Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-07-24 · Civilinė byla Nr. 2A-1138-826/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-02-20Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-07-24Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-24
Bylos Nr.
2A-1138-826/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01902-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Dobrovolskis (pran.), Irma Čuchraj, Albina Pupeikienė
Atsakovas
R. Š.
Ieškovas
O. F.
Kategorijos
  • 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2A-1138-826/2015

Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-01902-2013-9)

Procesinio sprendimo kategorijos: 76.4; 78.2.1; 99.1.3; 99.5; 99.7; 121.21. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. liepos 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj ir Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. F. ieškinį atsakovui R. Š., išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. Š. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, juo prašė nustatyti, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko N. F. tėvas, bei priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad gyvenant kartu su atsakovu jiems gimė sūnus, tačiau atsakovas vaiko gimimo liudijime nenorėjo savęs nurodyti vaiko tėvu ir atsisako pripažinti vaiko tėvystę. Ieškovė teigė, kad šiuo metu su atsakovu kartu nebegyvena, jis visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo ir auklėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-02 sprendimu ieškinį patenkino, nustatė, kad R. Š. yra N. F. biologinis tėvas, priteisė iš atsakovo po 145 Eur periodinių išmokų N. F. išlaikymui nuo sprendimo paskelbimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisė iš atsakovo 3 625 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir įsiskolinimo mokėjimą išdėstė 24 mėnesių terminui, atsakovui kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokant 151,04 Eur, taip pat priteisė iš atsakovo 706,51 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu 2008-06-12 jiems gimė sūnus N. F.. Vaiko gimimo liudijime jo tėvas nenurodytas. Nuo 2009 m. šalys kartu negyvena, vaikas gyvena su motina. Teismas pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu ginčo dėl tėvystės nebeliko, nes atsakovas pripažino, kad yra biologinis vaiko N. F. tėvas. Šią aplinkybę patvirtina ir atlikti genominiai (DNR) tyrimai. Teismas nustatė, kad ieškovės pajamas sudaro socialinė pašalpa, o atsakovas per mėnesį gauna apie 800 Eur pajamų. Teismas pripažino, kad atsižvelgus į vaiko poreikius, jo tėvų turtinę padėtį, iš atsakovo priteistino išlaikymo sumą tikslinga padidinti iki 145 Eur per mėnesį. Teismas konstatavo, kad išlaikymo įsiskolinimo mokėjimas gali sukelti papildomų finansinių sunkumų atsakovui, todėl išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą išdėstė 24 mėnesių terminui, įpareigojo atsakovą kas mėnesį mokėti po 151,04 Eur išlaikymo įsiskolinimui dengti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. Š. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-02 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „Sorpo“ atliktais genominiais (DNR) tyrimais, nes ši įstaiga nėra įtraukta į ekspertinių įstaigų sąrašą, todėl jos pateikti duomenys gali būti klaidingi. Atsakovas teigė, jog teismas netinkamai nustatė nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydį. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 115,84 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir reikalavimo dydžio nekeitė per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra įrodymų apie specialiuosius vaiko poreikius, neįvertino aplinkybės, kad atsakovo darbas nėra pastovus, o jo gaunamos pajamos nėra reguliarios. Apeliantas teigė, kad vaiko išlaikymui galėtų mokėti po 87 Eur per mėnesį. Skunde nurodoma ir tai, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė proceso teisės normas, nes buvo šališkas, tenkino tik ieškovės prašymus bei atmetė visus atsakovo prašymus. Be to, buvo vilkinamas bylos nagrinėjimas, atsakovui nebuvo įteikti procesiniai dokumentai ir nebuvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimą į ieškinį arba priešieškinį, teikti teismui įrodymus.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Dėl tėvystės nustatymo

Apeliantas teigia, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „Sorpo“ atliktais genominiais (DNR) tyrimais, nes ši įstaiga nėra įtraukta į ekspertinių įstaigų sąrašą, todėl jos pateikti duomenys gali būti neteisingi. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.

CK 3.148 straipsnyje yra nurodomi teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. CK 3.148 str. 1 d. kaip pagrindas tėvystei nustatyti yra nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Ginčuose dėl tėvystės nustatymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės, todėl atsakovui neigiant tėvystės faktą, atsakovas turi procesinę pareigą pateikti įrodymus, kurie paneigtų byloje esančius duomenis, patvirtinančius tėvystės faktą (CPK 178 str.).

Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teismo nutartimi buvo paskirti genominiai (DNR) tyrimai vaiko kilmei nustatyti, juos pavesta atlikti „synlab Lietuva“, UAB (buvęs pavadinimas – UAB „Sorpo“). Iš byloje esančios „synlab Lietuva“, UAB, biologinės tėvystės tyrimo išvados matyti, kad nustatyta ne mažesnė nei 99,999928 proc. tikimybė, jog atsakovas R. Š. yra biologinis nepilnamečio N. F. tėvas (b. l. 128–130). Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas būtų pareiškęs prieštaravimus dėl to, jog genominių tyrimų atlikimas buvo pavestas „synlab Lietuva“, UAB. Be to, gavus biologinės tėvystės tyrimo išvadas atsakovas neprašė skirti teismo ekspertizės, jos atlikimą pavedant į teismo ekspertų sąrašą įrašytam ekspertui (ekspertinei įstaigai). Taigi atsakovas neginčijo byloje esančių duomenų, patvirtinančių tėvystės faktą. Priešingai – 2015-03-26 teismo posėdžio metu atsakovo atstovas sutiko su ieškinio reikalavimais ir pripažino atsakovo tėvystę. Nors apeliaciniame skunde yra reiškiamos apelianto abejonės „synlab Lietuva“, UAB, atliktų tyrimų patikimumu, tačiau jokių objektyvių duomenų, paneigiančių šias tyrimo išvadas, byloje nėra (CPK 178 str.). Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, paneigiančių tėvystės faktą. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė ir kartu su apeliaciniu skundu. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės bei esantys įrodymai vertintini kaip tėvystės įrodymai (CPK 178 str., 185 str., CK 3.148 str. 2 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas R. Š. yra nepilnamečio N. F. tėvas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydį, nes priteisto išlaikymo suma yra per didelė. Apelianto teigimu, teismas priteisė daugiau, nei prašė ieškovė, ir spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį. Teisėjų kolegija su nurodytais argumentais nesutinka.

Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje, yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nurodytas reguliavimas reiškia, kad teismų praktika vaiko interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaiko interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti.

Iš byloje esančių duomenų apie šalių turtinę padėtį matyti, jog ieškovė šiuo metu niekur nedirba, nekilnojamojo turto neturi, jos gaunamas pajamas sudaro valstybės mokama socialinė pašalpa. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė turi dar du nepilnamečius vaikus – K. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi, teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, jog atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 2 600 Lt (753 Eur). Atsakovas šias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nepateikė. Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas turėtų sveikatos problemų ar dėl kitų objektyvių priežasčių negalėtų teikti nepilnamečiam sūnui reikalingo dydžio išlaikymo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 376 straipsnyje yra numatytos teismo teisės rinkti įrodymus, kai šalys jais nesiremia, kai tai būtina siekiant apsaugoti vaikų teises ir interesus, viršyti pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Didesnį teismo aktyvumą suteikiančios teisės, kuriomis teismas naudojasi ex officio, skirtos viešojo intereso apsaugai tam tikrose šeimos bylose užtikrinti. Pažymėtina, jog nagrinėjama byla yra susijusi su vaiko teise į išlaikymą, todėl byloje esantis poreikis apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus lemia teismo teisę, o kartu ir pareigą būti aktyviam bei esant poreikiui viršyti byloje pareikštus reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas suponuoja išvadą, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) vaiko poreikių tenkinimu. Teismų praktikoje vieno vaiko išlaikymo dydis yra siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuri skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu buvo 300 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad vaikas yra alergiškas, todėl yra patiriamos išlaidos vaistams. Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą po 115,85 Eur (400 Lt) per mėnesį. Įvertinusi byloje esančius duomenis apie vaiko tėvų turtinę padėtį teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas vaikui gali teikti didesnį ir labiau nepilnamečio vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, kurio dydis būtų artimas vienam vaikui priteisiamo išlaikymo dydžiui pagal šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką. Taigi nagrinėjamu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą viršyti ieškinio reikalavimus, o nustatydamas priteistino išlaikymo dydį teismas tinkamai taikė įstatyme ir teismų praktikoje numatytus išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus.

Dėl procesinių pažeidimų

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas apelianto atžvilgiu buvo šališkas, nesiėmė priemonių išvengti proceso vilkinimo, netenkino atsakovo prašymų bei netinkamai įteikė jam procesinius dokumentus. Teisėjų kolegija su nurodytais argumentais nesutinka.

Asmens teisė, kad jo bylą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, yra asmens konstitucinė teisė ir kartu viena iš teisės į tinkamą teismo procesą garantijų. Asmuo, manantis, kad jo teisė į nešališką teismą buvo pažeista, turi nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla buvo išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas jo atžvilgiu buvo šališkas, tačiau nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių ir nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nei atsakovas, nei jo atstovas nekėlė klausimo dėl galimo teismo šališkumo, teismo posėdžio metu nušalinimo teismo sudėčiai nereiškė. Įvertinusi byloje esančią medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta šališkai.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog ieškovė į teismą kreipėsi 2013-02-20, todėl procesas pirmosios instancijos teisme truko daugiau nei dvejus metus. Byloje nustatyta, kad atsakovas teikė prašymą pratęsti atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminą (b. l. 24), taip pat teikė teismui prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nes negalėjo dalyvauti procese (b. l. 37, 51, 59–60, 76, 96, 112). Užsitęsusį bylos nagrinėjimo terminą objektyviai lėmė ir tai, jog ieškovės prašymu byloje buvo paskirti genominiai tyrimai, o šių tyrimų atlikimo terminui bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šalys keletą kartų teismo nustatytu terminu neatvyko į UAB „Sorpo“ kliniką tėvystės nustatymo tyrimui atlikti, todėl teismas iš naujo turėjo nustatyti terminą šiems tyrimams atlikti. Įvertinusi byloje esančią medžiagą teisėjų kolegija nenustatė nepateisinamo teismo delsimo organizuojant procesą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju pats atsakovas nepakankamai rūpinosi greitu bylos išnagrinėjimu, todėl procesas pirmosios instancijos teisme užsitęsė ne dėl teismo, o dėl byloje dalyvaujančių asmenų kaltės.

Nors apeliantas savo skunde teigia, kad teismas netenkino jo prašymų bei neįteikė atsakovui procesinių dokumentų, tačiau apeliantas nenurodė, nei kokie atsakovo prašymai, jo manymu, buvo nepagrįstai atmesti, nei kokie procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog ieškinys ir jo priedai, taip pat šaukimai į teismo posėdžius atsakovui buvo įteikti tinkamai, atsakovas bylą vedė per atstovą, kuris dalyvavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Taigi atsakovui buvo sudaryta procesinė galimybė naudotis visomis įstatyme numatytomis procesinėmis teisėmis ir nustatyta tvarka ginti savo interesus. Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovo nurodyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl jo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Už atsakovo pateiktą apeliacinį skundą mokėtinas 202 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 4 d., 85 str. 1 d. 3 p.). Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovas už apeliacinį skundą yra sumokėjęs 41 Eur žyminio mokesčio (b. l. 148). Dėl to atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo valstybei priteistina 161 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. Š. 161 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Kolegijos pirmininkas Marius DobrovolskisKolegijos teisėjos Irma ČuchrajAlbina Pupeikienė