Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4BIG“ ieškinį atsakovei UAB „Lucrum“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, bei pagal atsakovės UAB „Lucrum“ priešieškinį ieškovei UAB „4BIG“ dėl sutarties pripažinimo nutraukta ir lėšų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Byloje kilo ginčas dėl tarp šalių sudarytų pirkimo-pardavimo, taip pat tarpininkavimo, paslaugų teikimo sutarčių netinkamo vykdymo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

Ieškovė UAB „4BIG“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės: 1) 51 660,34 Eur skolos; 2) 228,72 Eur palūkanų; 3) 8 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė UAB „Lucrum“ 2017 m. spalio mėn. nusipirko iš UAB „4BIG“ įvairios ieškovės gaminamos produkcijos, t. y. tentų, maišų; tuo pagrindu atsakovei laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 27 d. buvo išrašyta PVM sąskaitų-faktūrų bendrai 51 660,34 Eur sumai, kurių atsakovė neapmokėjo. Be to, ieškovė paskaičiavo atsakovei, remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas), 228,72 Eur dydžio palūkanas.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 7 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovės 51 660,34 Eur skolos, 228,72 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio procesines palūkanas, taip pat priteisė 540 Eur bylinėjimosi išlaidų.Atsakovė UAB „Lucrum“ pateikė prieštaravimus, kuriuose prašo teismo 2017 m. gruodžio 7 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.Atsakovė, visų pirma, nurodo, kad ieškovė skolinga atsakovei iš viso 31 928,61 Eur sumą, todėl, sudengus priešpriešinius reikalavimus, atsakovės skola ieškovei sudaro tik 19 731,73 Eur ir 228,72 Eur palūkanų, kurią atsakovė šios bylos nagrinėjimo metu sumokėjo, todėl, anot atsakovės, ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.Atsakovė aiškina, kad šalys 2017 m. balandžio 28 d. susitarė dėl atsakovės verslo dalies (maišų siuvimo) pardavimo ieškovei. Tuo pagrindu šalys 2017 m. gegužės 19 d. sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė pardavė, o ieškovė nusipirko 11 vienetų atsakovei priklausančių siuvimo mašinų už 20 000 Eur (kurie buvo sumokėti atsakovei); 2017 m. gegužės 19 d. šalys taip pat pasirašė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo surasti ieškovei 7 siuvėjus(-as) ir 3 pagalbiniams darbams atlikti reikalingus darbuotojus, o ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei už tai 10 000 Eur dydžio sumą (5000 Eur suma sumokama iš karto, o likusi 5000 Eur dydžio suma sumokama po sutartyje nustatyto termino, esant tam tikroms sutartyje nustatytoms sąlygoms); anot atsakovės, ieškovė pagal minėtą sutartį yra sumokėjusi tik 5000 Eur sumą, likdama skolinga dar 5000 Eur. Atsakovė teigia, kad šalys 2017 m. gegužės 29 d. taip pat pasirašė tarpininkavimo sutartį, pagal kurią, anot atsakovės, šalys susitarė dėl atsakovės nekonkuravimo su ieškove nustatytoje vykdomoje veikloje ir už tai atsakovei sumokėta 20 000 Eur, taip pat susitarta, jog atsakovė tarpininkaus parduodant ieškovei priklausančias prekes (ar teikiamas paslaugas), už tai gaunant komisinius (atlyginimą) iš ieškovės, lygius 40 proc. nuo prekių (ar paslaugų), kurias ieškovė parduoda atsakovės surastam klientui, maržos su PVM, tačiau bendra komisinių suma per dvejus tarpininkavimo sutarties galiojimo metus negali viršyti 30 000 Eur sumos (su PVM).Atsakovė pažymi, kad minėtų sutarčių pagrindu atsakovė iš esmės perleido savo turimus klientus ir tiekėjus ieškovei, taip pat, gavusi užsakymus iš užsakovų, šiuos užsakymus persiųsdavo ieškovei. Teigia, kad už suteiktas tarpininkavimo paslaugas atsakovė išrašė ieškovei dvi sąskaitas – 2017 m. rugpjūčio 23 d. ir 2017 m. lapkričio 13 d., atitinkamai 5041,54 Eur ir 8400,09 Eur sumoms, tačiau buvo apmokėta tik pirmoji sąskaita. Be to, atsakovė nurodo, kad ieškovė buvo įsipareigojusi padengti atsakovės patirtas išlaidas, susijusias su ieškovės produkcijos pristatymu. Atsakovės teigimu, ieškovė iš esmės nuo 2017 m. lapkričio mėn. pradžios nusprendė nutraukti savo veiklą, atleido beveik visus darbuotojus, atsisakė vykdyti atsakovės pateiktus užsakymus, motyvuojant jų nenaudingumu (nors, anot atsakovės, ieškovė nepagrindė tokių savo teiginių). Taigi, atsakovės vertinimu, ieškovė faktiškai nuo 2017 m. lapkričio 14 d. nutraukė minėtą tarpininkavimo sutartį, todėl, pagal šios sutarties sąlygas, turi sumokėti atsakovei baudą, lygią 30 000 Eur ir atsakovės gauto atlyginimo per sutarties galiojimo laikotarpį skirtumui, kuris šiuo atveju sudaro 24 958,46 Eur (30 000 Eur - 5041,54 Eur). Be to, atsakovė teigia, kad ieškovė liko skolinga atsakovei 1470,15 Eur transportavimo išlaidų ir 500 Eur nuostolių, kuriuos atsakovė patyrė dėl ieškovės kaltės (sumokėdama baudą AB „Kauno grūdai“ už ieškovės vėlavimą ir nekokybiškas prekes).Atsakovė nurodo, kad tikrieji šalių ketinimai, sudarant minėtą tarpininkavimo sutartį, buvo atidėti dalies parduotos ūkinės-komercinės veiklos kainą dvejų metų laikotarpiui, iš esmės susitariant, jog 30 000 Eur kaina bus mokama iš ieškovės parduotos produkcijos maržos dalies, o ne susitarimas dėl paslaugų teikimo ieškovei. Teigia, kad visas nurodytas sutartis rengė ieškovė, todėl sutarčių sąlygos turėtų būti aiškinamos atsakovės naudai.Teigia, kad ieškovė siekia prisiteisti skolą už nurodytą vykdytą produkcijos pardavimą, tačiau vengia atsakovei sumokėti tarpininkavimo mokestį.Ieškovė UAB „4BIG“ atsiliepime į atsakovės prieštaravimus prašo teismo 2017 m. gruodžio 7 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.Ieškovė nurodo, kad atsakovė iš esmės neginčija ieškovės pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų, kuriomis grindžiamas ieškinys, pagrįstumo ir teisėtumo, tuo tarpu atsakovės nesutikimo su ieškiniu motyvai kildinami iš kitų tarp šalių kilusių santykių, susijusių su ieškiniu tik netiesiogiai.Ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija, kad tarpininkavimo sutartyje nurodyta 30 000 Eur dydžio suma buvo mokėjimo atidėjimas už verslo dalį; nurodo, jog minėta suma buvo nustatyta kaip maksimalus dydis už atsakovės suteiktas tarpininkavimo paslaugas, t. y. priklausoma nuo atsakovės tarpininkavimo rezultato – kiek ieškovė iš to uždirbs pelno. Anot ieškovės, šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad atsakovė po minėtų sutarčių pasirašymo, vykdant tarpininkavimo sutartį, reguliariai teikė tarpininkavimo paslaugas, t. y. teikdavo kitų užsakovų užsakymus ieškovei. Ieškovė pažymi, kad maržą, nuo kurios ir skaičiuojami komisiniai, apskaičiuoja ieškovė, todėl, atsižvelgdama į minėtą nuostatą, ieškovė atsisakė apmokėti atsakovės pateiktą 2017 m. lapkričio 13 d. sąskaitą už tarpininkavimo paslaugas, nes ieškovė nebuvo pateikusi atsakovei duomenų apie taikytas pelno maržas, tuo tarpu atsakovė nenurodė kaip apskaičiavo sąskaitoje nurodytą sumą. Be to, ieškovė teigia, kad atsakovės pateikti užsakymai laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. spalio 31 d. (taip pat ir anksčiau) nebuvo pelningi; ieškovė, suskaičiavusi tikrąją prekių savikainą, nustatė, jog ji viršijo parduotų prekių pardavimo kainą, atitinkamai ieškovė neuždirbo jokio pelno ir neturėjo pareigos mokėti komisinių atsakovei. Ieškovė nurodo, kad informavo atsakovę apie siūlomų užsakymų nepelningumą, nurodė padidintas prekių kainas naujiems užsakymams, todėl, anot ieškovės, nepažeidė tarpininkavimo sutarties. Be to, anot ieškovės, tarpininkavimo sutartis nebuvo nutraukta ir yra galiojanti, tiesiog atsakovė neteikia daugiau jokių pelningų užsakymų; ieškovės vertinimu, vien tai, jog ji atsisakė vykdyti nepelningus atsakovės pasiūlytus užsakymus, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad nurodyta tarpininkavimo sutartis buvo nutraukta, todėl nėra pagrindo taikyti ieškovei sutartyje numatytų sankcijų (baudos).Ieškovės teigimu, paslaugų teikimo sutartimi atsakovė įsipareigojo surasti ieškovei 7 siuvėjus ir 3 pagalbinius darbuotojus, kurie, be kita ko, išdirbtų pas ieškovę bent tris mėnesius. Anot ieškovės, atsakovė pasiūlė ir ieškovė įdarbino tik 5 siuvėjas, iš kurių trys nutraukė darbo sutartis nesuėjus nurodytam terminui, todėl, pagal sutarties sąlygas, ieškovės mokėtina suma atsakovei mažintina po 1000 Eur už kiekvieną siuvėją, kurios atsakovė nesurado arba darbo sutartis su ja buvo nutraukta minėto trijų mėn. laikotarpio metu. Taigi, ieškovės manymu, ji neturėjo pareigos mokėti atsakovei 5000 Eur dydžio sumos pagal paslaugų teikimo sutartį.Ieškovė neginčija pareigos kompensuoti atsakovei jos pagamintos produkcijos transportavimo išlaidas, tačiau, anot ieškovės, atsakovė, pateikdama 2017 m. lapkričio 10 d. sąskaitą, nurodytų išlaidų nepagrindė (net ir kai ieškovė to pareikalavo), todėl ieškovei nekilo pareigos jos apmokėti.Ieškovės vertinimu, atsakovei bauda buvo paskirta pagal atsakovės ir AB „Kauno grūdai“ 2017 m. birželio 1 d. sudarytos sutarties sąlygas; teigia, jog ieškovė nebuvo minėtos sutarties šalimi, todėl šios sutarties sąlygos ieškovei jokios įtakos nedarė. Be to, nurodo, kad minėtoje sutartyje nustatytos nepagrįstai griežtos atsakomybės sąlygos, viršijančios įprastas sankcijas už netinkamą sutarties vykdymą, kurias prisiėmė būtent atsakovė, todėl, anot ieškovės, būtent atsakovei tenka rizika dėl sankcijų taikymo pasekmių.Atsakovė UAB „Lucrum“ pateikė byloje priešieškinį, kuriame prašo: 1) pripažinti, kad 2017 m. gegužės 29 d. tarpininkavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „4BIG“ ir UAB „Lucrum“, yra nutraukta UAB „4BIG“ sprendimu ne dėl UAB „Lucrum“ kaltės nuo 2017 m. lapkričio 14 d.; 2) priteisti iš ieškovės 24 958,46 Eur dydžio baudą; 3) priteisti iš ieškovės 500 Eur dydžio nuostolius; 4) priteisti iš ieškovės 6470,15 Eur dydžio skolą; 5) priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė papildomai nurodo (kas nebuvo jau nurodyta prieštaravimuose į preliminarų sprendimą), kad šalių sudaryta tarpininkavimo sutartis turėjo galioti du metus, t. y. iki 2019 m. gegužės 29 d., tuo tarpu ieškovei ją nutraukus be atsakovės kaltės, ieškovė turi sumokėti atsakovei 30 000 Eur dydžio baudą. Atsakovė teigia, kad ieškovė nuo 2017 m. lapkričio 14 d. nepagrįstai atsisakė vykdyti atsakovės pateiktus užsakymus (nors ir nurodė, jog jai tai nepelninga, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, nes ieškovė buvo informuota apie taikytas prekių pardavimo kainas; taip pat nepasiūlė toliau vykdyti įsipareigojimus didesnėmis kainomis), atleido beveik visus savo darbuotojus, pateikė pasiūlymus tretiesiems asmenims pirkti iš atsakovės įsigytą įrangą, todėl šios aplinkybės, anot atsakovės, įrodo, jog ieškovė priėmė sprendimą toliau nebetęsti sutartinių santykių, atitinkamai nutraukė ir tarpininkavimo sutartį, kai 2017 m. lapkričio 14 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę, jog negali toliau vykdyti žinomai nuostolingų užsakymų. Anot atsakovės, tuo atveju, jeigu viena iš susitariančių šalių faktiškai nebevykdo sutarties savo iniciatyva, vertinama, jog sutartį šalis nutraukė vienašališkai anksčiau termino.Taigi, anot atsakovės, ieškovei prieš terminą nutraukus tarpininkavimo sutartį nesant atsakovės kaltės, remiantis tarpininkavimo sutarties 31 punktu, ji turi sumokėti atsakovei baudą, lygią 30 000 Eur ir atsakovės gauto atlyginimo per sutarties galiojimo laikotarpį skirtumui, todėl, atsakovės paskaičiavimais, ieškovė skolinga atsakovei 24 958,46 Eur dydžio baudą (30 000 Eur - 5041,54 Eur).Atsakovės teigimu, ieškovė taip pat skolinga likusią 5000 Eur dydžio sumos dalį pagal 2017 m. gegužės 19 d. paslaugų teikimo sutartį, nes, anot atsakovės, ji surado ieškovei 5 darbuotojus, kurie įsidarbino UAB „4BIG“, ieškovė jokių pretenzijų atsakovei dėl įdarbintų darbuotojų skaičiaus nereiškė, papildomų darbuotojų įdarbinti neprašė; be to, anot atsakovės, dalis darbuotojų nutraukė darbo santykius su ieškove dėl ieškovės blogai organizuoto darbo, taip pat blogų darbo sąlygų.Atsakovė nurodo, kad ieškovė buvo tinkamai supažindinta su sutarties, sudarytos su AB „Kauno grūdai“, sąlygomis, žinojo apie atsakovei skirtą baudą, kuri iš esmės buvo skirta už ieškovės ne laiku pristatytos produkcijos dalį, taip pat už nekokybiškos produkcijos dalies pristatymą; anot atsakovės, ieškovė iš esmės pripažino savo kaltę, todėl atsakovės sumokėta 500 Eur dydžio bauda laikytina atsakovės nuostoliais, kurie priteistini iš ieškovės. Be to, atsakovė teigia, kad ieškovė buvo įsipareigojusi atlyginti prekių, pagamintų ir parduotų galutiniams klientams, transportavimo išlaidas, tačiau yra neapmokėjusi atsakovės išrašytos 1470,15 Eur dydžio sąskaitos už nurodytas paslaugas. Taigi, anot atsakovės, ieškovė bendrai skolinga atsakovei 31 928,61 Eur dydžio sumą.Ieškovė UAB „4BIG“ atsiliepime į atsakovės priešieškinį su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Ieškovė papildomai nurodo (kas nebuvo nurodyta ieškinyje ir atsiliepime į prieštaravimus), kad tarpininkavimo sutartis nebuvo ir nėra nutraukta, todėl pagrindo taikyti jai atsakomybę už jos nutraukimą ir priteisti atsakovei 24 958,46 Eur dydžio baudą nėra pagrindo. Pažymi, kad nei viena iš sutarties šalių niekada ir jokia forma nepareiškė apie minėtos sutarties nutraukimą, atsakovė šią aplinkybę nurodė tik šios bylos nagrinėjimo metu. Ieškovės vertinimu, minėtas atsakovės reikalavimas yra tik jos gynybinė pozicija, siekiant išvengti skolos, kurios reikalaujama ieškinyje, mokėjimo. Ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija, kad tarpininkavimo sutartis buvo nutraukta vienašališkai ieškovės, kai ieškovė atsisakė priimti atsakovės siūlomą užsakymą. Anot ieškovės, minėta sutartis neįpareigojo ieškovės priimti bet kokius, net ir nuostolingus, atsakovės siūlomus užsakymus, todėl nagrinėjamu atveju ieškovei nustačius, jog atsakovės pateikti užsakymai jai akivaizdžiai nenaudingi, ji pagrįstai atsisakė juos vykdyti; ieškovės teigimu, užsakymo nepelningumas yra pagrįsta ir protinga priežastis tokio siūlomo užsakymo atsisakyti. Ieškovės teigimu, ji informavo atsakovę 2017 m. lapkričio 10 d. elektroniniu paštu apie AB „Kauno grūdai“ perkamų maišų kainą, už kurią ieškovė būtų galėjusi pateikti reikiamus maišus, tačiau atsakovė vėliau jokių naujų užsakymų nepateikė. Be to, ieškovė teigia, kad atsakovė nepagrįstai sutapatina produkcijos gamybą ir užsakymų vykdymą, nes ieškovė užsakymus gali vykdyti ir negaminant produkcijos, o ją perparduodant.Ieškovė aiškina, kad tarpininkavimo sutartyje nustatytas atsakovės tarpininkavimo atlygis priklauso nuo jo rezultato, t. y. sutartyje nustatyta maksimali komisinių suma nebūtinai visa privalo būti sumokėta atsakovei, tai priklausė nuo sėkmingo tarpininkavimo paslaugų teikimo. Ieškovė pakartotinai nesutinka su atsakovės pozicija, kad nurodyta 30 000 Eur suma buvo mokėjimo už atsakovės verslo dalį atidėjimas, nes, anot ieškovės, šalys aiškiai būtų numačiusios tai sutartyje, o ne susiejant jos mokėjimą su sunkiai prognozuojamo paslaugų teikimo rezultatu. Anot ieškovės, tarpininkavimo sutartyje nustatytas nekonkuravimo susitarimas taip pat yra logiškas, nes atsakovė galėjo įsigyti kitų įrengimų ar pasamdyti kitų darbuotojų bei toliau vykdyti veiklą, pasiimti pati vykdyti pelningesnius užsakymus ir pan.Ieškovė teigia, kad atsakovė tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų, nustatytų 2017 m. gegužės 19 d. paslaugų teikimo sutartyje, t. y. pasiūlė tik 5, vietoje 7, siuvėjas, 3 iš kurių neišdirbo sutartyje nustatyto trijų mėn. termino (nutraukė darbo sutartis savo iniciatyva), todėl atitinkamai mokėtina suma atsakovei pagal nurodytą sutartį mažintina 5000 Eur, o atsakovės reikalavimas šioje dalyje laikytinas nepagrįstas.Ieškovė pažymi, kad atsakovė tik kartu su priešieškiniu pateikė įrodymus, susijusius su jos nurodytomis transportavimo išlaidomis (sąskaitas), tačiau, anot ieškovės, iš atsakovės pateiktų sąskaitų neįmanoma nustatyti už kokias konkrečiai paslaugas jos pateiktos, t. y. nėra galimybės nustatyti ar sąskaitos išrašytos už ieškovės produkcijos pervežimą ar už kitas paslaugas.Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovės reikalavimu dėl 500 Eur dydžio nuostolių priteisimu, kuriuos atsakovė patyrė sumokėjus baudą AB „Kauno grūdai“. Ieškovė pakartotinai pažymi, kad ji nebuvo/nėra sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir AB „Kauno grūdai“, šalimi, nedarė jokios įtakos šios sutarties sąlygoms, atitinkamai ji netaikoma ieškovės atžvilgiu. Be to, teigia, kad minėtoje sutartyje nustatytos neprotingai didelės sankcijos, kurias prisiėmė būtent atsakovė, tuo tarpu ieškovė neturi pareigos jų kompensuoti atsakovei.Bylos šalys teismo posėdžio metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas pozicijas.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

Preliminarus sprendimas pakeistinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl teismo preliminaraus sprendimo (ne)pakeitimo

Kaip minėta, ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 27 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras už pirktas prekes bendrai 51 660,34 Eur sumai, kurių atsakovė per sąskaitose nustatytus terminus neapmokėjo; byloje nekilo ginčo, jog atsakovė faktiškai gavo sąskaitose nurodytas prekes.Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pateikti įrodymai (ieškovės išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, kurių atsakovė neginčijo) ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė perdavė atsakovei (ar jos nurodytiems asmenims) sąskaitose nurodytas prekes, atsakovė jas priėmė (šių aplinkybių atsakovė taip pat neginčijo), todėl atsakovei kilo pareiga už jas atsiskaityti. Pažymėtina, kad atsakovė savo nesutikimą su ieškovės ieškiniu ir atitinkamai su teismo 2017 m. gruodžio 7 d. preliminariu sprendimu motyvavo iš esmės tik tuo, jog ieškovė taip pat liko skolinga atsakovei, tačiau, teismo vertinimu, tokie atsakovės teiginiai nepaneigia jos pareigos tinkamai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ieškovei; tuo tarpu dėl atsakovės reikalavimų ieškovei bus pasisakyta toliau šiame sprendime, nagrinėjant atsakovės priešieškinį.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, atsakovei atsirado prievolė atsiskaityti už ieškovės perduotas ir atsakovės priimtas prekes ieškovės išrašytose sąskaitose nustatyta tvarka ir terminais, todėl ieškovės reikalavimas, pareikštas ieškinyje, laikytinas pagrįstas (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis).Kita vertus, atsakovė šios bylos nagrinėjimo metu pateikė įrodymus, kad 2018 m. sausio 4 d. sumokėjo ieškovei 19 960,45 Eur sumą, t. y. 19 731,73 Eur skolą ir 228,72 Eur palūkanas; ieškovė neginčijo šios aplinkybes (patvirtino atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą dėl teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties), tačiau savo ieškinio netikslino, t. y. neatsisakė ieškinio dalies, kuri bylos nagrinėjimo metu buvo patenkinta atsakovės.Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti teismo 2017 m. gruodžio 7 d. preliminarų sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas) – ieškovei iš atsakovės priteistina 31 928,61 Eur skolos (51 660,34 Eur skola + 228,72 Eur palūkanos - 19 960,45 Eur sumokėta dalis) už nupirktas prekes; kita ieškinio dalis atmestina (atsakovei sumokėjus likusią skolos (ir palūkanų) dalį).Be to, tenkinant ieškovės prašymą, iš atsakovės priteistinos 8 proc. palūkanos už priteisiamą 31 928,61 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).Šioje byloje teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės turto areštas 51 889,06 Eur sumai. Viena vertus, tenkinus ieškinį iš dalies, būtų pagrindas sumažinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą (iki faktiškai priteistos iš atsakovės skolos dydžio); kita vertus, kaip teisingai pažymėjo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutartyje, nagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą dėl minėtos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties, nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teisme 2017 m. gruodžio 27 d. gautas pranešimas apie turto arešto akto išregistravimą turto arešto aktų registre; šį faktą patvirtina ir Turto arešto aktų registro duomenys, iš kurių matyti, kad pritaikytų ir galiojančių turto areštų atsakovės atžvilgiu nėra, todėl teismas, nesant galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu, nesprendžia šiame sprendime dėl minėtų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo/pakeitimo.

Dėl priešieškinio reikalavimų

Dėl tarpininkavimo sutarties pripažinimo nutraukta ir baudos priteisimo

Atsakovė nurodo, kad ieškovė nuo 2017 m. lapkričio 14 d. atsisakė vykdyti atsakovės pateiktus užsakymus, atleido beveik visus savo darbuotojus, pateikė pasiūlymus tretiesiems asmenims pirkti iš atsakovės įsigytą įrangą, todėl šios aplinkybės, anot atsakovės, įrodo, jog ieškovė priėmė sprendimą toliau nebetęsti sutartinių santykių, atitinkamai nutraukė ir tarpininkavimo sutartį, todėl atsakovė prašo pripažinti, jog 2017 m. gegužės 29 d. tarpininkavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „4BIG“ ir UAB „Lucrum“, yra nutraukta UAB „4BIG“ sprendimu ne dėl UAB „Lucrum“ kaltės nuo 2017 m. lapkričio 14 d., bei atitinkamai priteisti atsakovei iš ieškovės 24 958,46 Eur dydžio baudą (už minėtos sutarties nutraukimą).Iš minėtos tarpininkavimo sutarties nuostatų matyti, kad šalys joje iš esmės neaptarė nurodytos sutarties nutraukimo sąlygų (susitarta tik dėl jos galiojimo termino ir sankcijų ieškovei, jeigu ji prieš terminą nutraukia minėtą sutartį be atsakovės kaltės), todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju taikytinos bendros sutarties nutraukimą reglamentuojančios teisės normos, šiuo atveju CK XVIII skyriaus nuostatos. Atsakovė nurodo, kad ieškovė faktiškai nuo 2017 m. lapkričio 14 d. vienašališkai nutraukė tarpininkavimo sutartį, kai elektroniniu laišku informavo atsakovę, jog negali toliau vykdyti žinomai nuostolingų užsakymų.Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant vienašalį sutarties nutraukimą reglamentuojančias teisės normas, yra pažymėta, jog įprastinėmis aplinkybėmis, nesant ypatingų atvejų (pvz., nurodytų CK 6.204 straipsnyje), sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rūšių pažeidimai, kaip šių sutarčių vienašalio nutraukimo pagrindai, pvz., CK 6.497, 6.498 straipsniai); antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kurie gali būti nesiejami su esminiais sutarties pažeidimais. Taigi sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą, tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011).Nagrinėjamu atveju tarpininkavimo sutarties 10.1. punkte ieškovė įsipareigojo be pagrindo neatsisakyti sudaryti sutarčių su atsakovės surastais užsakovais dėl prekių pirkimo-pardavimo ir/arba paslaugų teikimo, taip pat atskleisti visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos užsakomų prekių ir/arba paslaugų kainai ir kokybei (sutarties 10.4. punktas).Nustatyta, kad ieškovė 2017 m. lapkričio 10-14 d. elektroniniais laiškais informavo atsakovę apie tam tikrų prekių (maišų) savikainos dydį (kaip matyti iš bylos duomenų, apie jo padidėjimą; 2017 m. lapkričio 10 d. elektroninis laiškas); taip pat nurodė, jog „senos apskaičiavimo metodikos pasirodė klaidingos <...> toliau vykdyti žinomai nuostolingų užsakymų negalime“. Taigi, kaip matyti iš nurodytų duomenų, faktiškai ieškovė pranešė atsakovei apie savo produkcijos kainos padidėjimą ir atsisakė vykdyti atsakovės pateiktus kitų užsakovų užsakymus, motyvuodama tuo, jog šie užsakymai (skaičiuojant pagal ankstesnes kainas) yra jai nenaudingi/nuostolingi.Viena vertus, teismo vertinimu, ieškovė į bylą nepateikė pakankamai rašytinių duomenų, pagrindžiančių jos nurodytas aplinkybes dėl gaminamų prekių savikainos padidėjimo; kita vertus, ieškovė nurodė, jog tai nustatė atlikusi savo veiklos patikrinimą; teismas neturi pagrindo abejoti šiais ieškovės paaiškinimais; tuo labiau, jog juos patvirtina ir susiklosčiusios aplinkybės – ieškovė, įsigijusi atsakovės vykdyto verslo dalį (maišų siuvimą), maždaug 5 mėn. (2017 m. birželio-spalio mėn.) vykdė šią veiklą iš esmės pagal dar atsakovės nurodytas kainas, tačiau atlikusi paskaičiavimus (naujai įgytos verslo dalies) nustatė, jog ankstesnėmis kainomis jai neapsimoka pardavinėti gaminamos produkcijos. Teismas iš esmės pritaria ieškovės pozicijai, kad žinomai nenaudingų/nuostolingų užsakymų, pateiktų atsakovės nurodytų užsakovų, atsisakymas nelaikytinas nepagrįstu (kaip tai nustatyta tarpininkavimo sutarties 10.1. punkte); aiškinant minėtas aplinkybes priešingai, ieškovė turėtų vykdyti atsakovės pateiktus ir nuostolingus užsakymus, o tai neatitiktų verslo logikos ir juridinio asmens veiklos tikslų (gauti pelną).Taigi, vien tos aplinkybės, kad ieškovė atsisakė vykdyti porą atsakovės pateiktų užsakymų, argumentuojant jų nepelningumu, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog ieškovė tokiu būdu nutraukė tarp šalių sudarytą tarpininkavimo sutartį. Kritiškai vertintini ir atsakovės argumentai, kad ieškovė negalėjo vykdyti toliau savo veiklos (atitinkamai ir tarpininkavimo sutarties), nes atleido beveik visus darbuotojus, pardavinėjo įrangą, nes ieškovė minėtą tarpininkavimo sutartį galėjo vykdyti, t. y. parduodant prekes atsakovės nurodytiems užsakovams, minėtų prekių pačiai ir negaminant (jeigu tai finansiškai neapsimoka), o jas perparduodant ar kitais būdais gaunant prekes iš kitų tiekėjų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, jog ieškovė atsisakė vykdyti nurodytą tarpininkavimo sutartį (pavyzdžiui, pranešė atsakovei apie atsisakymą ją vykdyti, apie jos nutraukimą ir pan.); atsakovė taip pat neteikė jokių prašymų ieškovei dėl ginčijamos sutarties nutraukimo; be to, matyti, jog pati atsakovė faktiškai po nurodyto susirašinėjimo neteikė ieškovei jokių užsakymų (iš esmės tik porą kartų pasiteiravo ar ieškovė turi tam tikros produkcijos, tačiau neteikiant jokių konkrečių užsakymų).Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tarpininkavimo sutartis nebuvo nutraukta (nei vienos iš šalių), todėl atsakovės reikalavimai dėl minėtos sutarties pripažinimo nutraukta (ieškovės iniciatyva) ir atitinkamai dėl 24 958,46 Eur dydžio baudos priteisimo (pagal tarpininkavimo sutarties 31 punkto nuostatas), netenkintini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Dėl skolos priteisimo pagal paslaugų teikimo sutartį

Kaip minėta, šalys 2017 m. gegužės 19 d. paslaugų teikimo sutartyje iš esmės susitarė, kad atsakovė suras ieškovei 7 siuvėjus(-as) ir 3 pagalbiniams darbams atlikti reikalingus darbuotojus, o ieškovė įdarbins nurodytus asmenis ir sumokės atsakovei 10 000 Eur dydžio sumą – pusę šios sumokant per 5 dienas nuo darbuotojų įdarbinimo dienos, o likusią sumą sumokant suėjus sutartyje nustatytam 3 mėn. terminui bei esant tam tikroms sąlygoms. Tarp šalių nekilo ginčo, kad pirma minėtos sumos dalis – 5000 Eur, buvo sumokėta atsakovei; ginčas kilo dėl antros 5000 Eur dydžio sumos sumokėjimo.Pažymėtina, kad paslaugų teikimo sutarties 2.5 punkte atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovei 3 mėn. trukmės garantijos terminą atsakovės pasiūlytiems ir ieškovės įdarbintiems siuvėjams(-oms); jei per 3 mėn. garantijos terminą, skaičiuojamą nuo siuvėjo(-os) įdarbinimo ieškovė nutraukia darbo sutartį su atsakovės atrinktu siuvėju(-a) dėl siuvėjo(-os) kaltės arba jo(-os) pareiškimu, sutarties kaina mažinama sutarties 5.3 punkte nustatyta tvarka. Nustatyta, kad minėto 5.3 punkto nurodytoje sutartyje nėra, tačiau tai vertinama kaip rašymo apsirikimas, nes sutarties 4.3 punkte nustatytos sutarties kainos mažinimo sąlygos (CPK 115 straipsnio 4 dalis), nes būtent jame nustatyta, jog paslaugų kaina mažėja 1000 Eur nuo kiekvieno(-os) per garantijos laikotarpį „išdarbinto“ (atleisto) siuvėjo(-os), bet ne daugiau nei 5000 Eur.Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė pasiūlė ir ieškovė įdarbino tik 5 siuvėjas (o ne 7, kaip nustatyta sutartyje), iš kurių trys nutraukė (savo iniciatyva) darbo sutartis nesuėjus nurodytam 3 mėn. garantiniam terminui.Teismas atsakovės teiginius, kad ieškovė nereiškė jokių pretenzijų atsakovei dėl įdarbintų darbuotojų skaičiaus, papildomų darbuotojų įdarbinti neprašė, bei jog dalis darbuotojų nutraukė darbo santykius su ieškove dėl ieškovės blogai organizuoto darbo, taip pat blogų darbo sąlygų, laiko teisiškai nereikšmingais, nes šios aplinkybės neatleidžia atsakovės nuo minėtos sutarties (sudarytos tarp dviejų verslo subjektų) nuostatų tinkamo vykdymo.Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės mokėtina suma atsakovei pagal paslaugų teikimo sutartį mažintina 5000 Eur (atsakovei nesuradus 2 siuvėjų (2000 Eur) ir 3 siuvėjoms neišdirbus garantinio 3 mėn. termino (3000 Eur)), todėl atsakovės reikalavimas dėl šios sumos – 5000 Eur, priteisimo iš ieškovės atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl transportavimo išlaidų ir baudos priteisimo

Atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovės 1470,15 Eur transportavimo išlaidų ir 500 Eur nuostolių, kuriuos atsakovė patyrė dėl ieškovės kaltės (sumokėdama baudą AB „Kauno grūdai“ už ieškovės vėlavimą ir nekokybiškas prekes).Ieškovė bylos nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo savo pareigos kompensuoti atsakovei ieškovės pagamintos produkcijos transportavimo išlaidas, t. y. kad šalys iš esmės buvo sutarusios (žodžiu) dėl tokių išlaidų kompensavimo; kita vertus, anot ieškovės, atsakovė neįrodė prašomų priteisti išlaidų pagrįstumo, t. y. iš atsakovės pateiktų sąskaitų neįmanoma nustatyti už kokias konkrečiai paslaugas šios sąskaitos yra pateiktos, t. y. nėra galimybės nustatyti ar jos išrašytos už ieškovės produkcijos pervežimą ar už kitas paslaugas.Teismas iš dalies pritaria ieškovės pozicijai, kad atsakovės pateiktose sąskaitose (išrašytose trečiųjų asmenų) transportavimo paslaugos nekonkretizuotos, tačiau atsižvelgdamas į nurodytų sąskaitų išrašymo laikotarpį (nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. spalio 31 d.), suteiktų transportavimo paslaugų kryptis (iš Širvintų (kur ieškovė vykdė gamybą) į Kauną, Kaišiadorius, Vilnių (kur yra AB „Kauno grūdai“ buveinės), taip pat liudytojo J. V. (buvusio ieškovės direktoriaus) parodymus (kad pagal jo paskaičiavimus atsakovė turėjo patirti panašaus dydžio transportavimo išlaidas – apie 1000 Eur), teismas sprendžia, jog atsakovės nurodytos transportavimo išlaidos laikytinomis įrodytomis ir pagrįstomis, todėl priteistinos iš ieškovės (CPK 178, 185 straipsniai).Tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles kiekvieno asmens pareiga, kurią pažeidęs jis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, t. y. asmeniui atsiranda sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnis 1, 2 dalys). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-688/2013).Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė, pardavusi ieškovės gamintą produkciją AB „Kauno grūdai“, gavo 500 Eur dydžio baudą dėl dalies produkcijos pavėluoto pristatymo ir dalies produkcijos nekokybiškumo. Liudytojas J. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė dalį produkcijos, skirtos AB „Kauno grūdai“, pagamino nekokybiškai (dėl šalių nesusikalbėjimo, klaidos). Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus (iš esmės žodinius) atsakovei, nes pardavė jai nekokybišką produkciją ir dalį produkcijos pavėlavo pateikti nustatytu laiku; dėl šių aplinkybių atsakovė patyrė 500 Eur dydžio nuostolius, kurie, esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, priteistini iš ieškovės atsakovei (CK 6.249 straipsnis).Teismas ieškovės argumentus dėl jos nedalyvavimo atsakovės ir AB „Kauno grūdai“ santykiuose (be kita ko, sudarant sutartį ir joje nustatant sankcijas) nedalyvavimo laiko teisiškai nereikšmingais, todėl dėl jų nepasisako (nes šiuo atveju iš esmės neturi reikšmės kokiu pagrindu atsakovė patyrė nuostolių; svarbu, jog šiuos nuostolius atsakovė patyrė dėl ieškovės veiksmų).Taigi, apibendrinant, atsakovės priešieškinis tenkintinas iš dalies – atsakovei iš ieškovės priteistina 1470,15 Eur transportavimo išlaidų ir 500 Eur nuostolių; kita priešieškinio dalis netenkintina.Teismas pažymi, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu reiškė pretenzijas, jog ieškovė neapmokėjo 2017 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitos-faktūros (8400,09 Eur sumai) už tarpininkavimo paslaugas, tačiau tokio reikalavimo priešieškinyje nenurodė, todėl teismas plačiau dėl jo nepasisako.Šioje byloje teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės –ieškovės turto areštas 31 928,61 Eur sumai (užtikrinant atsakovės priešieškinio reikalavimus). Šiuo sprendimu priešieškinį patenkinus iš dalies, yra pagrindas sumažinti ieškovei taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą nuo 31 928,61 Eur iki 1970,15 Eur.Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.Ieškovė UAB „4BIG“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Lucrum“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 502 Eur žyminį mokestį už ieškinį ir 38 Eur žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 854 Eur žyminį mokestį už priešieškinį, 38 Eur žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat 3212,55 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.Teismo vertinimu, atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių.Kaip minėta, ieškovė bylos nagrinėjimo metu iš esmės pripažino, kad atsakovė sumokėjo dalį ieškovės reikalavimo – 19 960,45 Eur, tačiau savo reikalavimo nepatikslino, t. y. neatsisakė šios ieškinio dalies, todėl, šiuo sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies, šalims atitinkamai, t. y. proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos.Taigi, nagrinėjamu atveju ieškinys iš esmės patenkintas 61,53 proc., todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 332,26 Eur (540 Eur x 61,53 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų.Priešieškinis patenkintas 6,17 proc., todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 55,04 Eur (892 Eur x 6,17 proc. / 100 proc.) žyminio mokesčio ir 44,79 Eur (726 Eur (kaip matyti iš atsakovės pateiktų dokumentų, būtent 726 Eur atsakovė sumokėjo advokatams už priešieškinio parengimą) x 6,17 proc. / 100 proc.) atstovavimo išlaidų. Taip pat atsakovei iš ieškovės priteistina 956,58 Eur ((3212,55 Eur - 726 Eur) x 38,47 proc. / 100 proc.) atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant ieškovės ieškinį (kuris tenkintas iš dalies). Taigi, bendrai atsakovei iš ieškovės priteistina 1056,41 Eur (55,04 Eur + 44,79 Eur + 956,58 Eur) bylinėjimosi išlaidų.Teismas patyrė 3,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 straipsnis), tačiau, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas proporcijas (dėl ieškinio ir priešieškinio tenkintų/atmestų dalių), šalims tenkančios dalys yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis), todėl minėtos išlaidos nepriteistinos iš šalių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. preliminarų sprendimą pakeisti – ieškovės UAB „4BIG“ ieškinį atsakovei UAB „Lucrum“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „4BIG“, j. a. k. 125931865, iš atsakovės UAB „Lucrum“, j. a. k. 300824590, 31 928,61 Eur (trisdešimt vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 61 ct) skolos ir 8 (aštuonių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovės UAB „Lucrum“ priešieškinį ieškovei UAB „4BIG“ dėl sutarties pripažinimo nutraukta ir lėšų priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovei UAB „Lucrum“, j. a. k. 300824590, iš ieškovės UAB „4BIG“, j. a. k. 125931865, 1470,15 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt eurų 15 ct) transportavimo išlaidų ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) nuostolių.

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei UAB „4BIG“, j. a. k. 125931865, iš atsakovės UAB „Lucrum“, j. a. k. 300824590, 332,26 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei UAB „Lucrum“, j. a. k. 300824590, iš ieškovės UAB „4BIG“, j. a. k. 125931865, 1056,41 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt šešis eurus 41 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sumažinti, sprendimui įsiteisėjus, ieškovei UAB „4BIG“, j. a. k. 125931865, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – mastą, nuo 31 928,61 Eur iki 1970,15 Eur.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.