- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-07
- Bylos Nr.
- e2A-662-267/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Rasa Bartašienė, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- M. A.
- Kategorijos
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. birželio 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei M. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės M. A. 2780,09 Eur negrąžintos kredito dalies, 162,14 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 17 proc. dydžio mokėjimo palūkanas nuo negrąžintos 2780,09 Eur vartojimo kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 1068,23 Eur tarpininkavimo mokesčio, 10,16 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. gegužės 8 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K969497220, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 3267,85 Eur dydžio kreditą 36 mėnesiams, nustatydama 17 proc. metinių palūkanų normą. 2019 m. gegužės 8 d. sudarė priedą prie vartojimo kredito sutarties, kuriuo pakeista mokėjimo data bei perskaičiuotos palūkanos. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 3.1., 3.5.2., 5.1., 5.2. punktus atsakovė įsipareigojo laiku, t. y. kiekvieną mėnesį, sumokėti ieškovei grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir kt. Atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, dėl to ieškovė, 2020 m. kovo 12 d. raginimu nustačiusi atsakovei papildomą 14 kalendorinių dienų terminą įsipareigojimams įvykdyti ir jai jų nevykdant, 2020 m. balandžio 14 d. vienašališkai nutraukė sutartį (Sutarties bendrųjų sąlygų 3.6.1., 8.4.2., 8.5., 8.6. punktai). Atsakovė liko skolinga ieškovei 2780,09 Eur negrąžinto kredito.
3. Atsakovei M. A. pranešimas apie iškeltą bylą ir procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, per nustatytą terminą ji atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl ieškovės prašymu teismas priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2020 m. birželio 19 d. sprendimu už akių, tenkindamas ieškinį iš dalies, priteisė iš atsakovės M. A. ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ 2780,09 Eur negrąžintos kredito dalies, 162,14 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 205,52 Eur mokesčio, 10,16 Eur sutartinių palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. balandžio 22 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 227,77 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas iš atsakovės M. A. valstybei priteisė 6,68 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Likusią ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas sprendė, kad atsakovė nevykdė įsipareigojimų grąžinti kreditą, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 2780,09 Eur negrąžintą kredito dalį.
6. Kadangi mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo negalimas, o vartojimo kredito sutartį ieškovė vienašališkai nutraukė nuo 2020 m. balandžio 14 d., teismas pripažino, kad mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik dėl laikotarpio nuo 2019 m. gruodžio 11 d. (termino įvykdyti prievolę praleidimo data) iki sutarties nutraukimo, t. y. 125 dienos, ir nagrinėjamu atveju sudaro 164,10 Eur (2780,09 x 17 proc. / 360 d. x 125 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei kasacinio teismo išaiškinimus, teismas pripažinęs, kad ieškovės reikalavimas dėl 162,14 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų sumos priteisimo neviršija maksimalių priteistinų mokėjimo (pelno) palūkanų (164,10 Eur), priteisė 162,14 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Reikalavimą dėl 17 proc. dydžio mokėjimo palūkanų nuo negrąžintos 2780,09 Eur vartojimo kredito sumos, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. balandžio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos teismas atmetė.
7. Įvertinęs Sutarties 6.1 punkto nuostatą, kuri nustato mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, tačiau nenustato kompensuojamųjų palūkanų dydžio, teismas taikė CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytą 5 procentų metinių palūkanų dydį. Kompensuojamąsias palūkanas teismas skaičiavo už laikotarpį nuo sutarties pažeidimo 2019 m. gruodžio 11 d. iki kreipimosi į teismą dienos 2020 m. balandžio 22 d., kaip prašoma ieškiniu, t. y. už 133 dienas, tai sudaro 51,35 Eur (2780,09 Eur x 5 proc. / 360 d. x 133 d.). Kadangi prašoma priteisti kompensuojamųjų palūkanų suma (10,16 Eur) neviršija maksimalių priteistinų kompensuojamųjų palūkanų (51,35 Eur), teismas reikalavimą priteisti 10,16 Eur kompensuojamųjų palūkanų tenkino.
8. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 1068,23 Eur tarpininkavimo mokestį, teismas vertino, kad ieškovės parengtos sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytas tarpininkavimo mokestis laikytinas netesybomis. Teismas, įvertinęs netesybų mokėjimo netinkamo prievolės vykdymo atveju teisinį reglamentavimą, bei ieškovės siekį pareikštu ieškiniu (tarpininkavimo mokesčio forma) jos naudai iš esmės priteisti 1068,23 Eur dydžio netesybų sumą, sprendė, jog šalių sudarytos Sutarties 5.3.2 punkte nustatyta tarpininkavimo mokesčio dalis, mokama netinkamo atsakovo įsipareigojimų vykdymo atveju, reiškia neproporcingai didelę bei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje imperatyvių reikalavimų neatitinkančią atsakovo civilinę atsakomybę už Sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Pagal šalių sudarytos Sutarties specialiąsias sąlygas, tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida yra 205,52 Eur. Tokio pat dydžio tarpininkavimo mokesčio suma nurodyta ir ieškovės parengtoje standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą. Sutarties 5.3.2 punkto sąlygą teismas vertino kaip nesąžiningą (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas), todėl, netaikydamas CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalies, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 205,52 Eur dydžio tarpininkavimo mokestį.
9. Teismas priteisė ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. balandžio 22 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei atsižvelgdamas į proporcingai teismo patenkintų reikalavimų dalį, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. birželio 19 d. sprendimo dalį dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti apeliantei iš atsakovės M. A. 17,00 proc. mokėjimo palūkanų nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos – 2780,09 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovės M. A. 290,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; likusią Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. birželio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovės M. A. 75,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą ir 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantės teigimu, teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-05-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, sukurtu precedentu, neatsižvelgdamas į šio precedento sukūrimo laiką, ieškinio pateikimo laiką, vartojimo kredito sutarties sudarymo laiką, precedento argumentaciją bei iki šio precedento galiojusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad iki 2020-05-25 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo galiojo priešinga mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo praktika. Tai reiškia, kad ieškinio pateikimo teismui dieną, ieškovės ieškinio dalis dėl mokėjimo palūkanų, apskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, buvo pagrįsta. Apeliantės „pastatymas“ prieš du visiškai skirtingus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentus bylinėjimosi teisme metu, nesuteikiant jai protingo termino prisitaikyti, neatitinka ne tik protingumo bei sąžiningumo principų, bet ir pažeidžia jos teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teismas, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuluotą bei iš esmės pakeistą iki tol galiojusią mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo praktiką, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais bei užtikrinant proceso ekonomiškumą, turėjo pasiūlyti ieškovei įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktus išaiškinimus ir atitinkamai patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimus.
10.2. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
15. Byloje nustatyta, kad 2019 m. gegužės 8 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K969497220, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 3267,85 Eur dydžio kreditą 36 mėnesiams, nustatydama 17 proc. metinių palūkanų normą. 2019 m. gegužės 8 d. sudarė priedą prie vartojimo kredito sutarties, kuriuo pakeista mokėjimo data bei perskaičiuotos palūkanos. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 3.1., 3.5.2., 5.1., 5.2. punktus atsakovė įsipareigojo laiku, t. y. kiekvieną mėnesį, sumokėti ieškovei grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir kt. Atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, dėl to ieškovė, 2020 m. kovo 12 d. raginimu nustačiusi atsakovei papildomą 14 kalendorinių dienų terminą įsipareigojimams įvykdyti ir jai jų nevykdant, 2020 m. balandžio 14 d. vienašališkai nutraukė sutartį.
16. Apeliacinis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, sukurtu precedentu, neatsižvelgdamas į šio precedento sukūrimo laiką, ieškinio pateikimo laiką, vartojimo kredito sutarties sudarymo laiką, precedento argumentaciją, iki šio precedento galiojusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Nors ieškovė, pateikdama teismui ieškinį ir prašydama apginti jos pažeistas teises, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, aktualia teismų praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentais, jai nebuvo pasiūlyta įvertinti aktualius minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, nebuvo suteiktas terminas susipažinti su naujuoju precedentu, performuoti ieškinio reikalavimus, pritaikyti juos prie naujojo precedento. Apeliantės nuomone, toks jos „pastatymas“ prieš du visiškai skirtingus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentus bylinėjimosi teisme metu, nesuteikiant ieškovei protingo termino prisitaikyti, neatitinka ne tik protingumo bei sąžiningumo principų, bet ir pažeidžia jos teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Tokiai apeliantės dėstomai pozicijai teisėjų kolegija nepritaria.
17. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje nurodyta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, formuodamas vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, nėra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų, kaip precedentų, todėl gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019). Kasacinio teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 362 straipsnio 1 dalis). Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. priimta nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 ir joje sukurtas precedentas, susijęs su mokėjimo palūkanų skaičiavimu, tapo privalomas visiems Lietuvos Respublikos teismams nuo precedento sukūrimo.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeista esama praktika mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu ir suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkei pagal šią sutartį nebegali būti toliau skaičiuojamos. Kasacinis teismas išaiškino, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Nagrinėjamu atveju tarp šalių sudaryta Kredito sutartis yra nutraukta 2020 m. balandžio 14 d. Kadangi mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo negalimas, o Kredito sutartį ieškovė vienašališkai nutraukė nuo 2020 m. balandžio 14 d., reikalavimas dėl 17 procentų dydžio negautų pajamų pirmosios instancijos teisme atmestas pagrįstai.
20. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šioje byloje skundžiamas pirmosios instancijos sprendimas už akių priimtas 2020 m. birželio 19 d., todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą vadovautis minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties išaiškinimais.
21. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, kuriuo apeliantė apeliuoja į tai, kad teismas turėjo pasiūlyti ieškovei įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. priimtoje nutartyje, civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pateiktus išaiškinimus ir atitinkamai patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimus, pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas šalių nurodytų faktinių aplinkybių ir suformuluotų reikalavimų.
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, atstovaujama profesionalaus advokato, ieškinį pirmosios instancijos teismui pateikė 2020 m. balandžio 23 d. Ieškovė ieškinyje (be kitų reikalavimų) prašė priteisti iš atsakovės 162,14 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. balandžio 22 d.) ir 17 proc. dydžio mokėjimo palūkanų nuo 2780,09 Eur negrąžintos vartojimo kredito sumos, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. balandžio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
23. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, nurodė, kad mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo negalimas, o vartojimo kredito sutartį ieškovė vienašališkai nutraukė nuo 2020 m. balandžio 14 d., mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik dėl laikotarpio nuo 2019 m. gruodžio 11 d. (termino įvykdyti prievolę praleidimo data) iki sutarties nutraukimo, t. y. 125 dienos, ir nagrinėjamu atveju sudaro 164,10 Eur (2780,09 x 17 proc. / 360 d. x 125 d.). Pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad ieškovės reikalavimas dėl 162,14 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų sumos priteisimo neviršija maksimalių priteistinų mokėjimo (pelno) palūkanų (164,10 Eur), priteisė 162,14 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, o reikalavimą dėl 17 proc. dydžio mokėjimo palūkanų nuo negrąžintos 2780,09 Eur vartojimo kredito sumos, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. balandžio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos teismas atmetė.
24. Nors Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimas už akių buvo priimtas 2020 m. birželio 19 d., t. y. praėjus 25 dienoms nuo naujo kasacinio teismo suformuoto precedento (2020 m. gegužės 25 d.), pakeičiant iki tol galiojusią mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo teismų praktiką, sukūrimo, teisėjų kolegijos vertinimu, per nurodytą laikotarpį nuo naujo kasacinio teismo precedento sukūrimo iki šioje byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo ieškovė objektyviai turėjo visas galimybes susipažinti su nauja kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo taisykle, ją įvertinti bei patikslinti ieškinio reikalavimus, atsižvelgiant į naujame kasacinio teismo sukurtame precedente nurodytus išaiškinimus. Ieškovė ieškinio reikalavimų nepatikslino, todėl jos nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių procesinės teisės pažeidimų, dėl kurių byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėjęs teismas turėjo pasiūlyti ieškovei įvertinti pateiktus aktualius kasacinio teismo išaiškinimus ir atitinkamai patikslinti ieškinį bei jo reikalavimus.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta (nutarties 13–24 punktai) konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, jo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantei turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese, nepriteisiamos. Netenkinus apeliantės apeliacinio skundo nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. birželio 19 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.