- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-12-06
- Bylos Nr.
- A6.-832-1201/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01156-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Božena Mozūraitienė
- Pažeidėjas
- A. L.
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovas A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. L., nuo 2017 m. lapkričio 16 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį ir turimus įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kuri nuo 2021 m. kovo 31 d. vykdo priverstinį 6 010,22 Eur dydžio mokestinės nepriemokos išieškojimą iš sąskaitų, o nuo 2021 m. lapkričio 5 d. – priverstinį 6 011,26 Eur dydžio mokestinės nepriemokos išieškojimą iš turto, Bendrovei esant nemokiai, privalėdamas inicijuoti Bendrovės nemokumo procesą jo neinicijavo ir nesikreipė dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, tokiais savo veiksmais nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos pareigos ir taip pažeidė kreditorės VMI teises. Šiais savo veiksmais A. L. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Pateiktame VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo (toliau – ir VMI pareiškimas) nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. rugsėjo 28 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 6 031,18 Eur (939,94 Eur – Gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM) ir 5,26 Eur delspinigiai, mokesčio už aplinkos teršimą delspinigiai – 0,45 Eur, 5 005,03 Eur – Pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) ir 60,58 Eur delspinigiai, pagal teismo vykdomuosius dokumentus – 19,92 Eur). PVM mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. birželio 26 d. (seniausios prievolės atsiradimo data). Siekiant iš Bendrovės išieškoti mokestinę nepriemoką, nuo 2021 m. kovo 31 d. taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai (buvo priimti sprendimai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų/turto), kurie buvo nerezultatyvūs. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartimi Bendrovei iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 1 d. Tai, kad Bendrovė yra nemoki patvirtina ir šios aplinkybės: Bendrovė nuo 2019 m. nėra teikusi finansinės atskaitomybės, kas rodo, kad pastarosios apskaita tvarkoma netinkamai bei kelia abejones, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskritai vykdė veiklą ir gavo pajamas, Bendrovė nuo 2021 m. kovo 31 d. nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos taip pat nepavyko, Bendrovė neturi registruoto turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) duomenimis, paskutinio darbuotojo atleidimo data – 2020 m. rugpjūčio 1 d.
VMI pareiškime pažymima, kad A. L. žinojo Bendrovės turimus įsipareigojimus, jam vadovaujant buvo surašytas 2021 m. kovo 31 d. nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką, o 2021 m. lapkričio 5 d. buvo priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto. Tai, VMI nuomone, reiškia, kad A. L. galėjo suvokti, kokia yra reali Bendrovės finansinė padėtis. Vėliausiai, kada jis galėjo suvokti, kad Bendrovė yra nemoki – 2021 m. lapkričio 5 d., VMI priėmus sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto. Taigi Bendrovės vadovas A. L., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus valstybės biudžetui, matydamas, kad įvykdyti skolinius įsipareigojimus nėra galimybės, nes Bendrovė veiklos nevykdo, t. y. suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti mokumą, vadovaujamu laikotarpiu neturėdamas pakankamai lėšų VMI reikalavimams patenkinti, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sumažinti turimus įsipareigojimus, nors privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo nesikreipė, taip pažeisdamas VMI interesus.
Iš 2023 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruotų transporto priemonių neturi.
Juridinių asmenų registro duomenimis, Bendrovė nuo 2019 m. nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų.
Iš antstolio Vitalio Milevičiaus 2023 m. balandžio 18 d. išieškojimo negalimumo akto Nr. S-23-13-6719 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola VMI yra 6 011,26 Eur. Patikrinus skolos išieškojimo galimybes buvo nustatyta, kad skolininkė nurodytu adresu veiklos nevykdo, lėšų kredito įstaigose bei registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, VSDFV duomenimis, samdomų darbuotojų nėra.
2023 m. balandžio 19 d. VMI siuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartimi Nr. eB2-2303-861/2023 Bendrovei iškelta bankroto byla. Šioje nutartyje konstatuota, kad Bendrovė nevykdo ūkinės veiklos, negauna ar ateityje negaus pajamų, kuriomis galėtų atsiskaityti su kreditoriais, taigi, Bendrovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).
Iš 2023 m. spalio 23 d. išrašo apie asmens darbovietę, gauto iš VSDFV, matyti, kad A. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2017 m. spalio 11 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. L. parodė, kad savo kaltės jis nepripažįsta, atsakomybė turėtų kilti Bendrovės akcininkams. Nuo 2020 m. pradžios yra atsiribojęs nuo Bendrovės veiklos. Nuo 2019 m. pabaigos – 2020 m. pradžios Bendrovė veiklos nevykdo. Buvo sutarę su akcininkais, kad visus mokestinius klausimus išspręs jie. Kaip direktorius supranta, kad pagal įstatymą tai yra jo atsakomybė, bet buvo priimtas sprendimas, kad visus šiuos klausimus išspręs akcininkai. Sutartis su juo kaip vadovu nebuvo nutraukta, tačiau jis galvojo, kad jo kaip vadovo įgaliojimai yra pasibaigę, nes 2020 m. rugpjūčio arba rugsėjo mėn. nuotoliniu būdu kalbantis su akcininku A. K. buvo nuspręsta, kad jis išeina iš darbo, jam buvo pasakyta, kad sutartį nutrauks be jo, taip pat buvo nuspręsta, kad Bendrovė daugiau nebevykdys veiklos, nes vyko teisminis procesas su Rusijos įmone, buvo areštuota Bendrovės banko sąskaita, be to, buvo karantinas ir tęsti veiklą nebebuvo galimybių. Tuo metu Bendrovės finansinė būklė buvo prasta. Kadangi įsidarbino kitoje įmonėje „pilnu etatu“, o dirbti „pilnu etatu“ per dvi pozicijas negalima, galvojo, kad jo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nutraukta. Kol buvo direktorius, domėjosi Bendrovės finansine veikla tiek, kiek turėjo žinių, nebuvo kompetentingas būti direktoriumi. Jis nesuvokė esminių atsakomybių bei rizikų, nežinojo savo kaip vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Nežinojo, kad VMI yra susidariusi mokestinė nepriemoka. Kol dirbo Bendrovėje, skolų nebuvo. Iki praeitų metų naudojosi Bendrovės automobiliu „Ford“, kuris priklausė „Swedbank lizingas“, dengė lizingą iš savo lėšų. Pasibaigus lizingui, automobilį grąžino bankui, nes neturėjo pinigų jį išpirkti ir nerizikavo, nes Bendrovė nemoki, kad nekiltų problemų bankroto atveju. Mokėjo baudas, susijusias su šiuo automobiliu, galvodamas, kad jas gauna, nes jį vairuoja. Jam nebuvo žinoma, kad yra vykdomi VMI priverstinio išieškojimo veiksmai. Jo el. paštas ((duomenys neskelbtini)) nebeveikė jau nuo 2020 m. pavasario. Bendrovė nuo 2019 m. neteikė finansinės atskaitomybės, kadangi jau vyko teisminis procesas ir buvo nuspręsta, kad nuo kitų metų nebevykdys veiklos. Pranešimų apie baudas dėl nepateiktų finansinių ataskaitų nėra gavęs. Baudą antstoliai išieškojo iš jo banko sąskaitos. Apie ją sužinojo, kai antstoliai areštavo sąskaitą. Tada bendravo su Bendrovės savininku A. K., tačiau jis nenorėjo sumokėti šią baudą. Jam yra žinoma, kad Bendrovei yra iškelta bankroto byla, tačiau nėra gavęs ir susipažinęs su VMI pranešimu apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Jo nepasiekdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai.
Motyvuojamoji dalis
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nemokumo procesą privalo inicijuoti juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Nemokumo procesas suprantamas kaip juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo procesas (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis).
Teismų praktikoje išaiškinta, jog bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, tačiau ir, konstatavus įmonės nemokumą, kuo greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus. Kreditoriui pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepašalina bendrovės vadovo atsakomybės už įstatyme numatytos pareigos neįvykdymą, t. y. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodytą pareigą inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą. Tokiais atvejais kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo momentas žymi tik ANK 120 straipsnyje nurodyto trunkamojo nusižengimo pabaigą, bet tokia aplinkybė pati savaime nešalina bendrovės vadovo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį, jei kreditorius tokį prašymą pateikia po to, kai bendrovės vadovui buvo kilusi pareiga tai padaryti, nepaisant to, ar bendrovės vadovas žinojo, numanė ar bent galėjo numatyti apie kreditoriaus ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
Byloje nustatyta, kad A. L. nuo 2017 m. lapkričio 16 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, dėl to būtent jam kilo pareiga, numatyta JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Teismo posėdžio metu A. L. teigė, kad jis nuo 2020 m. nebedalyvauja Bendrovės veikloje, todėl jam nėra žinoma apie susidariusią mokestinę nepriemoką, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais jis buvo susitaręs, kad jo santykiai su Bendrove bus nutraukti, o visus mokestinius klausimus spręs jie. Teismas sutinka su A. L. teiginiais, kad jo darbo santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukti 2020 m., VSDFV duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. L. dirbo iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Vis dėlto šiuo aspektu pažymėtina, kad įmonės vienasmenio valdymo organo – vadovo teisinis statusas ir su juo susiję santykiai, teisės bei pareigos yra specifinės. Juridinio asmens valdymo organui pareigos „išoriniuose“ įmonės santykiuose su kitais asmenimis kyla nuo jo kaip įmonės vadovo išrinkimo, o ne vadovo ir įmonės sudarytos darbo sutarties pagrindu. Taigi, VSDFV duomenys apie darbo santykių pabaigą yra susiję tik su „vidinių“ jo ir Bendrovės santykių pabaiga ir nelaikytini įrodymu, kad jis nustojo būti Bendrovės vadovu. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą ir sprendimą atšaukti/atleisti Bendrovės vadovą iš jo užimamų pareigų (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalis) ar jo atsistatydinimą Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Vienkartinio pokalbio nuotoliniu būdu su Bendrovės akcininkais tam nepakanka. Jis, eidamas vadovaujančias pareigas Bendrovėje, turėjo objektyviai įvertinti susidariusią situaciją ir galinčią kilti atsakomybę bei pats rūpintis tuo, kad būtų tinkamai atleistas iš vadovo pareigų, jei toks sprendimas buvo priimtas. Taigi, A. L. kaip vadovui kylančios pareigos sietinos su juridiniu faktu, užregistruotu VĮ Registrų centras, kuris patvirtina, kad jis išoriniuose santykiuose Bendrovei atstovavo ne iki 2020 m., kaip teigė posėdžio metu, o iki pat bankroto bylos iškėlimo teisme momento.
Kad A. L. žinojo, jog jo kaip vadovo statusas Bendrovėje nėra panaikintas, patvirtina Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už pastaruosius 5 metus, iš kurio matyti, kad asmuo 2020 m. rugsėjo 8 d. yra baustas administracine tvarka pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį dėl to, kad laiku nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. metinės pelno mokesčio deklaracijos (paskirtas įspėjimas), taip pat jis 2021 m. lapkričio 10 d. yra baustas administracine tvarka pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį dėl to, kad per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2019 m. ir 2020 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių (bauda sumokėta 2022 m. lapkričio 23 d.). Teismo posėdžio metu A. L. patvirtino, kad apie pastarąją baudą jam tapo žinoma tuomet, kai antstolis areštavo jo banko sąskaitą ir priverstinai išieškojo paskirtą baudą. Be kita ko, tiek 2022 m. kovo 15 d., tiek 2021 m. kovo 16 d. jis yra nubaustas administracine tvarka pagal ANK 431 straipsnio 1 ir 2 dalis už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nepateikė duomenų asmens, vairavusio Bendrovei priklausantį automobilį (paskirtos baudos sumokėtos 2022 m. lapkričio 23 d. ir 2021 m. birželio 10 d.). Teismo posėdžio metu A. L. patvirtino naudojęsis Bendrovės automobiliu, už kurį mokėjo įmokas lizingo bendrovei (bankui), o tuo pačiu mokėjo ir baudas. Visos šios aplinkybės leidžia teismui neabejotinai teigti, kad A. L. visą šį laiką žinojo, esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Jis naudojosi Bendrovės turtu, kaip vadovas buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn ir reguliariai mokėjo jam paskirtas baudas.
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2303-861/2023 pagal VMI pareiškimą buvo iškelta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla, konstatuojant, kad Bendrovė yra nemoki. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 1 d. Taigi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pripažinta, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, nes ši Bendrovė buvo nemoki. Teismas neturi pagrindo abejoti minėto teismo procesinio sprendimu teisėtumu ir pagrįstumu.
Šioje byloje taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemoki buvo jau nuo 2021 m. kovo 31 d., nuo šios dienos 6 010,32 Eur dydžio mokestinė nepriemoka buvo išieškoma iš Bendrovės sąskaitų, o nuo 2021 m. lapkričio 5 d. – 6 011,26 Eur iš turto. 2023 m. rugsėjo 28 d. mokestinė nepriemoka sudarė 6 031,18 Eur, t. y. ji tik didėjo. Tam, kad būtų užkirstas kelias mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui, A. L. kaip Bendrovės vadovas turėjo pareigą inicijuoti nemokumo procesą, tačiau šios pareigos, įtvirtintos JANĮ, nevykdė, todėl tokiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI teises. Nors A. L. teismo posėdžio metu nurodė nežinojęs apie susidariusią mokestinę nepriemoką VMI, teismas pripažįsta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinoma reali Bendrovės finansinė padėtis. Jis pats nurodė, kad dar 2020 m. kartu su akcininkais nusprendė nebetęsti Bendrovės veiklos, nes vyko teisminiai procesai, buvo areštuotos Bendrovės banko sąskaitos ir tęsti veiklą nebebuvo galimybių, dėl šios priežasties nuo 2019 m. nebuvo teikiami Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai. A. L. teisme pripažino, kad tuo metu, t. y. 2020 m., Bendrovės finansinė padėtis buvo prasta. Jis taip pat nurodė, kad dar iki praeitų metų naudojosi Bendrovės automobiliu „Ford“, tačiau pasibaigus lizingui automobilį grąžino bankui, dėl to, kad neturėjo finansinių galimybių jį išpirkti ir nenorėjo prisiimti rizikos bankroto atveju, nes Bendrovė yra nemoki. Be kita ko, A. L. patvirtino žinantis, kad Bendrovei yra iškelta bankroto byla. Svarbu pabrėžti ir tai, kad, skirtingai nei nurodė A. L., PVM mokestinė nepriemoka yra susidariusi nuo 2019 m. birželio 26 d., t. y. dar tuo metu, kai pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino aktyviai veikęs Bendrovėje. Tokiu būdu teismui nekyla jokių abejonių, kad A. L. buvo žinoma Bendrovės, kuriai jis vadovauja, reali finansinė padėtis, 2022 m. jis grąžino automobilį bankui, nes žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki. Nepaisant to, nemokumo proceso jis neinicijavo, pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė, todėl VMI, siekdama apginti savo teises, 2023 m. gegužės 30 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo Bendrovei.
Įvertinus aptartas aplinkybes darytina išvada, kad A. L. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui buvo kilusi pareiga, kaip tai nustatyta JANĮ 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, inicijuoti nemokumo procesą (bankrotą) Bendrovei, nes ši neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriumi – VMI, o A. L. buvo žinoma apie prastą Bendrovės finansinę padėtį. Šios pareigos jis neįvykdė, nes į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo kreipėsi ne jis, o VMI. Nors A. L. teisme teigė neturėjęs pakankamai įgūdžių vadovauti Bendrovei, nežinojo turimų pareigų, vis dėlto juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Teismui nebuvo pateikti jokie rašytiniai įrodymai, kad už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimą Bendrovėje buvo atsakingas kažkas kitas, o ne jos vadovas.
Apibendrinant konstatuotina, kad vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, administracinėn atsakomybėn A. L. traukiamas pagrįstai, jo neveikimas dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
A. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur (vidurkis 2 200 Eur).
Nenustatyta A. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą (padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, nemokumo (bankroto) proceso neinicijavo pakankamai ilgą laiką, nedėjo jokių realių pastangų įgyvendinti įmonės vadovui įstatymo keliamų pareigų, kol galiausiai tai padarė kreditorius, tam skirdamas papildomas pastangas bei žmogiškuosius išteklius. A. L. yra darbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai), Lietuvos Respublikoje nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išsiskyręs, turi (duomenys neskelbtini) vaikus. Administracinių nusižengimo registro 2023 m. spalio 24 d. išrašo duomenimis, per paskutinius 5 metus už administracinių nusižengimų padarymą jis baustas 4 kartus, taip pat ir už administracinius nusižengimus, susijusius su vadovo pareigų nevykdymu, paskirtos baudos sumokėtos, kas rodo, kad A. L. ne pirmą kartą, būdamas vadovu, tinkamai nevykdo savo kaip vadovo pareigų.
Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, A. L. skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį atitinkanti – 2 200 Eur bauda. Tokios baudos paskyrimas šiuo atveju atitiktų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų proporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir A. L. asmenybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
A. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 200 Eur dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti A. L., kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-832-1201/2023 (unikalus mokėjimo kodas) ir įmokos kodą – 1001.
Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.