Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Jono Petriko teikimą dėl piniginės baudos bausmės pakeitimo laisvės apribojimo bausme nuteistajam A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2023 m. rugpjūčio 2 d. gautas antstolio Jono Petriko teikimas, kuriuo prašoma pakeisti nuteistajam A. M. paskirtą baudos bausmę laisvės apribojimo bausme. Teikime nurodoma, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 19 d. išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-510-659/2016. Nuosprendžiu teismas nusprendė paskirti ir išieškoti iš A. M. 677,88 Eur dydžio sumą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnyje įtvirtinta priverstinė baudos išieškojimo tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji vieta, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Klaipėdos miesto apylinkės teismas per Lietuvos antstolių rūmus 2016 m. rugsėjo 12 d. pateikė antstoliui Jonui Petrikui vykdymui Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-510-659/2016 dėl 677,88 Eur baudos išieškojimo iš skolininko A. M.. Jo atžvilgiu užvesta vykdomoji byla Nr. 0172/16/01769. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 4 dalimi, antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. Vykdant minėtą vykdomąją bylą, patikrinta skolininko A. M. turtinė padėtis. Nustatyta, jog skolininko vardu registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra. VSDFV duomenimis skolininkas dirba, tačiau skolininko darbdavys atsiskaitymų nedaro. Lietuvos Respublikoje veikiančiose kredito įstaigose, skolininko vardu atidarytos sąskaitos suareštuotos, piniginių lėšų nėra. Kito skolininkui priklausančio turto nenustatyta. Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis skolininkas išsiskyręs, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Bauda iš skolininko vykdomojoje byloje neišieškota. Skolos likutis 2023 m. liepos 27 d. yra 660 Eur. Priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnyje įtvirtintos baudos bausmės nevykdymo pasekmės. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta jog, jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašo Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudos bausmę pakeisti laisvės apribojimo bausme.

Prokurorė prašė teikimo netenkinti, kadangi, iš teikimo matyti, jog A. M. dirbo iki 2023 m. liepos 27 d. Tai, kad antstolis iš skolininko atlyginimo nesugebėjo padaryti nuskaitymų, nereiškia, kad asmuo vengia baudos mokėjimo. Šiuo atveju iš bylos duomenų negalima daryti išvados, kad asmuo tyčiniais veiksmais vengia bausmės atlikimo, todėl mano, kad nėra pagrindo keisti baudą į laisvės apribojimo bausmę.

Nuteistasis A. M. į 2023 m. rugsėjo 12 d. 13.30 val. teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas išsiųstas el. paštu, kuriuo jis bendravo su antstoliu, todėl laikytina, kad jis yra tinkamai informuotas apie teikimo nagrinėjimą, prašymų dėl negalėjimo dalyvauti ar posėdžio atidėjimo nepateikė, todėl teikimas nagrinėtinas nedalyvaujant A. M..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje numatytais atvejais. BK 47 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais; 8 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Antstolis, pagal BPK 352 straipsnio 2 dalį, yra baudos išieškojimą vykdantis pareigūnas, ir būtent jis vykdymo eigoje turėtų išsiaiškinti, ar nuteistasis baudos sumokėti neišgali dėl objektyvių priežasčių, ar jis ją sumokėti tiesiog vengia, ir atitinkamai formuluoti savo teikimą teismui dėl baudos pakeitimo kita bausme BK 47 straipsnio 7 dalies ir 8 dalies pagrindu. Kaip matyti, įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme, t. y. pirmu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus, o kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą.

Iš antstolio pateiktos vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog A. M. iki teikimo pateikimo teismui dienos nebuvo sumokėjęs teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos, savo banko sąskaitose piniginių lėšų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturėjo, bet atkreiptinas dėmesys, kad A. M. iki 2023 m. liepos 27 d. dirbo. Teismas, įvertinęs antstolio atliktus veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0172/16/01769 dėl teismo paskirtos baudos iš nuteistojo išieškojimo, išklausęs prokurorės poziciją, sprendžia, jog vykdomojoje byloje esančių duomenų visuma nepatvirtina, jog nuteistasis sąmoningai ir piktybiškai vengia sumokėti teismo skirtą baudą, be to, atsižvelgiant į tai, kad iki 2023 m. liepos 27 d. asmuo dirbo, spręstina, kad antstolis neišnaudojo visų galimybių išieškoti priteistą baudą iš dirbančio nuteistojo A. M..

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad šiuo metu nuteistajam paskirtos baudos bausmės keisti laisvės apribojimo bausme nėra teisinio pagrindo, antstolio teikimas dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimo bausme vertintinas kaip priemonė, kuria formaliai siekiama greičiau užbaigti vykdymo procesą, todėl teikimas netenkinamas ir nuteistajam paskirta baudos bausmė paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 ir 362 straipsniais,

nutaria:

antstolio Jono Petriko teikimo dėl nuteistajam A. M. paskirtos baudos bausmės pakeitimo laisvės apribojimo bausme netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0172/16/01769 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.