Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-06-27 · Civilinė byla Nr. e2A-876-180/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-27
Bylos Nr.
e2A-876-180/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Geometra“
Atsakovas
Generalinei miškų urėdijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-876-180/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00338-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 3.4.1.9. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Geometra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3520-590/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Geometra“ ieškinį atsakovei Generalinei miškų urėdijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Geometra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės 2017 m. sausio 17 d. sprendimą nutraukti supaprastintą atvirą konkursą „Miškų urėdijų vidinės miškotvarkos projektų parengimo paslaugų pirkimas“ (toliau – pirkimas, konkursas) ir įpareigoti toliau tęsti pirkimo procedūras; pripažinus, kad atsakovė teisėtai nutraukė pirkimą, priteisti iš pastarosios 11 673,76 Eur žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė kartu su jungtinės veiklos partnere SIA Metrum 2016 m. liepos 28 d. pateikė pasiūlymą. Perkančioji organizacija 2016 m. rugpjūčio 6 d., rugsėjo 26 d. ir lapkričio 15 d. raštais paprašė ieškovės patikslinti duomenis apie kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygų 3.3-3.7 punktuose nustatytiems reikalavimas. Po paskutinio atsakymo į paklausimą, pateikto 2016 m. lapkričio 24 d., perkančioji organizacija papildomų raštų ar informacijos apie pirkimo procedūrų eigą neteikė ir tik 2017 m. sausio 17 d. raštu informavo, kad pirkimas nutraukiamas. Tokį sprendimą perkančioji organizacija motyvavo pirkimo sąlygų neatitikimu Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 24 straipsnio 9 dalies reikalavimams. Konkrečiau, pirkimo sąlygų 3.5 ir 3.6 punktuose buvo nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai (tiekėjas turi teisę rengti miškotvarkos projektus, turi būti įregistruotas vidinės miškotvarkos rengėjų sąraše) buvo nustatyti atsižvelgiant į Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu (toliau – taisyklės), kuriose nustatyta, kad vidinės miškotvarkos projektus gali rengti tiek fiziniai asmenys, tiek juridiniai asmenys. Perkančioji organizacija kreipėsi į Aplinkos ministeriją, kad pateiktų savo nuomonę dėl taisyklių nuostatų taikymo. Pastaroji išplėtė taisyklių taikymą, išaiškindama, kad vidinės miškotvarkos projektų rengėju gali būti ne tik juridiniai ar fiziniai asmenys, tinkamai pateikę informaciją apie save, bet ir juridinis asmuo, kurio darbuotojas yra tinkamai pateikęs informaciją apie save ir deklaravęs juridinį asmenį (darbdavį). Kadangi perkančiosios organizacijos pozicija dėl taisyklių taikymo neatitiko Aplinkos ministerijos išaiškinimo, dėl ko nurodytų pirkimo sąlygų interpretavimas galėjo būti pagrindas dirbtinai diskriminuoti kitus rinkoje veikiančius tiekėjus, pirkimo sąlygos gali būti vertintos kaip pažeidžiančios VPĮ nuostatas.Ieškovės teigimu, perkančioji organizacija neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo nutraukti ginčo pirkimą, nes pirkimo sąlygos atitiko VPĮ nustatytus reikalavimus – buvo aiškios pirkimo dalyviams ir yra vienodai traktuojamos visų valstybės institucijų – Valstybinės miškų tarnybos, Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) ir Aplinkos ministerijos. Be to, ankstesniuose atsakovės vykdytuose pirkimuose buvo nustatyti identiški kvalifikaciniai reikalavimai. Aplinkybės, kad visus ankstesnius atsakovės vykdytus analogiškus pirkimus laimėdavo tik VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas, kuri pasiūlymą pateikė ir ginčo pirkime, kad pastarosios 2016 metų planuojamų darbų apimties lentelės 5 dalyje yra įtrauktos iš ginčo pirkimo objektą sudarančios paslaugos, leidžia spręsti, kad tikroji pirkimo nutraukimo priežastis yra nurodytos valstybės įmonės protegavimas.Ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo neteisėtumą patvirtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju neegzistavo VPĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta sąlyga – aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Perkančiosios organizacijos suvokimas, kad parengė netikslias, neaiškias ir/ar dviprasmiškas, t. y. iš esmės neteisėtas sąlygas, yra ne objektyvių – nenumatytų ir nuo pastarosios nepriklausančių priežasčių pasekmė. Net ir pripažinus, kad perkančioji organizacija parengė neteisėtas pirkimo sąlygas, sprendimas nutraukti pirkimą nebūtų nulemtas objektyvių aplinkybių atsiradimu, o būtų laikomas perkančiosios organizacijos neteisėtų sprendimų tiesiogine pasekme, kuri perkančiosios organizacijos, kaip profesionalios viešųjų pirkimų santykių dalyvės, turėjo būti numatoma.Teismui konstatavus, kad pirkimas nutrauktas teisėtai, t. y. pripažinus, kad sąlygos buvo netikslios, dviprasmiškos, perkančioji organizacija pripažintina pažeidusia VPĮ, jai (perkančiajai organizacijai) kyla pareiga atlyginti ieškovės patirtą žalą. Dalyvaudama pirkime ieškovė patyrė 6 673,76 Eur tiesioginių, įrodymais pagrįstų išlaidų (dalyvavimo pirkime, dokumentų vertinimo, išrašų gavimo, darbuotų darbo užmokesčio išlaidos). Kiti realūs, tačiau sunkiai dokumentais pagrindžiami ieškovės nuostoliai (popierius, telefonai, automobiliai, interneto ryšys, biuro nuoma, komunaliniai mokesčiai etc.) vertintini 5 000 Eur. Tokiu būdu, bendra perkančiosios organizacijos atlygintinų nuostolių suma – 11 673,76 Eur.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – panaikino atsakovės 2017 m. sausio 17 d. sprendimą nutraukti pirkimą, kitoje dalyje – ieškinį atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovės 1 217 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad ginčo pirkimu siekiama įsigyti vidinės miškotvarkos projektų parengimo Joniškio, Kuršėnų, Mažeikių, Šiaulių, Tytuvėnų miškų urėdijose paslaugas. Ieškovės ginčijamu perkančiosios organizacijos sprendimu pirkimas buvo nutrauktas. Perkančioji organizacija tokį sprendimą nurodė priėmusi atsižvelgdama į Valstybinės miškų tarnybos, VPT ir Aplinkos ministerijos 2016 m. gruodžio mėnesio raštuose pateiktas pozicijas, kad pirkimo sąlygos neatitinka VPĮ 24 straipsnio 9 dalies. 2017 m. sausio 25 d. pretenzija ieškovė pareikalavo panaikinti sprendimą nutraukti pirkimą, tačiau 2017 m. vasario 2 d. sprendimu perkančioji organizacija pretenziją atmetė.Nustatęs, kad pirkimas buvo vykdomas supaprastinta tvarka, teismas sprendė, kad VPT sutikimas jį nutraukti nebuvo reikalingas, tačiau pažymėjo, kad pagal įstatymo reikalavimus pirkimo procedūros gali būti nutrauktos tik dėl tokių aplinkybių, kurios atsirado jau pradėjus pirkimą, ir kurių nebuvo galima numatyti (VPĮ 7 str. 5 d.). Teismas konstatavo, kad dėl perkančiosios organizacijos nurodytų atitinkamų institucijų raštų pagrindo nutraukti ginčo pirkimą pagal VPĮ 7 straipsnio 5 dalį nebuvo, nes juose nėra jokių privalomų išaiškinimų, kurie perkančiajai organizacijai nebūtų buvę žinomi iki pirkimo paskelbimo. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad Valstybinė miškų tarnyba, VPT ir Aplinkos ministerija po pirkimo paskelbimo būtų pakeitusios savo nuomonę dėl pirkimui aktualių teisės normų aiškinimo. Perkančioji organizacija neįrodė sprendime nutraukti pirkimą nurodytos aplinkybės dėl pirkimo sąlygų 3.5 ir 3.6. punktų neaiškumo ir dviprasmiškumo, dėl ko galėjo būti diskriminuoti tiekėjai. Byloje nėra duomenų, kad tiekėjai būtų teikę prašymus dėl pirkimo sąlygų 3.5 ir 3.6. punktų išaiškinimo bei pretenzijas dėl pirkimo sąlygų diskriminacinio pobūdžio. Teismas atkreipė dėmesį, kad perkančioji organizacija net keturis kartus prašė ieškovę paaiškinti savo kvalifikaciją ir šalių susirašinėjimo metu nebuvo keliamas pirkimo sąlygų neaiškumo klausimas. Pirkimų sąlygų netikslumą perkančioji organizacija pastebėjo tik po to, kai ieškovė pateikė visus atsakymus į prašymus dėl kvalifikacijos paaiškinimo. Aplinkybė, kad tiekėjui patikslinus ir paaiškinus kvalifikaciją, perkančioji organizacija pradėjo nebesuprasti pirkimo sąlygų ir šiuo pagrindu nutraukė pirkimą, patvirtina ne pirkimo sąlygų neaiškumą, bet perkančiosios organizacijos neskaidrų ir nesąžiningą elgesį, organizuojant bei nutraukiant ginčo pirkimą. Nurodytų motyvų pagrindu teismas sprendė, kad ginčijamas atsakovės sprendimas nutraukti pirkimą buvo priimtas pažeidžiant VPĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatas, skaidrumo principą, todėl turi būti panaikintas. Teismas nustatė, kad Joniškio, Kuršėnų, Mažeikių, Šiaulių, Tytuvėnų miškų urėdijos yra atšaukusios savo įgaliojimus Generalinei miškų urėdijai dėl paslaugų pirkimo organizavimo. Kadangi perkančioji organizacija nebėra įgaliota organizuoti pirkimą, vykdyti pirkimo procedūras ir sudaryti pirkimo sutartį, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo tęsti pirkimo procedūras negali būti tenkinamas.Teismas netenkino ir ieškovės reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, nes ieškovė prašė priteisti ieškinyje nurodytą nuostolių sumą tik tuo atveju, jeigu bus pripažinta, kad atsakovė teisėtai nutraukė ginčo pirkimą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė – UAB „Geometra“, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo, bei priimti naują sprendimą – patenkinti nurodytą ieškinio reikalavimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nors teismo sprendimu ginčas dėl perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo buvo išspręstas iš esmės, tačiau juo nebuvo sukurta teisinių padarinių nei ieškovei, nei atsakovei, nebuvo apgintos ieškovės teisės ir teisėti interesai.Remdamasis CPK 423⁸ straipsnio 2 dalimi teismas turi teisę viršyti byloje pareikštus reikalavimus. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylose dėl viešojo konkurso rezultatų turi būti atsižvelgiama į viešąjį interesą, kad tokie pirkimai vyktų skaidriai, laikantis įstatymų reikalavimų ir kiek įmanoma būtų pašalintos abejones dėl tokių pirkimų teisėtumo. Nagrinėjant viešųjų pirkimų bylą, teismas gali peržengti ieškinio ribas tais atvejais, kai tai susiję su viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo ar principų pažeidimu ir išėjimas už ieškinio reikalavimo ribų yra būtinas siekiant užtikrinti viešąjį interesą.Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė svarbiausius VPĮ nustatytus principus, pirkimas buvo organizuotas neskaidriai, nesilaikyta VPĮ nustatytų reikalavimų, tačiau tik bylos nagrinėjimo metu atsirado ir paaiškėjo naujos aplinkybės, kad atitinkamos urėdijos atsiėmė savo įgaliojimus, suteiktus atsakovei, dėl pirkimo organizavimo ir vykdymo. Neatmestina galimybė, kad taip buvo padaryta tyčia ir toliau siekiant visomis įmanomomis priemonėmis neleisti ieškovei laimėti pirkimo. Akivaizdu, kad tokiais šiurkščiais pažeidimais buvo pažeistas viešasis interesas.Teismui buvo privalu atsižvelgti tiek į CPK, tiek į formuojamą teismų praktiką, kurioje teigiama, kad teismas savo iniciatyva turi teisę spręsti dėl nepareikštų reikalavimų, o ypač tais atvejais, kai grįžimas į prieš pažeidimą buvusią padėtį negalimas.Ieškovė reikalavimą atlyginti nuostolius tuo atveju, jeigu pirkimas būtų pripažintas nutrauktas teisėtai, formulavo atsižvelgdama į ieškinio pateikimo metu buvusias faktines aplinkybes, kai urėdijų įgaliojimai atsakovei dar nebuvo atšaukti ir pastaroji turėjo teisę vykdyti pirkimą. Taigi ieškovė turėjo teisėtą lūkestį arba būti sugrąžinta į pirkimo procedūras, arba gauti nuostolių atlyginimą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad šalių ginčams tęsiantis tam tikrą laikotarpį, dėl ko galėtų pasikeisti perkančiosios organizacijos finansinė padėtis ar apskirtai jos suinteresuotumas pirkimo objektu, būtų neracionalu tenkinti tiekėjo reikalavimą dėl pripažinimo laimėtoju. Tačiau tai nereiškia, kad peržiūros institucija neturi teisės dėl perkančiosios organizacijos kompetencijos, įtvirtintos VPĮ, tenkinti tam tikrų ieškovų (tiekėjų) reikalavimų ar savo iniciatyva dėl to spręsti (CPK 423⁸ str.), ypač tais atvejais, kai grįžimas į prieš pažeidimą buvusią padėtį negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-690/2015).Ieškovė, dalyvaudama pirkime ir pagrįstai tikėdamasi sudaryti pirkimo sutartį, patyrė įvairias ieškinyje detaliai aptartas išlaidas, susijusias su pasirengimu ir dalyvavimu pirkime. Nutraukus ginčo pirkimą, visos ieškovės patirtos išlaidos tapo beprasmės, t. y. tapo nuostoliais, kuriuos turėtų atlyginti perkančioji organizacija. Pažymėtina, kad visų pirkimo procedūrų metu atsakovė siekė pašalinti ieškovę iš pirkimo, piktnaudžiavo jai suteiktomis teisėmis, prašydama pakartotinai pateikti informaciją dėl ieškovės atitikimo kvalifikacijos reikalavimams, nors visa reikalinga informacija jai buvo pateikta, ir tokiu būdu dar labiau padidino ieškovės išlaidas.

Atsakovė – Generalinė miškų urėdija, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji turi teisę į žalos atlyginimą, nes bylos duomenimis nėra aišku, kad ji, veikdama kartu su jungtinės veiklos partnere, atitiko pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Ieškovės ginčijamą sprendimą perkančioji organizacija priėmė dar nepatikrinusi, ar tiekėjas atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, tačiau triplike yra išdėstyti argumentai, kad jei būtų vertinama ieškovės ir jos partnerės kvalifikacija, jos nebūtų atitikusios pirkimo sąlygose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų.Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek triplike nurodė, kad ginčo pirkimą įgaliojusios ją vykdyti urėdijos yra atsiėmusios savo įgaliojimus. Taigi ieškovė iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo žinojo apie pirkimo organizavimo ir vykdymo aplinkybių pasikeitimą, tačiau nesikreipė į teismą ir nepakeitė ieškinio ir dėl savo neveikimo pasekmių nepagrįstai kaltina teismą. Ieškovė, būdama profesionali viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyvė, privalėjo būti aktyvi.Kiekvienas viešųjų pirkimų dalyvis tikisi laimėti atitinkamą pirkimą, todėl ir prisiima riziką dėl išlaidų, susijusių su dokumentų pirkimui paruošimu. Neabejotina, kad ieškovės tikslas – pasinaudojant susidariusia situacija pasipelnyti, reikalaujant priteisti įvardintą kaip jos patirtą žalą dalyvaujant ginčo pirkime nurodytą atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 423⁸ str. 2 d.).

Dėl faktinių aplinkybių

Byloje nustatyta, kad atsakovė – Generalinė miškų urėdija, įgaliota Joniškio, Kuršėnų, Mažeikių, Šiaulių, Tytuvėnų miškų urėdijų, 2016 m. liepos 18 d. paskelbė apie supaprastintą atvirą konkursą, kuriuo siekė įsigyti nurodytų miškų urėdijų vidinės miškotvarkos projektų parengimo paslaugas. Ieškovė kartu su jungtinės veiklos partnere – SIA Metrum, pateikė pasiūlymą ginčo pirkimui. Ieškovė perkančiosios organizacijos prašymais kelis kartus tikslino duomenis apie savo kvalifikaciją, kol galiausiai 2017 m. sausio 17 d. pastarosios sprendimu buvo informuota apie pirkimo nutraukimą. Toks perkančiosios organizacijos sprendimas buvo motyvuotas pirkimo sąlygų 3.5-3.6 neaiškumu. Ieškovė inicijavo nurodyto sprendimo teisėtumo peržiūros procedūrą, reikalaudama jį panaikinti ir tęsti pirkimo procedūras, tačiau perkančioji organizacija 2017 m. vasario 2 d. sprendimu šio reikalavimo netenkino. Teismui pareikštu ieškiniu UAB „Geometra“ reikalavo pripažinti perkančiosios organizacijos 2017 m. sausio 17 d. sprendimą neteisėtu, jį panaikinti ir įpareigoti pastarąją tęsti pirkimo procedūras arba, pripažinus, kad pirkimas buvo nutrauktas teisėtai, priteisti iš perkančiosios organizacijos 11 673,76 Eur žalos atlyginimo.Skundžiamu sprendimu teismas ieškinį patenkino iš dalies – pripažino, kad ginčijamas atsakovės sprendimas nutraukti pirkimą buvo priimtas pažeidžiant VPĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatas, skaidrumo principą, todėl turi būti panaikintas, tačiau nustatęs, kad šalių grąžinimas į prieš pažeidimą buvusią padėtį yra objektyviai negalimas – perkančiąją organizaciją įgaliojusios miškų urėdijos atšaukė savo įgaliojimus organizuoti miškų urėdijų vidinės miškotvarkos projektų parengimo paslaugų pirkimą, o žalos atlyginimo ieškovė reikalavo tik tuo atveju, jei bus konstatuotas ginčijamo sprendimo teisėtumas, kitus ieškinio reikalavimus atmetė.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų, todėl teismo argumentai, kuriais ieškinio reikalavimai buvo iš dalies patenkinti, nenagrinėjamai ir nevertinami. Peržengti apeliacinio skundo ribų nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Dėl skundo argumentų

Nesutikimą su skundžiama teismo sprendimo dalimi ieškovė argumentuoja teismo pareiga peržengti nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus. Tokią poziciją apeliantė grindžia CPK 423⁸ straipsnio nuostatomis bei kasacinio teismo išaiškinimais, kad, nagrinėjant viešųjų pirkimų bylas, teismas gali peržengti ieškinio ribas tais atvejais, kai tai susiję su siekiu užtikrinti viešąjį interesą. Tuo labiau, kad ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo suformuotas atsižvelgiant į ieškinio pareiškimo metu buvusias aplinkybes, kuomet atitinkamų miškų urėdijų įgaliojimai perkančiajai organizacijai dar nebuvo atšaukti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėti skundo argumentai skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs iš viešųjų pirkimų teisinių santykių ir apeliantė pagrįstai teigia, jog tiek tokius ginčus reglamentuojančių CPK nuostatų, tiek kasacinio teismo praktikos pagrindu teismui tokiose bylose pripažįstama teisė peržengti ieškinio ribas ex officio, jei egzistuoja perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumas ir peržengimas ieškinio reikalavimo ribų yra būtinas, siekiant užtikrinti viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015). Kita vertus, vien tai, kad ginčas kilęs iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, nereiškia, kad visi ieškovo reikalavimai, pareikšti tokio pobūdžio byloje, yra susiję su viešuoju interesu.Konstitucinio Teismo pažymėta, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija; tai, inter alia, visuomenės atvirumas ir darna, teisingumas, asmens teisės ir laisvės, teisės viešpatavimas ir kt. Tai toks visuomenės ar jos dalies interesas, kurį valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, inter alia, per teismus, pagal savo kompetenciją sprendžiančius bylas. Todėl kiekvieną kartą, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, turi būti įmanoma pagrįsti, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos ir tam tikros Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. O tais atvejais, kai sprendimą, ar tam tikras interesas turi būti laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, turi priimti bylą sprendžiantis teismas, būtina tai motyvuoti atitinkamame teismo akte. Priešingu atveju kiltų pagrįsta abejonė, kad tai, kas teismo yra ginama ir saugoma kaip viešasis interesas, iš tikrųjų yra ne viešasis, bet privatus tam tikro asmens interesas (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimo VI dalies 8–10 punktai).Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi, ir nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).Paminėtų teismų išaiškinimų pagrindu sprendžiama, kad apeliantės reikalavimas, pripažinus ginčijamą perkančiosios organizacijos sprendimą teisėtu, priteisti iš pastarosios 11 673,76 Eur žalos atlyginimo, nėra susijęs su skunde deklaruojamu viešuoju interesu. Tokiu reikalavimu UAB „Geometra“ siekė apginti savo turtinius interesus, t. y. gauti ginčo pirkimo metu patirtų išlaidų atlyginimą, todėl skunde nepagrįstai apeliuojama, kad teismas turėjo pareigą ginti viešąjį interesą ir peržengti ieškinio ribas dėl reikalavimo atlyginti žalą ir tuo atveju, jei konstatuojamas ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo neteisėtumas, nors toks reikalavimas nebuvo pareikštas. Aptariamo ieškinio reikalavimo atžvilgiu galioja bendroji civilinio proceso taisyklė, kad bylos nagrinėjimo pirmąja instancija ribas pagal bendrąją taisyklę lemia bylos šalių pareikšti reikalavimai (ieškinio, priešieškinio dalykas) bei reikalavimų faktinis pagrindas. Įstatymas būtent ieškovui nustato pareigą tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 13 str., 135 str. 1 d. 4 p.), kurį keisti galima iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 141 str. 1 d.). Apeliantė ieškinyje reikalavo žalos atlyginimo tik tuo atveju, jeigu atsakovės veiksmai bus pripažinti teisėtais. Ginčo sprendime pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovės veiksmų neteisėtumą ir tokiu atveju spręsti dėl ieškovei atlygintinos žalos neturėjo teisinio pagrindo. Ieškovė apeliaciniame skunde (13.5 p.) nepagrįstai teigia, kad reikalavimą atlyginti nuostolius jeigu pirkimas būtų pripažintas nutrauktas teisėtai, formulavo atsižvelgdama į ieškinio pateikimo metu buvusias faktines aplinkybes, t. y., kai urėdijų įgaliojimai atsakovei dar nebuvo atšaukti ir pastaroji turėjo teisę vykdyti pirkimą. Bylos duomenys įrodo, kad aplinkybę apie įgaliojimų perkančiąją organizaciją vykdyti ginčo pirkimą atšaukimą perkančioji organizacija nurodė dar atsiliepime į ieškinį, ir tai pakartojo triplike. Taigi apeliantei paminėta faktinė aplinkybė neabejotinai buvo žinoma iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Taigi ji turėjo galimybę laiku įgyvendinti procesinę teisę koreguoti ieškinio reikalavimus. Tokia teise apeliantė nepasinaudojo, dėl ko turi prisiimti kilusius teisinius padarinius. Apeliantė savo poziciją dėl teismo pareigos peržengti ginčo ribas motyvuoja ir kasacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-690/2015, pateiktu išaiškinimu, kad negalėjimas dėl pasikeitusios perkančiosios organizacijos finansinės padėties ar suinteresuotumo pirkimo objektu patenkinti tiekėjo reikalavimo dėl jo pripažinimo pirkimo laimėtoju, nepaneigia peržiūros institucijos teisės dėl perkančiosios organizacijos kompetencijos, įtvirtintos VPĮ, tenkinti tam tikrų ieškovų (tiekėjų) reikalavimų ar savo iniciatyva dėl to spręsti (CPK 423⁸ str.), ypač tais atvejais, kai tam tikrų tiekėjų grįžimas į prieš pažeidimą buvusią padėtį negalimas, nes perkančioji organizacija, remdamasi teismo sprendimu, turės priimti sprendimą jo (jų) pasiūlymą (-us) atmesti.Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Skunde akcentuojami kasacinio teismo išaiškinimai pateikti byloje, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo konstatuotas trečiojo asmens kvalifikacijos įvertinimo neteisėtumas, pagrindu šalių ir trečiojo asmens sugrąžinimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį galimybės. Nagrinėjamoje byloje situacija kitokia, nes apeliantės reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pripažinus ginčijamą perkančiosios organizacijos sprendimą teisėtu, yra privataus pobūdžio, nesusijęs su viešuoju interesu, todėl teismas neturėjo pagrindo peržengti ginčo nagrinėjimo ribų ir ex officio spręsti dėl ieškovės teisės į žalos atlyginimą atsakovei veikus neteisėtai. Apeliantės nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-690/2015, nagrinėjamam ginčui nėra aktualūs, jais vadovautis nėra pagrindo. Nesutiktina su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nebuvo sukurta jokių teisinių padarinių. Nors perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo, kaip tokio, nustatymas apeliantei per se nesukelia tiesioginių teisiniu padarinių, ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinimas neteisėtu ir panaikinimas sudaro prielaidas apeliantei, tinkamai įgyvendinant procesines teises ir pareigas, atskirame teisminiame procese reikalauti nuostolių atlyginimo dėl neteisėtų veiksmų, sukėlusių žalą. Pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismas, neperžengęs ginčo ribų ir nesprendęs dėl apeliantės nepareikšto ieškinio reikalavimo atlyginti žalą, padarytą atsakovo neteisėtais veiksmais (reikalauta žalos, atsiradusios tik dėl teisėtų atsakovės veiksmų atlyginimo), nepažeidė proceso teisės normų. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o kiti nagrinėjamam ginčui nėra teisiškai reikšmingi. Skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis (dėl kitos teismo sprendimo dalies apeliacinio skundo nėra) teisėta ir pagrįsta, ir naikinti ją ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKazys KailiūnasNijolė Piškinaitė