Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Vasarei Žilinskienei, dalyvaujant ieškovui A. G., ieškovo atstovui advokato padėjėjui Martynui Duksai, atsakovo vadovui Vitalijui Skukauskui, atsakovo atstovui advokatui Mindaugui Paukštei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. G. patikslintą ieškinį atsakovui UAB ,,Skuvita“ dėl darbo sutarties nutraukimo ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti pilnai. Nurodė, kad vien ta aplinkybė, kad ieškovui nebuvo įteiktas pranešimas apie drausminės nuobaudos skyrimą yra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu. Dėl neva dingusių prekių atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad tos prekės ieškovui buvo perduotos. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai ieškovui priklausančią kompensaciją už atostogas įskaitė į jo padarytus nuostolius, nes tie nuostoliai neįrodyti, šios bylos nagrinėjimo metu nėra jokių įrodymų, kad prekės yra dingusios ir kad ieškovas savo veiksmais padarė žalos įmonei.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nustatyta, kad 2004-10-11 tarp ieškovo A. G. ir atsakovo UAB „Skuvita“ sudaryta darbo sutartis, ieškovas priimtas į pardavimų vadybininko pareigas UAB ,,Skuvita“ Kauno skyriuje (b.1.35-36). Šalių darbo sutartis nutraukta nuo 2011-04-01 pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

Ieškovas nurodė, kad darbo sutartis su juo turėjo būti nutraukta pagal DK 127 str. 2 d., darbdaviui UAB ,,Skuvita“ nevykdant įsipareigojimų pagal darbo sutartį, t.y. darbdavys ieškovui nesudarė sąlygų darbo funkcijoms atlikti - darbo vietoje buvo atjungtas internetas, dėl ko ieškovas negalėjo dirbti su UAB ,,Skuvita“ buhalterine apskaitos programa, likviduotas kasos aparatas, išvežtos prekės iš ieškovo darbo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nutrauktos nuomos sutartys su patalpų nuomotojais. 2011-03-28 atsakyme į prašymą atleisti iš darbo A. G. (b.l.12), atsakovas ieškovui pranešė, kad ieškovo prašymas yra atmestas, nesant pagrįstos priežasties pagal DK 127 straipsnio 2 dalį. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad 127 straipsnio 2 dalis, skirtingai nei DK 127 straipsnio 1 dalis, nenustato, kad įspėjimo terminui pasibaigus darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą, nes darbuotojo nurodytų priežasčių egzistavimą ir jų svarbą visų pirma vertina darbdavys. Darbdaviui nesutikus, kad yra pagrindas nutraukti darbo sutartį, darbo santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio tęsiasi, jie pasibaigia įstatymuose nustatytais darbo sutarties pasibaigimo pagrindais pasibaigus darbo sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys nuo 2011 m. sausio mėn. ketino nutraukti darbo santykius, kadangi ieškovas siekė steigti savo įmonę ir franšizės sutarties pagrindu prekiauti UAB ,,Skuvita“ prekėmis. Atsakovas paaiškino, kad tuo tikslu patalpų, kuriose yra ieškovo darbo vieta, nuomotojams, ir paslaugų tiekėjams buvo pranešta, apie sutarčių nutraukimą. Atsakovas paaiškino, kad ieškovui laiku neatlaisvinus patalpų, jam buvo suteikta galimybė dirbti toliau. Ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jam buvo suteikta darbo vieta, bet nebuvo sąlygų dirbti, paneigia byloje pateiktas pardavimo faktūrų žurnalas (b.l.176), iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-03-22 ieškovas vykdė prekybą. Ieškovas įrodymų, patvirtinančių, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos dirbti nepateikė. Todėl laikytina, kad atsakovas pagrįstai nenutraukė darbo sutarties pagal DK 127 straipsnio 2 dalį. Atsakovui netenkinus ieškovo prašymo atleisti jį iš darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, darbo santykiai tarp šalių tęsėsi, šalims galiojo visi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai, tarp jų ir darbdavio teisė skirti drausminę nuobaudą, konstatavus darbo drausmės pažeidimą.

DK 136 str. 3 dalies 2 punktas numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį prieš tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis). Darbuotojo atleidimas už vieną iš DK 235 straipsnio 2 dalyje išvardytų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų yra drausminė nuobauda. Darbuotojui užginčijus tokios drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, darbdavys privalo įrodyti tokios nuobaudos skyrimo teisinį ir faktinį pagrindą.

2011-03-31 įsakymu atsakovas darbo sutartį su ieškovu nutraukė pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nurodydamas, kad 2011-03-10 buvo konstatuotas 76308,83 Lt prekių trūkumas (b.l.48). 2011-03-31 įsakyme atsakovas nurodė, kad ieškovas savo veiksmais padarė DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytus šiurkščius darbo pareigų pažeidimus.

Atsakovas ieškovo atsakomybę dėl padaryto prekių trūkumo grindžia 2010-03-10 nustatytu prekių trūkumu, su kuriuo ieškovas sutiko, aplinkybėmis, kad su ieškovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, aplinkybe, kad ieškovas Kauno padalinyje (duomenys neskelbtini), dirbo vienas, todėl tik jis gali būti atsakingas už prarastas prekes, aplinkybėmis, kad iki ieškovo prekių trūkumas nebuvo nustatytas, dėl ieškovo veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

2011-03-10 buhalteriniu išrašu apie prekių likučius buvo konstatuota, kad padalinyje P7 (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas 76308,83 Lt vertės prekių trūkumas (b.l.51-57). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas 2011-03-14 pasiaiškinime nurodė, kad su 76308,83 Lt trūkumu sutinka su galimybe pateisinti šį trūkumą iki 2011-03-21 (b.l.50). Iki nustatyto termino ieškovas konstatuoto trūkumo nepateisino. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas neigė, kad padarė trūkumą, nurodė, kad darbdavys jį privertė pasirašyti po konstatuotu prekių trūkumu, be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad dingusios prekės ieškovui buvo perduotos.

Su ieškovu 2008-01-02 buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (b.l.38), pagal kurią ieškovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už bendrovės jam patikėtų ir perduotų materialinių vertybių saugumą, tačiau šioje sutartyje nėra nurodytas turtas, kuris perduotas ieškovui. Byloje nėra dokumentų, kurie patvirtintų, kokios prekės ieškovui buvo faktiškai perduotos, už kokias prekes ieškovas yra materialiai atsakingas. Atsakovas nurodė, kad visi dokumentai, kokias prekes ieškovas yra paėmęs, yra archyvuose, su ieškovo parašais, tačiau šių dokumentų nepateikė. Pagal tarp šalių sudarytos materialinės atsakomybės sutarties 2.3 punktą darbdavys įsipareigojo nustatyta tvarka atlikti materialinių vertybių inventorizaciją. Inventorizacija turi būti atliekama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintas taisykles ,,Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nustatyta tvarka prekių inventorizacijos neatliko, šios aplinkybės neneigė ir pats atsakovas. Atsakovo pateiktu 2011-03-10 buhalteriniu išrašu konstatuotas prekių likutis nustatytas pagal buhalterinius dokumentus, o ne faktiškai skaičiuojant turtą. Atsakovas paaiškino, kad iki 2010 m. gruodžio mėnesio prekių trūkumo nebuvo, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę. Byloje nėra duomenų, kad būtų inventorizuojamas turtas, keičiantis materialiai atsakingiems asmenims (Inventorizacijos taisyklių 5 punktas). Atsakovo pateiktas priėmimo – perdavimo aktas (b.l.148), atsargų perkėlimo įmonėje važtaraščiai (b.l.149-168) patvirtina, kokias prekes ieškovas grąžino atsakovui, tačiau nesant dokumentų apie tai, kokios prekės buvo perduotos ieškovui, neįmanoma patikrinti, kokios prekės turėjo likti pas ieškovą. Dėl atsakovo netinkamai organizuoto materialinių prekių apskaitos nėra galimybės nustatyti, koks yra realus trūkumas.

Atsakovas teigia, kad paties ieškovo sutikimas su nustatytu 76308,83 Lt trūkumu patvirtina, kad ieškovas yra atsakingas už šį trūkumą. Tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovas teigė, kad su prekių trūkumu nesutinka, prekių trūkumo jis nepadarė, nurodė, kad atsakovas jį vertė pasirašyti po prekių trūkumo aktu, sakydamas, kad bankui reikia teikti ataskaitą. Byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, jog ieškovas pasisavino ar iššvaistė atsakovo turtą. Prekių trūkumas buvo nustatytas pagal buhalterinius duomenis, prekės nebuvo realiai skaičiuojamos, todėl ieškovas galėjo pasirašyti po trūkumu pilnai neįsigilinęs į duomenis. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad padalinyje, kuriame dirbo ieškovas, apsaugos nebuvo, atsakovas nurodė, kad ,,kol ieškovas važiuodavo į Vilnių dėl prekių, prašydavo vieni kitų vietoje padėti, buvo savaiminė priežiūra“. Tai reiškia, kad tuo metu pasisavinti prekes turėjo galimybę ir kiti asmenys, o atsakovui tinkamai neorganizavus darbo, ieškovui nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos užtikrinti jo padalinyje esančių prekių išsaugojimą. Esant šioms aplinkybėms, negalima neginčytinai konstatuoti, kad materialinių vertybių trūkumas padalinyje Nr. 7 (duomenys neskelbtini) atsirado dėl ieškovo kaltės.

Be to, konstatuojant darbo pareigų pažeidimą pagal DK 235 str. 2 d. 7 p., normą, reikia nustatyti darbuotojo valią be teisėto pagrindo užvaldyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-22 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006). Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus. Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą – visų pirma, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką – supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymais ir nuostatais (DK 227 str. 1 d., 229–232 str.). Atsakovas privalėjo nustatyti vidaus darbo tvarkos taisykles, prekių apskaitos tvarką, jų priėmimo ir išdavimo tvarką. Pagal su ieškovu sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties 2.3 punktą atsakovas įsipareigojo supažindinti ieškovą su įstatymais, kitais norminiais aktais, numatančiais atsakomybę už žalą, padarytą įmonei, taip pat su jam patikėtų teisės materialinių vertybių priėmimo, saugojimo, pardavimo, ar naudojimo instrukcijomis, normatyvais ir taisyklėmis. Ieškovas, pažeidžiant minėtą sutarties punktą, nebuvo supažindintas su minėtais lokaliniais teisės aktais, be to, atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad tokių net nebuvo nustatęs ir patvirtinęs. Atsakovas nepagrindė įrodymais, kad ieškovas būtų pažeidęs prekių priėmimo, saugojimo ir išdavimo klientams taisykles, kurių net nebuvo. Jei darbdavys neįvykdo pareigos supažindinti darbuotoją su jo teises ir pareigas reglamentuojančiais aktais, juos dėl nežinojimo pažeidusio darbuotojo veiksmai negali būti drausminės atsakomybės pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006).

Aplinkybė, kad 2011-07-05 patikrinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.69) buvo nustatytas 35994 Lt piniginių lėšų trūkumas šiuo atveju teisiškai nereikšmingas, kadangi šis lėšų trūkumas buvo nustatytas jau po to, kai ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda. Drausminės nuobaudos skyrimo metu (2011-03-31) šie duomenys nebuvo žinomi, todėl šioje išvadoje konstatuotais faktais negalima remtis, vertinant 2011-03-31 drausminės nuobaudos atsakovui paskyrimo pagrįstumą.

Aplinkybė, kad dėl ieškovo veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas neturi teisinės reikšmės, kadangi įtarimas ieškovui grindžiamas atsakovo paaiškinimais.

Įvertinus minėtų aplinkybių visumą - tai, kad nebuvo neginčytinai nustatyta, kad materialinių vertybių trūkumas atsirado dėl ieškovo kaltės, ieškovas nebuvo supažindintas su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis ir prekių priėmimo, saugojimo, išdavimo klientams tvarka, atsakovas nebuvo tinkamai organizavęs darbo, nebuvo inventorizuojamos prekės Inventorizacijos taisyklių nustatyta tvarka, todėl konstatuotina, kad atsakovo pateikti įrodymai nėra pakankami padaryti išvadai apie ieškovo veiksmuose DK 235 str. 2 d. 7 p. ar DK 235 str. 2 d. 4 p. numatytų darbo pareigų pažeidimų buvimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 p., pripažintinas neteisėtu.

Ieškovas grindė atleidimą iš darbo neteisėtumą ir aplinkybe, kad atsakovas nesilaikė drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, numatytos DK 240 straipsnyje. Atsakovas neginčijo, kad ieškovui nepateikė reikalavimo pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 str. 1 d.), ir pasirašytinai nesupažindino ieškovo su įsakymu dėl drausminės nuobaudos paskyrimo (DK 240 str. 3 d.). Teismas sutinka su atsakovo nurodytu argumentu, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą tuo atveju, jei pats pažeidimas realiai buvo padarytas. Tačiau šiuo atveju nustačius, kad drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo ieškovui buvo paskirta nesant tam objektyvaus pagrindo, drausminės nuobaudos skyrimo procedūros teisėtumo klausimo nagrinėjimas netenka prasmės, kadangi, nustačius, kad drausminė nuobauda buvo paskirta neteisėtai (nesant darbo drausmės pažeidimo), jos paskyrimo procedūra taip pat laikytina neteisėta.

DK 297 straipsnis numato darbuotojo teisių gynimo būdus, pripažinus darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu. Ieškovas, vadovaujantis DK 297 str. 4 d., prašo negrąžinti jo į darbą, nurodydamas, kad jam bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, o priteisti išeitinę kompensaciją ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2011-04-01) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina šalių pasitikėjimo praradimą vienas kitu, todėl sudaro pagrindą taikyti DK 297 str. 4 d., t.y. nutraukti darbo sutartį teismo sprendimu, negrąžinant ieškovo į pirmesnį darbą.

Pagal DK 141 str. 1 d., darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (DK 141 str. 2 d.). Ieškovas nurodė, kad jam nebuvo išmokėtas darbo užmokestis už 2010 m. gruodžio mėnesio dalį, kuris sudaro 530 Lt. Atsakovas nurodė, kad už 2010 m. gruodžio mėnesį negalėjo sumokėti viso darbo užmokesčio pavedimo būdu, kadangi tuo metu atsakovui buvo keliama bankroto byla ir jo sąskaitos buvo areštuotos. 530 Lt dydžio darbo užmokesčio išmokėjimą atsakovas grindė 2011-01-21 Kasos išlaidų orderiu Nr. 1144 (b.l.88), nurodydamas, kad su ieškovu buvo susitarta, kad jis šiuos pinigus išmokės sau grynais iš kasos, tam, kad nereikėtų važiuoti į UAB ,,Skuvita“ administraciją, esančią Vilniuje. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovui buvo išmokėta 530 Lt darbo užmokesčio suma už 2010 m. gruodžio mėnesį, atmestina kaip neįrodyta. Kasos išlaidų orderis yra nepasirašytas ieškovo, todėl jis nėra tinkamas įrodymas, patvirtinantis darbo užmokesčio grynais pinigais ieškovui išmokėjimą. Be to, darbo užmokesčio mokėjimą turi užtikrinti darbdavys, darbuotojui teisės aktai nesuteikia galimybės pačiam sau mokėti priklausančio darbo užmokesčio. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atsakovui išmokėti darbo užmokesčio pavedimu. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys paneigia atsakovo nurodytą aplinkybę, kad atsakovo turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant UAB ,,Skuvita“ lėšas. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, aplinkybę, kad darbo užmokestis darbuotojui buvo sumokėtas, turi įrodyti darbdavys. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, kad ieškovui faktiškai buvo išmokėta 530 Lt atlyginimo dalis, kurio dydžio šalys neginčijo. Atsižvelgiant į tai, 530 Lt neišmokėto darbo užmokesčio dalis priteistina iš atsakovo ieškovo naudai.

Atsakovas pripažino, kad ieškovui nebuvo išmokėta 3847,76 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas; nurodė, kad ieškovui priklausanti kompensacija buvo įskaityta į ieškovo padarytus nuostolius. DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dieną yra imperatyvi ir galioja visais atvejais. Net jeigu darbuotojas padaro žalą įmonei, su juo vis tiek turi būti atsiskaitoma darbuotojo atleidimo dieną, nes DK nenumato darbdaviui sulaikymo teisės. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 3 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-951-611/2009 pažymėjo, jog net tuo atveju, jeigu būtų pripažinta ieškovo (darbuotojo) kaltė dėl žalos atsakovui (darbdaviui) padarymo, tai nepaneigia atsakovo pareigos atsiskaityti ieškovo atleidimo dieną bei neatleidžia nuo atsakomybės už pavėluotą atsiskaitymą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad su ieškovu buvo raštiškai susitarta dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos. Todėl atsakovas neturėjo teisės neišmokėti ieškovui kompensacijos už nepanaudotas atostogas, juo labiau, kad šiuo atveju nustatyta, jog atsakovas neteisėtai pripažino ieškovą padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Šalys neginčijo paskaičiuotos 3847,76 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydžio (b.l.66), todėl ši suma priteistina ieškovui.

Ieškovo prašymas dalyje dėl delspinigių už laiku nesumokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už atostogas, priteisimo, tenkintinas iš dalies. Pagal Lietuvos Respublikos DK 207 str. 1 dalį, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Delspinigių sankcija darbdaviui laiko atžvilgiu gali būti taikoma tol, kol darbuotoją, kuriam nustatytu laiku nebuvo išmokėtos atitinkamos išmokos, ir darbdavį sieja darbo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010). Pasibaigus darbo teisiniams santykiams delspinigiai nebeskaičiuojami, nes vadovaujantis DK 141 str. 3 d., darbuotojui išmokamas vidutinis darbo užmokestis, t. y. taikoma kitokio pobūdžio sankcija. Šiuo metu delspinigių dydį sudaro 0,07 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra – darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną, bet ne vėliau kaip darbo santykių nutraukimo dieną (Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas). Šalių 2004-10-11 pasirašytoje darbo sutartyje numatyta atlyginimo mokėjimo tvarka – du kartus per mėnesį (avansas iki mėnesio 25 dienos, likusi dalis iki kito mėnesio 15 d.). Nustatyta, kad ieškovas neišmokėjo 530 Lt darbo užmokesčio dalies už 2010 m. gruodžio mėnesį, todėl delspinigiai už neišmokėtą atlyginimą už 2010 m. gruodžio mėnesį skaičiuotini už laikotarpį nuo 2011-01-22 (2011-01-15 + 7 dienos) iki 2011-04-01 (ieškovo atleidimo iš darbo diena), tai sudaro 25,60 Lt delspinigių (530 Lt x 0,07 % x 69 kalendorinių dienų). Ieškovas prašo priteisti delspinigius už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį už 2011 m. vasario - kovo mėnesius, nurodydamas, kad visas priklausantis darbo užmokestis už atitinkamą mėnesį turėjo būti išmokėtas iki kito mėnesio 15 dienos. Ieškovas nurodė, kad darbo užmokestis už 2011 m. vasario mėn. buvo sumokėtas 2011-03-28, darbo užmokestis už 2011 m. kovo mėn. buvo sumokėtas 2011-04-23. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys mokėjimo nurodymai (b.l. 89, 92). Vadinasi, atsakovas ieškovui sumokėti darbo užmokestį už 2011 m. vasario mėn. pavėlavo 13 dienų, už 2011 m. kovo mėnesį – 8 dienas. Kadangi delspinigiai pradedami skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos turėjo būti sumokėtos, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiami 2,46 Lt (585,04 Lt x 0,07 % x 6 kalendorinės dienos) delspinigių už 2011 m. vasario mėnesį ir 0,53 Lt (751,50 Lt x 0,07 % x 1 kalendorinė diena) delspinigių už 2011 m. kovo mėnesį. Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 28,59 Lt (25,60 Lt + 2,46 Lt + 0,53 Lt) delspinigių. Susitarimas dėl darbo užmokesčio sumokėjimo kitokia tvarka, nei numatyta darbo sutartyje, turi būti rašytinis. Atsakovas tokio susitarimo nepateikė, todėl laikytina, kad darbo užmokestis privalėjo būti išmokėtas darbo sutartyje numatytais terminais, o kompensacija už nepanaudotas atostogas – darbo sutarties nutraukimo dieną. Atsakovo pateikti aktai (b.l.43,45), kad ieškovas atsisako atvykti pasiimti darbo užmokestį 2011 m. vasario mėn., nepatvirtina ieškovo kaltės dėl darbo užmokesčio laiku neišmokėjimo. Atsakovas turėjo galimybę išmokėti nurodytas sumas pavedimu, nes ieškovo banko sąskaitos numeris buvo žinomas. Ieškovo prašymas priteisti delspinigius už laiku neišmokėtą kompensaciją už atostogas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas darbdavys turėjo išmokėti ieškovo atleidimo iš darbo dieną, o delspinigiai už laikotarpį po darbo sutarties nutraukimo neskaičiuotini.

Vadovaujantis DK 141 str. 3 d., kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Nustatyta, kad ieškovo kaltės dėl uždelsimo atsiskaityti nėra, todėl atsiranda teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (DK 204 str.) Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintas Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas. Nagrinėjamu atveju skaičiuojamasis laikotarpis yra 2011 m. sausio, vasario ir kovo mėnesiai. Iš UAB ,,Skuvita“ pateiktos pažymos apie ieškovo vidutinį darbo užmokestį, nustatyta, kad ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis minėtu laikotarpiu yra 36,17 Lt (b.l.85), ieškovo mėnesio vidutinis darbo užmokestis sudaro 795,65 Lt. Atsakovas ieškovui jo atleidimo dieną nesumokėjo jam 530 Lt darbo užmokesčio ir 3847,76 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, kurių bendra suma yra gerokai didesnė nei ieškovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis, todėl priteistinas vidutinis darbo užmokestis nemažintinas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovui priklausantis vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2012-01-11 (sprendimo priėmimo diena) sudaro 7443,18 Lt, kuris priteisiamas ieškovo naudai. Vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2012-01-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui priteisiamas skaičiuojant po 36,17 Lt už kiekvieną darbo dieną.

Pripažinus, kad ieškovas iš darbo atleistas neteisėtai, vadovaujantis DK 297 str. 4 d., tenkintinas ieškovo prašymas priteisti trijų mėnesių jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kuri sudaro 2386,95 Lt.

Teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, sprendime turi nurodyti priteisiamą sumą, iš kurios nėra išskaitytas gyventojų pajamų mokestis. Vykdant teismo sprendimą, gyventojų pajamų mokestį apskaičiuoja ir išskaito darbdavys (atsakovas).

Byloje pateikta 2007-12-14 automobilio nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartis patvirtina, kad ieškovas atsakovui UAB ,,Skuvita“ nuomojo jam priklausantį automobilį Mazda 626, v/n (duomenys neskelbtini), šalių sutartas nuomos mokestis – 200 Lt už kiekvieną automobilio nuomos mėnesį (b.l.16-17). Ieškovas prašo priteisti nesumokėtą 2400 Lt nuomos mokestį, nurodydamas, kad paskutinis nuomos mokestis buvo mokėtas 2010-05-25 iki 2011 m. kovo mėnesio pabaigos. Byloje pateiktas atsakovo 2010-11-30 pranešimas ieškovui dėl automobilio nuomos nutraukimo nuo 2010-12-31 (b.l.41). Ieškovas ginčija nuomos sutarties nutraukimo teisėtumą, nurodydamas, kad minėtas atsakovo 2010-11-30 pranešimas jam nebuvo įteiktas, todėl nuomos sutartis nutraukta neteisėtai (Nuomos sutarties 12 punktas). Tačiau ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilis Mazda 626, v/n (duomenys neskelbtini) 2010 m. gruodžio mėnesį sugedo, todėl ieškovas automobilį paliko pas draugą ir iš jo pasiskolino kitą (b.l.138-145). 2007-12-14 automobilio nuomos sutarties objektas buvo automobilis Mazda 626, v/n (duomenys neskelbtini), todėl ieškovui pripažinus, kad nuomojamas automobilis nuo 2010 m. gruodžio mėnesį sugedo, ieškovo prašymas dalyje dėl nuomos mokesčio priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. sausio mėnesio iki 2011 m. kovo mėnesio atmetamas. Ieškovo teisę gauti automobilio nuomos mokestį patvirtina tarp šalių sudarytos nuomos sutarties 9 punktas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2010 m. birželio mėnesio iki 2010 m. gruodžio mėnesio ieškovui sumokėjo. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteisiama 1400 Lt automobilio nuomos mokesčio (CK 6.487 str. 1 d.).

Ieškovas, vadovaudamasis automobilio nuomos sutarties 5-6 punktais prašo priteisti iš atsakovo 2587 Lt sumą už automobilio einamąjį ir kapitalinį remontą. Nuomos sutarties 5 punktas numato, kad techniškai prižiūrėti automobilį, užtikrinti tinkamą jo būklę bei atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą yra nuomininko (atsakovo) pareiga. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovas nevykdė šios pareigos, byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į atsakovą, prašydamas vykdyti sutartyje numatytus automobilio remonto darbus. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atliktų darbų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai už laikotarpį nuo 2008 – 2010 metus (b.l. 18-22) atsakovui iš viso nebuvo pateikti, ieškovas iki ieškinio padavimo dienos nesikreipė į atsakovą dėl patirtų išlaidų atlyginimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovas pažeidė kooperacijos ir bendradarbiavimo principą, todėl jam tenka visi neigiami šių pareigų neįvykdymo padariniai.

Remiantis CPK 93 straipsniu šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ieškininių reikalavimų daliai.

Ieškovas pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas) buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus, kylančius iš darbo teisinių santykių. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis nuo ieškovo patenkintų reikalavimų dalies – 15636,48 Lt (530 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 3847,76 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 28,59 Lt delspinigių, 7443,18 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, 2386,95 Lt išeitinės išmokos, 1400 Lt automobilio nuomos mokesčio), t. y. 469 Lt.

Ieškovo reikalavimas dalyje dėl mokesčio už automobilio nuomą ir nuostolių, susijusių su automobilio remontu, atlyginimu, nelaikytinas reikalavimu, atsirandančiu iš darbo teisinių santykių (CPK 83 str. 1 d. 1 p.), todėl turėjo būti apmokėtas CPK 80 str. 1 d. 1 p. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, atmestų reikalavimų daliai (3587 Lt) iš ieškovo priteistinas žyminis mokestis (108 Lt), į valstybės biudžetą.

Ieškovo patirtas išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti sudaro 2000 Lt (b.l.121-122), atsakovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti - 2500 Lt (b.l.174). Ieškovo ieškinys dėl aštuonių ieškininių reikalavimų patenkintas septynių reikalavimų dalyje (netenkintas dėl automobilio remonto išlaidų), todėl atitinkamai ieškovo naudai priteisiama 7/8 jo turėtų 2000 Lt advokato pagalbos išlaidų, t. y. 1750 Lt, atsakovui priteisiama 1/8 jo turėtų 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbos išlaidų, t. y. 313 Lt. Įskaitant šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovui iš atsakovo priteistina 1437 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo priteistina 19 Lt pašto išlaidų valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str.).

Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir DK 299 straipsnio 1 dalies 1 punktu sprendimo dalis dėl 530 Lt neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo ieškovui iš atsakovo vykdytina skubiai. Kita sprendimo dalis vykdytina, sprendimui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 96 str. 1 d., , 263, 270, 279, 307 str., 414 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo UAB „Skuvita“ 2011-03-31 įsakymą dėl drausminės nuobaudos paskyrimo, kuriuo ieškovui A. G. paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.

Pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir tarp šalių sudarytą 2004-10-11 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovo UAB „Skuvita“, juridinio asmens kodas 123504163, 530 Lt (penki šimtai trisdešimt Lt) priskaičiuoto neišmokėto darbo užmokesčio, 3847,76 Lt (trys tūkstančiai aštuoni šimtai keturiasdešimt septyni Lt 76 ct) kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 28,59 Lt (dvidešimt aštuoni Lt 59 ct) delspinigių, 7443,18 Lt (septyni tūkstančiai keturi šimtai keturiasdešimt trys Lt 18 ct) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2011-04-01) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2012-01-11), 2386,95 Lt (du tūkstančiai trys šimtai aštuoniasdešimt šeši Lt 95 ct) išeitinės išmokos, 1400 Lt (vienas tūkstantis keturi šimtai Lt) automobilio nuomos mokesčio ir 1437 Lt (vienas tūkstantis keturi šimtai trisdešimt septyni Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Skuvita“, juridinio asmens kodas 123504163, ieškovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai vidutinį darbo užmokestį skaičiuojant po 36,17 Lt už kiekvieną darbo dieną už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2012-01-11 iki visiško atsakovo atsiskaitymo su ieškovu.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl 530 Lt neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš ieškovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 108 Lt (vienas šimtas aštuoni Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB Swedbank, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo UAB „Skuvita“, juridinio asmens kodas 123504163, 19 Lt (devyniolika Lt) pašto išlaidų valstybės naudai (išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB Swedbank, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.