalių pusiausvyros, proporcingumo ir teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškovės pasirinktą gynybos būdą – nuostolių atlyginimą, kad ieškovė pati ar su trečiųjų asmenų pagalba galėtų pašalinti defektus. Šie apeliantės argumentai pirmiausiai suponuoja pareigą teisėjų kolegijai pasisakyti dėl teismo teisės taikyti alternatyvų pažeistų teisių gynimo būdą savo iniciatyva. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatyme įtvirtinti vartotojo teisių gynimo būdai tiek esant vartojimo pirkimo–pardavimo, tiek ir vartojimo rangos teisiniams santykiams neturi būti diferencijuojami. Įstatymuose nustatytas teisinis reglamentavimas bei jo tikslas lemia išvadą, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams užsakovas (vartotojas) disponuoja CK 6.363 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4–8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų, tuo tarpu ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo (ieškovo–vartotojo) pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir arba taiko užsakovo (ieškovo–vartotojo) pasirinktą, minėtame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (ieškovo–vartotojo) teisių gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Taigi, teismas nagrinėjamojoje byloje galėjo parinkti kitą apeliantės pažeistų teisių gynimo būdą, tačiau tai turėjo argumentuoti.

Skundžiamame teismo sprendime nurodoma, kad bylos duomenimis nustatyta, jog langai savo funkcinę paskirtį atlieka nuo 2007 m. balandžio 14 d., kai buvo sumontuoti. Remiantis ekspertizės išvada, nustatyti trūkumai gali būti pašalinti, langus aptaisant aliuminio profiliais, prieš tai nuvalius medieną nuo esamų dažų bei apsaugant ją specialiomis priemonėmis. Teismas pažymėjo, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio metu atsakovė sutiko pašalinti trūkumus nurodytu būdu, tačiau ieškovė atsisakė atsakovės paslaugų, bet trūkumų nepašalino nei pati, nei su trečiųjų asmenų pagalba ir reikalauja būsimų išlaidų atlyginimo, o remiantis eksperto išvada, nėra pagrindo tikėti, kad ieškovė turės 14 944,28 Eur išlaidas. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas kitą vartotojos teisių gynimo būdą, savo sprendimo neargumentavo.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovė langų trūkumus jau šalino, tačiau jų nepašalino, todėl yra praradusi pasitikėjimą atsakove bei juos šalins pati, todėl kainos sumažinimą supranta kaip būdą kompensuoti jos praradimus. Apeliantė mano, kad langų kainos sumažinimas būtų teisingas, jeigu jai būtų priteista UAB „Alseka“ pasiūlyta 8 421,29 Eur suma, kuri beveik atitinka naujų langų kainą, todėl apeliaciniu skundu prašo sprendimą pakeisti ir priteistą sumą padidinti iki šio dydžio sumos.

Vienas CK 6.363 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų teisių gynybos būdų – teisė reikalauti sumažinti kainą. Toks pats pažeistų vartotojo teisių gynybos būdas įtvirtintas ir bendrąsias rangos sutarčių taisykles nustatančio CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte (į šį straipsnį nukreipia specialioji vartojimo rangos sutarties norma – CK 6.678 straipsnio 1 dalis). Atsakovei ginantis tuo, kad atlikti darbai yra netinkamos kokybės, teismas turi įvertinti šią poziciją užsakovo teisių gynybos būdų kontekste ir spręsti, ar tai nėra vieno iš užsakovo (vartotojo) gynybos būdų – kainos sumažinimo – taikymas. Nagrinėjamu atveju ieškovei langai tarnauja pagal paskirtį beveik dešimt metų nuo jų sumontavimo (2007 m. balandžio 14 d.). Pati ieškovė su pradiniu ieškiniu pateikė Langų eksploatacines ir garantines sąlygas, kuriose nurodyta medinių langų priežiūrai keliami reikalavimai. Remiantis Sutarties 2.3. punktu, dažams suteikta 5 metų garantija baigėsi 2012 m. balandžio 14 d., o langų konstruktyvui suteikta garantija baigėsi 2014 m. balandžio 14 d. Dėl šios priežasties teismas nesiremia apeliantės po skundžiamo teismo sprendimo 2016 m. gegužės mėn. atlikta langų būklės apžiūra ir 2016 m. gegužės mėn. UAB „VK Paslaugos“, UAB „Larstata“ ir UAB „Nesada“ komerciniais pasiūlymais, nes jie teikti įvertinus medinių langų restauravimo išlaidas ne tik po garantinių laikotarpių pasibaigimo, tačiau ir po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegija vertina langų būklę pagal UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ 2015 m. gegužės 28 d. teismo ekspertizės aktą Nr.14-12/01, nes būtent teismo ekspertizės metu buvo vizualiai tirti stalių gaminiai, defektai, nurodyti bylos medžiagoje, užfiksuoti pakartotinai fotofiksacijoje ir konstatuota, kad naujai atsiradusių defektų, nei buvo pagal bylos duomenis, nepastebėta. Apeliantė nei pradiniame ieškinyje, kurį pareiškė 2012 m. balandžio 13 d., nei jį patikslinusi 2012 m. rugpjūčio 27 d., nenurodė, kiek namo langų turi defektus ir kada jie atsirado. Į bylą langų fotonuotraukos buvo pateiktos tik 2013 m. vasario 19 d. parengiamojo teismo posėdžio metu. Langų būklės apžvalgą (foto nuotraukas) ir langų trūkumų suvestinę ieškovė pati padarė ir teismui pateikė tik 2013 m. balandžio 15 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, t. y. po šešių metų nuo langų sumontavimo (jie sumontuoti 2007 m. balandžio 14 d.). Atsakovės atstovas, sprendžiant dėl šių duomenų priėmimo, nurodė, kad iš fotonuotraukų negalima nustatyti, kada šie trūkumai atsirado bei atkreipė dėmesį į tai, kad trijų langų trūkumai iš vis neužfiksuoti. Apeliantė pirmąją pretenziją dėl kelių langų dažų skilimo ir atplaišos lango staktoje atšokimo pareiškė praėjus 4 mėnesiams nuo langų sumontavimo – 2007 m. rugpjūčio mėnesį; rangovas medieną nudažė. Antrąją pretenziją apeliantė pareiškė 2007 m. spalio mėnesį; rangovas 2008 m. vasarą perdažė trijų langų rėmus ir dvi varčias. Trečiąją pretenziją apeliantė atsakovei pareiškė 2010 m. kovo 15 d. (1 t., b. l. 19, 20), kuria prašė pakeisti visus langus su pažeistais rėmais arba atsiimti gaminius, tačiau taip pat neidentifikavo kiek langų turi trūkumus. Kaip ir 2012 m. vasario 28 d. reiškiant ketvirtąją pretenziją (1 t., b. l. 27-28), su reikalavimu iki 2012 m. kovo 7 d. pakeisti brokuotus gaminius naujais. Atsakovė nurodė, kad dažai lupasi, nes nebuvo atnaujinti, juos montuojant užsakovė kategoriškai nesutiko naudoti vidinę garo izoliacinę juostą, langų dangos sutrūkinėjimas įtakotas per didelės drėgmės, o sakų sunkimasis yra natūralus procesas (1 t., b. l. 29). Byloje nenustatyta, kad apeliantė medinių langų dangą nors kartą atnaujino taip, kaip vartotojui rekomenduota daryti šių sąlygų 4.8–4.9 punktuose. Todėl apeliantei neįrodžius, kad medinius langus ji eksploatavo prisilaikant rekomendacijų dėl jų atnaujinimo, teismas neturėjo pagrindo visiškai atmesti atsakovės atsikirtimo argumentų, kad langų būklė per beveik dešimt metų laikotarpį pablogėjo ir dėl užsakovės kaltės, kuomet langai buvo sumontuoti apeliantės name 2007 m. balandžio 14 d. Tokiu atveju apeliantės apeliacinio skundo alternatyvus reikalavimas pakeisti visus langus naujais su naujais garantiniais terminais arba priteisti būsimas 14 944,28 Eur defektų šalinimo išlaidas, kurios gerokai viršija naujų langų pagaminimo ir sumontavimo kainą (31 000 Lt arba 8 978,22 Eur), būtų neproporcingas vartotojo pažeistų teisių gynimo būdas. Pirmiau nurodyti argumentai teisėjų kolegijai neduoda pagrindo pritarti apeliantei, kad pirmosios instancijos teismo parinktas jos (vartotojos) gynimo būdas - kainos sumažinimas yra neproporcingas bei neadekvatus pažeistų teisių gynimo būdas (CK 6.363 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

2015 m. gegužės 28 d. teismo ekspertizės akte Nr.14-12/01, atsakant į 16 klausimą, nurodyta, kad langų išorės dažymas neatitiko garantinių sąlygų, numatytų Sutarties Nr.0015/01 (2007-02-07) 2.3. punkte. Pagal rangovo užsakymą UAB „Uostamiesčio ekspertizė” 2012 m. kovo 12 d. atliktos ekspertizės akte nurodyta, kad langų dažymo kokybė patenkinama. Prie šios ekspertizės pridėta langų apžiūrą atlikusio eksperto nuomonė, kur pažymėta, kad jeigu langų varčių dažai lupasi, tai gali būti šios priežastys: nekokybiški dažai ir dažymo darbai, nudažyta drėgna mediena. Pastarosios ekspertizės akto aprašomojoje dalyje konstatuota, kad kai kurių langų elementų gamybai panaudota nevisiškai kokybiška mediena arba klijuotinio gaminio išorinis sluoksnis yra balaninės rasto dalies. Antroji šio reiškinio priežastis – gaminio medienos drėgnumas. 2015 m. gegužės 28 d. teismo ekspertizės akte Nr.14-12/01, atsakant į 11 klausimą, nurodyta, kad ar rangovo panaudota mediena atitiko tokios paskirties gaminiams keliamus drėgnumo ir medienos kokybės reikalavimus gamybos metu, nustatyti negalima, nes ekspertas langų gamybos metu nedalyvavo ir jokių dokumentų, patvirtinančių gamybos proceso metu atliktą medienos drėgnumo kontrolę, teismo ekspertizei nepateikė. Šiuo aspektu apeliantė nurodo, kad tuomet ekspertas be pagrindo davė išvadą, jog parduoti ir sumontuoti langai tenkino norminių aktų reikalavimus. Tačiau teisėjų kolegija nemato jokio prieštaravimo eksperto išvadose, kadangi tokią išvadą 2 klausimu ekspertas davė įvertinęs į bylą pateiktą ES Atitikties deklaraciją Nr. RŪD-07/01-03/1 (2007 m. sausio–kovo mėn.) (2 t., b. l. 153), kurioje buvo nurodyti kiti langų rodikliai, pagal kuriuos buvo atlikti bandymai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertas, atlikdamas tyrimą dėl atsakymo į 8 klausimą, kaip medinių langų, pagamintų iš dygliuotos medienos, išvaizdą ir savybes įtakoja gamybos metu naudojama netinkamo drėgnumo mediena, nurodė, kad viena iš dygliuotų sujungimų galimų defektų ir jų atsiradimo priežasčių yra nepakankamai išdžiovintos medienos panaudojimas. Akte ekspertas nurodė medienos deformacijas, galimas dėl panaudotos drėgnos medienos, kurios užfiksuotos ir ieškovės name sumontuotų langų fotonuotraukose (1 t., b. l. 23, 34, 36, 37, 40, 41, 43, 44, 48 ir kt.) bei UAB „Uostamiesčio ekspertizė” 2012 m. kovo 12 d. atliktos ekspertizės akto priede (1 t., b. l. 68-69). Atsakovė į bylą nepateikė duomenų, paneigiančių ekspertizės aktuose nurodomą vieną iš priežasties, dėl kurios galėjo atsirasti medinių langų trūkumai, tai yra, kad nudažyta drėgna mediena. Šiuo atveju būtent atsakovė turėjo įrodyti, kad dažoma mediena buvo tinkamo drėgnumo (CPK 12, 178 straipsnis). Sprendime, kurio atsakovė apeliaciniu skundu neskundė, yra konstatuota, kad ieškovei sumontuoti langai nekokybiški dėl netinkamo langų išorės dažymo, kas iš esmės yra ne kas kita, kaip nudažymas galimai drėgnos medienos, nes byloje nėra duomenų, kad dažai būtų buvę nekokybiški. Atsakovei, kaip verslininkei, gaminančiai ir montuojančiai langus, taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai, todėl pirmiau nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovę pripažino atsakinga už darbo pagal vartojimo rangos sutartį rezultatą su trūkumais. Atsakovės neigimas savo kaltės dėl ieškovės name sumontuotų medinių langų trūkumų bei nurodymas, kad sprendimo ji neskundė tik norėdama greičiau baigti bylinėtis su klientu, yra tik jos atsikirtimo pozicija, kuri negali paneigti skundžiamo teismo sprendimo argumentų dėl to, kad vartotojos interesai, vykdant 2007 m. vasario 7 d. sutartį Nr. 0015/01, buvo pažeisti ir jie turi būti ginami.

2015 m. gegužės 28 d. teismo ekspertizės akte Nr.14-12/01 akte nustatyta, kad langų paviršių medienos atskilimus bei įtrūkimus galima pašalinti, vadovaujantis Lietuvos standarto LST EN 14220 nuostatomis, atstatant vidaus skaidrią dangą, langų išorės paviršius (staktas, rėmus (sąvaras) aptaisant specialiais aliuminio profiliais, prieš aptaisant medieną nuvalius nuo esamų dažų bei apsaugant ją specialiomis priemonėmis, kaip pvz. firmos Remmers. Byloje nėra duomenų konstatuoti, kad taip šalinant trūkumus langai prarastų savo funkcinę paskirtį, pablogėtų jų kokybė, juos negalima būtų laikyti mediniais langais ar, apkausčius aliuminio profiliu, iš esmės pasikeistų jų vizualinė išvaizda. Atsakovės atstovas paaiškino, kad nudažius aliuminio profilį, langų vizualinė išvaizda nepasikeistų.

Apeliantė nurodo, kad atsakovė turėtų padengti visas jos būsimas medinių langų pataisymo išlaidas. Teisėjų kolegija jau argumentavo, kad pirmosios instancijos teismas parinko tinkamą vartotojo teisių gynimo būdą – kainos sumažinimą, tačiau pasisako ir dėl apeliantės nurodomų argumentų, susijusių su galimomis langų restauravimo išlaidomis, nes tai tik papildomai patvirtina, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 8 978,22 Eur (31 000 Lt) sandorio kainos sumažinimo, ją sumažino per puse ir iš atsakovės ieškovei priteisė 4 489,11 Eur (31 000 Lt / 2). Apeliantė nurodė, kad kainos sumažinimas galėtų būti jai priimtinas, jeigu iš ieškovo būtų priteista 8 421,29 Eur, kas beveik atitinka naujų langų kainą. Apeliantė prie apeliacinio skundo pateikė UAB „Alseka Kaunas“ senų langų kaustymo aliuminio ekranais specifikaciją 8 421,29 Eur sumai. Atsakovė atsikirsdama į šią specifikaciją pateikė du komercinius pasiūlymus UAB „Tikri langai“ (3 158,10 Eur) ir UAB „Alseka Vilnius“ (4 658,50 Eur). Pastaruosiuose dviejuose komerciniuose pasiūlymuose aliuminio profilio kainos nurodytos 1 694 Eur ir 1 936 Eur, o apeliantės pasiūlyme – 3 487,91 Eur. Nors pagal CK 6.364 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai pirkėjas reikalauja atitinkamai sumažinti netinkamos kokybės daikto kainą, atsižvelgiama į daikto kainą šio reikalavimo pareiškimo momentu, o jeigu pardavėjas pirkėjo reikalavimo netenkino, - į kainą teismo ar kitokios institucijos sprendimo dėl kainos sumažinimo priėmimo momentu, tačiau apeliantės nurodoma kaina beveik dvigubai didesnė, už kitų įmonių to paties laikotarpio kainas bei atsakovės 2010 m. rugsėjo 16 d. pasiūlymą. Jame aliuminio profilių kaina nurodyta 6 500 Lt + PVM arba 2 277,86 Eur su PVM., t.y. ji nežymiai viršija atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktų komercinių pasiūlymų kainą. Imant šią kainą ir tokią pat sumą skyrus aliuminio ekranų montavimui, kai toks principas nurodytas apeliantės pateiktoje UAB „Alseka Kaunas“ specifikacijoje, bei pridėjus langų paruošimo išlaidas (537,97 Eur), gaunama 5 093,69 Eur suma. Apeliantės specifikacijoje transporto išlaidos sudaro 907,50 Eur. Atsakovės atsikirtimui pateiktuose komerciniuose pasiūlymuose analogiškos išlaidos sudaro 363 Eur ir 423,50 Eur, kas sudaro pagrindą manyti, kad apeliantės specifikacijoje išlaidos transportui yra padidintos. Taigi, imant 423,50 Eur transporto išlaidas, senus langus apkaustyti aliuminio ekranais galima būtų ir už 5 517,19 Eur. Tokiu atveju, įvertinus šios bylos aplinkybes, kad nėra ginčo, jog apeliantė per visą medinių langų eksploatavimo laikotarpį jų neatnaujino ir niekuo nepagrindė, kodėl nesilaikė medinių dažytų paviršių priežiūros reikalavimų pagal Eksploatacinių ir garantinių sąlygų 4 punktą, pirmosios instancijos teismui kainą sumažinus 4 489,11 Eur, buvo parinktas optimalus ir proporcingas alternatyvus ieškovės teisių gynimo būdas, kurį pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovė, prašydama priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą sumokėjo 608,23 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punktu, šias išlaidas priteisia iš apeliantės, kurios apeliacinis skundas atmetamas.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, patirta 5,24 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus apeliacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš apeliantės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Apeliantė (ieškovė) prašo grąžinti 202 Eur žyminį mokestį, nes bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo santykių, vartotojai atleidžiami nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (t. 4, b. l. 34). Apeliantė, kaip vartotoja, šį žyminį mokestį už apeliacinį skundą sumokėjo 2015 m. lapkričio 19 d. (t. 4, b. l. 11), o CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. (CPK 3 straipsnio 8 dalis), numatė, kad vartotojai, bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo teisinių santykių, nuo žyminio mokesčio atleidžiami. Įvertinus tokį teisinį reglamentavimą, yra pagrindas apeliantei grąžinti už apeliacinį skundą sumokėtą 202 Eur žyminį mokestį.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės D. D. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rūdupis“ 608,23 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš apeliantės D. D. 5,24 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

Grąžinti apeliantei D. D. 202 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą 2015 m. lapkričio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 328 (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).