Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės UAB ,,Mano būstas Vilnius“ atstovui advokato padėjėjui Aurimui Margiriui Griniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Mano būstas Vilnius“ ieškinį atsakovams D. B. ir J. V.-B. dėl skolos priteisimo. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu šalių atstovai rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais. Ieškovės atstovas papildomai nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė dokumentus, įrodančius, kad remonto darbai buvo būtini, taip pat pateikė dokumentus, patvirtinančius šių remonto darbų ir kitų paslaugų realumą; be to, nėra duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai atliktų gyvenamojo namo administratoriaus pareigas. Atsakovo atstovė uždavė klausimus, į kuriuos ieškovės atstovas atsakė: darbų atlikimo faktą patvirtina pasirašyti darbų priėmimo aktai; apklausos dėl darbų pirkimo buvo vykdomos; nežino ar buvo paskelbtas konkursas; namo gyventojai apie atliekamus darbus informuojami per savitarnos sistemą, kabinant skelbimus laiptinėje ir įdedant pranešimus į pašto dėžutes; ieškovė organizavo būtinų darbų atlikimą, kuriems nereikalingas gyventojų balsavimas. Atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovai nesutinka su ieškovės pateiktomis sąskaitomis, nes: nebuvo skelbiami konkursai dėl darbų pirkimo; kainos yra per didelės; kainas sunku įvertinti, nes nėra pateikta rangos sutarčių; ieškovė turėtų reikalauti, kad dėl rangovų nekokybiško darbo patirtas išlaidas atlygintu rangovai, o ne namo gyventojai; ieškovės pateikti dokumentai apie darbus nėra informatyvūs. Atsakovo atstovė, atsakydama į ieškovės atstovo klausimus nurodė, kad atsakovai buvo informuojami apie suteiktas paslaugas, teikiant PVM sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovams šios informacijos nepakako, todėl jie nustojo mokėti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad ieškovė yra paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore. Butas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovams. Ieškovė suteikė gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, taip pat atliko gyvenamojo namo remonto darbus. Paslaugų suteikimą ir remonto darbų atlikimą pagrindžia rašytiniai įrodymai – į bylą pateikti PVM sąskaitos-faktūros, atliktų darbų aktai, statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktai, atliktų darbų priėmimo aktai. Atsakovai nesumokėjo per laikotarpį nuo 2022-06-01 iki 2022-10-31 priskaičiuotų mokesčių už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, taip pat remonto darbus.

Atsakovai nurodo, kad jiems kelia abejonių (klausimų) tai, ar ieškovė tinkamai atlieka (organizuoja, ar faktiškai tai daro) į sąskaitas įtrauktus gyvenamojo namo remonto darbus.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Daiktas, esantis visų bendraturčių nuosavybe, valdomas ir naudojamas jų sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse pažymėta, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015). Teismas pažymi, kad šioje byloje, nesant pagrindų nuo jos nukrypti, galioja bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis, besiremianti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, privalo jas įrodyti (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, atsakovai teigdami, kad ieškovės prašomos priteisti namo remonto išlaidos yra nepagrįstos, turi procesinę pareigą tokias aplinkybes įrodyti, tačiau atsakovai nepateikė įrodymų apie tai, kad ieškovė realiai neatlieka (ar pilnai neatlieka) prašomų apmokėti remonto darbų ar apie tai, kad šių darbų atlikimas (organizavimas, pirkimas) būtų atliktas netinkamai ir tai įtakotų prašomos priteisti skolos dydį. Atsakovų atsikirtimų pagrindą sudaro iš esmės klausimų ir abejonių dėl ieškovės veiklos kėlimas, tačiau tokio pobūdžio duomenų nepakanka tam, kad būtų galima konstatuoti ieškovės prašomos priteisti skolos visišką ar dalinį nepagrįstumą. Tuo tarpu, kaip minėta, ieškovės atliktų (organizuotų) remonto darbų atlikimą pagrindžia rašytiniai įrodymai – ieškovės į bylą pateikti PVM sąskaitos-faktūros, atliktų darbų aktai, statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktai, atliktų darbų priėmimo aktai, todėl ir pripažintina, kad ieškovė atliko (organizavo) ginčijamus remonto darbus, kuriuos apmokėti kyla pareiga atsakovams, vadovaujantis CK 4.76, 4.82–4.85 straipsnių nuostatomis.

Atsakovams savo atsikirtimus grindžiant tuo, kad ieškovė atsakovams neteikė išsamesnės informacijos apie sąskaitose nurodytus duomenis bei remonto darbus, taip pat tuo, kad ieškovė netinkamai organizavo remonto darbus (neskelbė konkursų, pirko darbus už nepagrįstą kainą ir kt.), taip pat keliant klausimus dėl remonto darbų kokybės, pažymėtina, kad šios bylos dalykas – reikalavimas dėl skolos, o ne ieškovės, kaip namo administratorės pareigų atlikimas/neatlikimas, todėl teismas šiuo klausimu pasisako tik tiek, kiek tai susiję su bylos dalyku.

Pažymėtina, kad tokios pozicijos dėl įrodymų vertinimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo ir ginčo ribų nustatymo tokio pobūdžio bylose laikomasi apeliacinės instancijos teismo praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2022-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1389-560/2022).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).

Kilusio ginčo atveju ieškovas įrodė, kad buvo gyventojų prašymai dėl remonto darbų, buvo konstatuota remonto darbų poreikis, darbai atlikti ir priimti. Ieškovas įtraukė remonto darbų kainą į siunčiamą sąskaitą už suteiktas paslaugas atsakovams proporcingai patalpų savininko turimam naudingam plotui. Atsakovai konkrečių įrodymų nepateikė, atsikirtimą grindė prielaidomis dėl remonto būtinumo, remonto kokybės, rangovo pasirinkimo. Teismas atsakovo prielaidas atmeta.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimas tenkintinas – solidariai iš atsakovų ieškovės naudai priteistina 384,09 Eur skola.

Ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (384,09 Eur), skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022-12-13) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 948,79 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis) (21 Eur žyminis mokestis, 2,64 EUR už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 925,15 Eur už teisines paslaugas (60+399,30+465,85).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (53,12 Eur) priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. V.-B., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Mano būstas Vilnius“, į. k. 121452091, naudai 384,09 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 09 ct) skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (384,09 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2022-12-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 948,79 Eur (devynių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 79 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų D. B., gim. (duomenys neskelbtini)ir J. V.-B., gim. (duomenys neskelbtini), 53,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokant šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Sumokėjus šią sumą būtina teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.