- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-12
- Bylos Nr.
- e2A-2288-803/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03923-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Atsakovas
- A. K., J. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės EDS INVEST
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės EDS INVEST 2 patikslintą ieškinį atsakovams A. K. ir J. K. dėl priverstinio iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) EDS INVEST 2 kreipėsi į teismą, prašydama iškeldinti atsakovus A. K. ir J. K. su visais jiems priklausančiais daiktais iš gyvenamojo namo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir J. K. ieškovei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nurodė, kad UAB „Medicinos bankas“ (toliau – Pradinis kreditorius) ir A. K. (toliau – atsakovas), 2007 m. rugsėjo 5 d. sudarė kredito sutartį Nr. LOAN_45267 (sandorio Nr. LOAN_086568) (toliau – Kredito sutartis), kurios pagrindu Pradinis kreditorius suteikė atsakovui 620 000,00 LTL (179 564,41 Eur) dydžio kreditą.
3. Ieškovė paaiškino, kad Kredito sutartis buvo užtikrinta, įskaitant, bet neapsiribojant, žemiau nurodyto nekilnojamojo turto įkeitimu (toliau žemiau nurodytas nekilnojamasis turtas vadinamas – Nekilnojamuoju turtu), kuris nuosavybės teise priklausė atsakovui ir atsakovo sutuoktinei J. K. (toliau abu kartu vadinami K.):
3.1. žemės sklypas – adresas: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas: 0.1857 ha, Unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini);
3.2. gyvenamasis namas – adresas: (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 226,32 kv. m., Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas);
3.3. daržinė – adresas: (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 23,29 kv. m., Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
3.4. tvartas – adresas: (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas: 41,41 kv. m., Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
3.5. sandėlis – adresas: (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas: 27,52 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
3.6. ūkio pastatas – adresas: (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas: 50 kv. m., Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
3.7. garažas – adresas: (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 39 kv. m., Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
3.8. pirtis – adresas: (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas: 34 kv. m., Unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini).
2. UAB „Medicinos bankas“ 2019 m. balandžio 9 d. turto perdavimo išieškotojui akto Nr. 0042/11/03819 pagrindu nuosavybės teisėn perėmė atsakovų UAB „Medicinos bankas“ naudai įkeistą Nekilnojamąjį turtą. 2018 m. spalio 15 d. ieškovė UAB EDS INVEST 2 ir UAB „Medicinos bankas“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį (toliau – Perleidimo sutartis), pagal kurią tarp šalių buvo susitarta dėl reikalavimo teisių perleidimo, tarp kurių reikalavimo teisių į A. K., kylančių iš sutarties Nr. LOAN_45267 (sandorio Nr. LOAN_086568).
3. Ieškovė ir UAB „Medicinos bankas“ 2019 m. birželio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4750 pagrindu įsigijo Nekilnojamąjį turtą nuosavybės teisėn. Į bylą pateiktų dokumentų visuma įrodo, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 metais adresas per klaidą buvo nurodytas (duomenys neskelbtini). Daiktas registruojamas ne pagal gyvenamąjį adresą, o pagal unikalų numerį, kuris šioje byloje įrodo, kad ginčo Gyvenamasis namas yra (duomenys neskelbtini), o jame gyvena faktiškai atsakovai K.
Šalies argumentai
4. Ieškovė paaiškino, kad atsakovai šiai dienai vis dar gyveną jai priklausančiame Gyvenamajame name ir naudojasi kitu nekilnojamuoju turto. Ieškovė 2019 m. lapkričio 6 d. registruotu paštu išsiuntė atsakovams raštą dėl Gyvenamojo namo bei kito nekilnojamojo turto atlaisvinimo. Ieškovė ir atsakovas žodžiu sutarė, jog derybos dėl Gyvenamojo namo įsigijimo galimos tik tuo atveju, jeigu atsakovas įleis turto vertintoją, kuris parengs Gyvenamojo namo rinkos kainos vertinimą. Derybos su atsakovu yra nutrukusios. Nekilnojamojo turto vertintojas nuvykęs apžiūrėti Gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), negalėjo patekti į vidų, kadangi kieme buvo palaidas, agresyviai nusiteikęs, šuo.
5. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovai be jokio teisinio pagrindo ir be ieškovės leidimo gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame turte, reikalavimų atlaisvinti Gyvenamąjį namą ir kitą Nekilnojamąjį turtą nevykdo, ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė teismo iškelti atsakovus su visais jiems priklausančiais daiktais iš Gyvenamojo namo priverstine tvarka. Iškeldinus atsakovus iš Gyvenamojo namo, ieškovės teisių pažeidimas būtų pašalintas.
Atsiliepimas
6. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį. Prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, kaip neatitinkantį ieškiniui keliamų reikalavimų, arba atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovų teigimu, ieškovė UAB EDS Invest 2 nėra teisėta gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savininkė. Kaip matyti iš pateiktos 2007 m. liepos 11 d. Pirkimo-pardavimo sutarties ir 2008 m. gegužės 26 d. Hipotekos lakšto, J. K. kartu su sutuoktiniu A. K. nusipirko žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), ir būtent šį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) įkeitė UAB „Medicinos bankas“ naudai. Tik šį perimtą įkeistą turtą UAB „Medicinos bankas“ paskui galėjo parduoti ieškovei UAB EDS Invest 2. Todėl 2019 m. balandžio 9 d. turto perdavimo išieškotojui aktas ir 2019 m. birželio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartis akivaizdžiai prieštarauja viešajai tvarkai ir imperatyvioms įstatymo normoms. Šie sandoriai yra niekiniai nuo jų sudarymo momento ir nesukelia jokių teisinių pasekmių. Todėl ieškovės UAB EDS Invest 2 reikalavimai iškeldinti atsakovus iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) yra akivaizdžiai nepagrįsti.
7. Atsakovai nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai A. K. ir J. K. kreditoriui UAB „Medicinos bankas“ buvo įkeitę nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl antstolis neturėjo teisės šio turto perduoti išieškotojui UAB „Medicinos bankas“, o pastarasis jo perimti ir paskui dar jį parduoti ieškovei UAB EDS Invest 2.
8. Atsakovų nuomone, jeigu vis dėlto ieškovė yra įsitikinusi, kad A. K. ir J. K. buvo nusipirkę ir bankui įkeitę nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), tai teisės aktų nustatyta tvarka turėjo pašalinti sandorių dokumentuose esančius neatitikimus ar bent jau gauti kompetentingų institucijų sprendimus ar išaiškinimus dėl šių aplinkybių, patvirtinančius ar paneigiančius šiuos dabar subjektyvius UAB EDS Invest 2 vertinimus. Aplinkybės apie UAB EDS Invest 2 įsigytą nekilnojamąjį turtą ir jo adresą yra esminės bylos aplinkybės, sudarančios ieškinio faktinį pagrindą. Todėl patikslintame ieškinyje nesant šių aplinkybių pagrindimo įrodymais, UAB EDS Invest 2 patikslintas ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto ieškinio reikalavimo, ir toks ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme.
Atsiliepimas
9. Atsakovai nurodė, kad ieškovė, perėmusi reikalavimo teisę į A. K. šio fakto neišviešino ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė apie reikalavimo teisės į A. K. perleidimą skolininkui. Nors UAB „Medicinos bankas“ ir perleido visą savo reikalavimą ir su juo susijusias teises į A. K. UAB EDS Invest 2, tačiau ir toliau įgyvendino išieškotojo teises. Nei apie siūlymą išieškotojui perimti pirmosiose varžytynėse neparduotą turtą, nei išieškotojo sutikimą perimti turtą, nei apie turto perdavimą išieškotojui A. K. antstolio nebuvo informuotas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir nusprendė iškeldinti atsakovus A. K. ir J. K. su visais jiems priklausančiais daiktais iš gyvenamojo namo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir J. K. ieškovei 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovo A. K. valstybei 15,16 Eur pašto išlaidų; priteisti iš atsakovės J. K. valstybei 15,16 Eur pašto išlaidų.
11. Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ieškovei. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima manyti, jog ginčo objektas nepriklauso ieškovei. Ieškovės ir atsakovų nesieja jokia sutartis.
12. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, vadovaudamasis CK 4.98 straipsniu ir teismų praktika sprendė, kad yra visi pagrindai tenkinti ieškovės reikalavimą dėl priverstinio atsakovų iškeldinimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Atsakovas A. K. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimo, prašo panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
15.1. ieškovė, tapusi gyvenamojo namo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė nereiškė reikalavimo dėl atsakovų išsikėlimo iš gyvenamosios patalpos ir leido jiems ten gyventi. Reikalavimą išsikelti pareiškė tik 2019 metų lapkritį. Tarp šalių susiklostė faktiniai panaudos santykiai, kurie iki šiol nenutraukti;
15.2. Civilinio kodekso 6.641 straipsnio 1 dalis nustato, kada panaudos davėjas turi teisę reikalauti sutartį nutraukti prieš terminą, jeigu panaudos gavėjas: l) naudoja daiktą ne pagal paskirtį; 2) nevykdo pareigos išlaikyti ir saugoti daiktą; 3) iš esmės pablogina daikto būklę; 4) be panaudos davėjo sutikimo perduoda daiktą trečiajam asmeniui. Civilinio kodekso 6.641 straipsnio 2 ir 3 dalis nustato, kada dar panaudos davėjas turi teisę reikalauti nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį: jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui; jeigu: 1) nustatomi daikto trūkumai, dėl kurių normaliai naudotis daiktu neįmanoma arba pasidaro labai sunku, o apie tuos trūkumus sutarties sudarymo metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti; 2) daiktas dėl aplinkybių, už kurias panaudos gavėjas neatsako, tampa negalimu naudoti pagal paskirtį; 3) sutarties sudarymo metu panaudos davėjas neįspėjo jo apie trečiųjų asmenų teises į tą daiktą; 4) panaudos davėjas neperduoda daikto priklausinių ar dokumentų. Nė viena iš minėtame Civilinio kodekso straipsnyje nurodytų aplinkybių byloje nenustatyta ir įrodymais nepagrįsta;
15.3. už komunalines paslaugas apeliantas moka, skolų nėra, ieškovei turtas šiai dienai nėra neišvengiamai reikalingas. Apelianto įsitikinimu, turtu jie galėtų naudotis panaudos ar net nuomos pagrindais iki tol, kol ieškovė, realizuotų turtą;
15.4. apeliantas yra pensinio amžiaus žmogus. Vienintelės jo pajamos – pensija. Iš gaunamos pensijos sunkiai rastų, kur išsinuomoti būstą. Todėl būtų tikslinga nustatyti atsakovams ilgesnį išsikėlimo terminą – iki pusės metų.
Atsiliepimas
14. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, prašo atmesti apeliacinį skundą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
16.1. apelianto argumentas, kad tarp ieškovės ir atsakovų susiklostė panaudos santykiai yra nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniu reglamentavimu. Apeliantas negali įrodinėti pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo dėl argumento, kuris nebuvo keliamas ir/ar nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, bylą nagrinėjant iš esmės. Sprendimas negali būti laikomas neteisėtu ir/ar nepagrįstu todėl, kad sprendime nėra pasisakyta dėl argumento, kurio nei viena iš proceso šalių nenaudojo procesiniuose dokumentuose;
16.2. ieškovė niekuomet nesitarė, neplanavo, neturėjo tikslo ir valios sudaryti panaudos sutarties su atsakovais. Tai matyti iš faktinių aplinkybių, t. y. ieškovas įgijęs turtą nuosavybėn, per protingą laiko tarpą kreipėsi į atsakovus dėl išsikeldinimo iš Nekilnojamojo turto. Tai, jog ieškovė pareikalavo išsikeldinti iš Gyvenamojo namo po kelių mėnesių, o ne iš karto, jokiu būdu nereiškia, kad tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai;
16.3. apeliantas nepateikė nei sutarties, nei priėmimo-perdavimo akto, nei kažkokių kitokių įrodymų apie ieškovės valią ar tikslą sudaryti panaudos sutartį. Ieškovė niekuomet Nekilnojamojo turto neperdavė atsakovams – atsakovai šiuo turtu naudojosi istoriškai, nuo pat įsigijimo, paskolos sutarties nutraukimo bei vykdomo proceso metu;
16.4. ieškovė 2019 m. birželio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4750 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teises į Turtą, tai atsispindi nekilnojamojo turto registre, t. y. ieškovė yra teisėta turto savininkė. Ieškovės teisės yra pažeistos, kadangi atsakovai neteisėtai valdo ieškovei priklausantį turtą, o ieškovė negali juo laisvai naudotis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar buvo faktinis pagrindas iškeldinti iš gyvenamojo namo atsakovus su visais jiems priklausančiais daiktais.
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Reikalavimas iškeldinti atsakovus šiuo atveju nėra prievolinis teisinis teisių gyvenimo būdas (remiamas sutartimi), o daiktinis teisinis teisių gynimo būdas, nes ginama savininko, o ne sutarties dalyvio, teisė. Ji gali būti ginama Civilinio kodekso ar kito įstatymo numatytais būdais. Vienas iš jų yra iki teisės pažeidimo buvusios padėties atstatymas. Įstatymas nedetalizuoja, kokiu būdu pasiekiama iki teisės pažeidimo buvusi padėtis. Tai priklauso nuo konkrečios situacijos.
18. Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise pagal Valstybės įmonės Registrų centras duomenų banko išrašą nuo 2019 m. birželio 18 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4750 priklauso ieškovei. Gyvenamasis namas įsigytas iš UAB „Medicinos bankas“, kai 2019 m. balandžio 9 d. turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 0042/11/03819 UAB „Medicinos bankas“ perėmė nekilnojamąjį turtą nuosavybės teisėn iš atsakovų.
19. Ieškovei nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą perėjo 2019 m. birželio 18 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4750 (toliau – Sutartis). Ieškovė 2019 m. lapkričio 6 d. pranešimu kreipėsi į atsakovus dėl Nekilnojamojo turto atlaisvinimo. Atsakovai (apeliantai) neginčija, kad jie gyvena ginčo objekte (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Apeliantas nurodo, jog tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai, kadangi ieškovė 2019 m. birželio 18 d. įgijusi nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise nepateikė nedelsiant reikalavimo atlaisvinti gyvenamąsias patalpas.
20. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.629 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. To paties CK straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai taikomi ir CK 6.478 straipsnio nuostatos. CK 6.478 straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Atitinkamai taikoma ir panaudos teisiniams santykiams, t. y. tokia sutartis turėtų būti sudaroma rašytine forma.
21. Byloje nėra įrodymų, galinčių patvirtinti, kad šalys tarėsi, turėjo tikslą sudaryti panaudos sutartį. Priešingai, ieškovė, įgijusi turtą nuosavybės teise, kreipėsi į atsakovus dėl išsikeldinimo iš gyvenamojo namo ir jo priklausinių. Tai, jog ieškovė pareikalavo išsikelti iš gyvenamojo namo po kelių mėnesių, o ne iš karto, nesudaro pagrindo manyti, kad tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai. Kaip teisingai nurodė ieškovė, ji neperdavė nekilnojamojo turto atsakovams, kurie juo naudojosi istoriškai, nuo pat įsigijimo, paskolos sutarties nutraukimo bei vykdomo proceso metu.
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto procesiniuose nurodytus argumentus, sprendžia, kad apeliantas nepagrindė patalpų teisėto naudojimosi fakto, t. y. nepaneigė ieškinio faktinio pagrindo. Pirma, ieškovė, kaip daikto savininkė, aiškiai nurodė, kad neleidžia naudotis jai priklausančiu turtu, ieškinyje prašo iškeldinti atsakovus.
23. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Nagrinėjamoje byloje leidimo naudotis patalpa nėra, ieškovė prašė iškeldinti atsakovus, t. y. nutraukti jos subjektinę teisę pažeidžiančius veiksmus. Antra, leidimas naudotis gyvenamuoju namu yra individualus sprendimas ir iš tokio dokumento turinio turėtų būti galima nustatyti leidimo naudotis patalpomis teisinį pagrindą ir terminus. Tokiu atveju, apeliantų pasilikimas gyvenamajame name po jo perleidimo neįrodo, kad jiems buvo išduotas leidimas naudotis gyvenamosios patalpomis ir kitu turtu.
24. Minėta, kad ieškovė pasirinko daiktinį teisių gynimo būdą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje ginama žmogaus teisė į būsto neliečiamybę. Pagarbos šiai teisei principas taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Tačiau bendriausia prasme šis straipsnis neįtvirtina asmens teisės įgyti nuomos ar nuosavybės teisę į konkretų būstą (nesuteikia teisės būti aprūpintam būstu (namais) (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2001 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Chapman prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 27238/95, par. 99; 2001 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Jane Smith prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 25154/94, par. 106, ir kt.). Taigi teisė į būstą nepaneigia pareigos vykdyti prisiimtus įsipareigojimus kitiems asmenims arba varžyti nekilnojamojo daikto savininko teises.
25. Teisėjų kolegija pažymi, jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens.
26. Nagrinėjamoje byloje atsakovai, nors yra pensinio amžiaus, bet jie gyvena ne valstybės teikiame socialiniame būste ir ieškovė neteikia socialinių paslaugų. Apelianto nurodyta aplinkybė dėl turto išlaikymo ir jo priežiūros taip pat neįrodo jo teisės į patalpas. Apelianto prašymas nustatyti išsikėlimo terminą iki pusės metų negali būti sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme, o, kita vertus, prašomas sprendimo vykdymo atidėjimo terminas yra suėjęs, kol byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka.
27. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, neturi pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai. Todėl atsakovų apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas yra atmestas. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
30. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo (apelianto) A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.