Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M. P., tačiau dalyvaujant jo atstovui advokatui L. M., išnagrinėjusi A. M. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Cadro, Šveicarijoje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. P. 2015 m. birželio 25 d., apie 00.20 val., (duomenys neskelbtini)., Vilniuje, vairavo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 0,44 promilės (po paklaidos) girtumas. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

A. M. P. apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, į posėdį jis neatvyko, taip pat nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Teismo posėdyje administracinėn traukiamam asmeniui atstovavo jo atstovas advokatas L. M., kuris prašė nagrinėti bylą be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėja nedalyvaujant administracinėn atsakomybėm traukiamam asmeniui, jo teisėms ir teisėtiems interesams atstovaujant asmens pasirinktam atstovui.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas L. M. teigė, kad jo atstovaujamasis A. M. P. savo kaltės dėl to, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, neginčija ir tiek su nustatytu faktu, tiek ir užfiksuotu girtumu sutinka ir labai apgailestauja dėl savo neatsakingo elgesio. Pabrėžė, jog toks asmens poelgis buvo atsitiktinis, nulemtas klaidingo įsitikinimo, jog apsvaigimas neviršija leidžiamos ribos. Pažymėjo, jog Šveicarijoje leidžiama norma yra kiek didesnė, t. y. 0,5 prom., o nuo 0,5 prom. iki 0,8 prom. asmeniui yra numatyta tik bauda, įstatyme neįtvirtinant galimybės atimti teisę vairuoti transporto priemonę. Šios aplinkybės galėjo suformuoti klaidingą įsitikinimą, kad pažeidimo padarymo naktį apsvaigimas neviršys leidžiamos normos ribų. Akcentuoja, kad jo atstovaujamasis asmuo daug metų vairuoja ir nėra padaręs beveik jokių KET pažeidimų. Užima vadovaujančias pareigas, charakterizuojamas itin teigiamai, darbe yra būtina teisė vairuoti transporto priemonę, be kurios negalėtų atlikti savo pareigų. Prašo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir netaikyti specialiosios teisės atėmimo.

A. M. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, įrodyta remiantis byloje esančiais įrodymais. Iš byloje esančio A. M. P. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-32901917-15 matyti, jog jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Nors asmuo paaiškinime konkrečiai savo pozicijos dėl nustatyto neblaivumo fakto neišreiškė, o tik nurodė prieštaravimus dėl vairuotojo pažymėjimo laikino paėmimo, tačiau teismo posėdyje atstovas patvirtino, kad A. M. P. savo kaltės dėl nustatyto fakto, vairavus transporto priemonę neblaiviam, neginčija. Pastarojo kaltę taip pat įrodo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyr. patrulio L. B. 2015-06-25 tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, jog 2015-06-25, apie 00.20 val., patruliuojant buvo sustabdytas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. M. P., nuo kurio sklido alkoholio kvapas bei kuriam nustatytas 0,45 (be paklaidos) promilių girtumas. A. M. P. paaiškino, kad jis gėrė šampano (b. l. 5). Alkotesterio kvito duomenimis, A. M. P. 2015-06-25, 00.46 val., nustatytas 0,45 promilių (be 0,01 prom. paklaidos) girtumas (b. l. 7).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. M. P. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinama A. M. P. asmenybė (dirbantis, neturi galiojančių administracinių nuobaudų). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus A. M. P. minimalaus dydžio baudą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

A. M. P. įvykdyto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, sankcija numato privalomą specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų 6 mėnesių.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo A. M. P. atstovas prašė netaikyti asmeniui nurodytos specialiosios teisės atėmimo, motyvuodamas tuo, kad be jo atstovaujamasis negalėtų atlikti savo darbinių pareigų, dėl ko nukentėtų pastarojo verslas, būtų patirti dideli finansiniai nuostoliai. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, kurių pagrindu administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, taikomos tik nustačius kompleksą faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose N146-436/2009, N62-409/2009). Tuo pačiu pabrėžtina, jog administracine nuobauda yra siekiama tiek nubaudimo už padarytą teisės pažeidimą, tiek prevencinių tikslų, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams, todėl viešasis interesas – eismo ir visuomenės saugumas, turi viršenybę už asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesus išvengti nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Be to, tam tikri asmeniniai nepatogumai, susiję su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, yra natūrali administracinės atsakomybės taikymo pasekmė, kuri nelaikytina ypatinga, išimtine aplinkybe. Tokios pozicijos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas, formuodamas teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-801-487/2012). A. M. P. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, viršydamas įstatymo leidžiamą alkoholio ribą, tokiais veiksmais sudarydamas pavojų eismo ir visuomenės saugumui, dėl ko, teismo įsitikinimu, yra visos aplinkybės specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimui. Visgi tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.

Nagrinėjamoje byloje teismas įvertina tai, kad A. M. P. viršyta alkoholio riba yra itin nežymi, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažįsta ir gailisi dėl tokių savo veiksmų, bylos duomenys leidžia teigti, kad pastarojo padarytas pažeidimas yra atsitiktinis. A. M. P. per 29 metų vairavimo stažą padarė vos vieną KET pažeidimą, kuris savo pobūdžiu yra aiškiai nešiurkštus, kas leidžia teigti, jog pastarasis nėra piktybinis įstatymo pažeidėjas. Teismas taip pat įvertina pateiktus A. M. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis (dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, darbo pobūdis susijęs su teisės vairuoti transporto priemonę turėjimu, kasdien vyksta iš gyvenamosios vietos Šveicarijoje į Italijoje esančią darbovietę). Išdėstytų aplinkybių pagrindu manytina esant tikslinga taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti ženkliai mažesnį įstatymo sankcijoje numatytos specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą, nei sankcijoje numatytas minimalus dydis. Teismo įsitikinimu, tokia administracinė nuobauda (minimalus baudos dydis bei ženkliai mažesnis specialiosios teisės atėmimo terminas) bus pilnai pakankamas įvykdyti administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 27 straipsniu, 30¹ straipsniu, 126 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. M. P. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 289 eurų (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, kurio terminas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, nustatytinas 2 (dviem) mėnesiams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.