- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-03-20
- Bylos Nr.
- 1-700-1072/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- G. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro Dariaus Žvirblio pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-40399-17, ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
G. P.,asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurį išsilavinimą,nevedęs,dirbantis santechniku, darbovietė (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK)138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2017 m. rugpjūčio mėn. prie (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (girtumas nenustatytas), žodinio konflikto su N. A. metu, pastarajam tyčia du kartus kumščiu sudavė į veidą ir tokiu būdu padarė abipusio apatinio žandikaulio lūžį ties 42-43 dantimi ir 38 dantimi bei veido poodines kraujosruvas, t.y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą;
Kaltinamasis G. P. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:
jis, 2018 m. vasario 3 d., apie 15 val. 30 min., būdamas neblaivus (nustatytas 0,8 promilės neblaivumas), namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) virtuvėje žodinio konflikto su sugyventine S. T. metu, tyčia vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė jai į kairę ausį ir tokiu nusikalstamu veiksmu nukentėjusiajai S. T. sukėlė fizinį skausmą.
1.Nesunkaus sveikatos sutrikdymo epizodas
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. P. parodė, kad 2017 m. liepos ar rugpjūčio mėn., tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena, gali būti, kad tai buvo rugpjūčio1 diena, apie 20 val. 00 min., jis su savo šeima sėdėjo lauke prie tėvų namo, adresu (duomenys neskelbtini) kepė šašlykus, gėrė alų. G. P. buvo su šeima, tai yra sugyventine S. T., broliu K. P.. Apie 20 val. 00 min. jis pamatė keliu einantį savo draugą N. A. ir pakvietė prisijungti prie jų, pakalbėti. N. A. buvo gerai „įkaušęs“, tai yra matėsi, kad jis stipriai neblaivus, G. P. taip pat buvo stipriai neblaivus. Kadangi N. A. buvo nematęs apie 2 metus, tai jo veidas G. P. pasirodė patinęs, manė, kad veido patinimas susijęs su alkoholio vartojimu. Smurto žymių ant N. A. veido jis nepastebėjo. Kai N.A. atsisėdo prie jų, tai G. P. jam pasiūlė valgyti šašlykų, bet jis nevalgė, tik pasakė, kad geriau atsigers alaus ir viskas. Jie dviese alaus išgėrė 2 „bambalius“, tai yra 2 litrus, nors gali būti ir daugiau, gėrė 6 laipsnių stiprumo alų. N. A. nesakė, dėl ko nevalgo šašlykų. G. P. sugyventinė išgėrė pora stiklinių alaus, ji daug negėrė, nes prižiūrėjo jų 2 metų dukrą. Jiems besėdint prie jų vis prieidavo kaimo gyventojai, pasikalbėdavo, išgerdavo vieną kitą stiklinę alaus ir vėl nueidavo. N. A. su G. P. kartu sėdėjo ir gėrė alų apie vieną valandą ar pusantros. Išgertuvių metu G. P. su N. A. nekonfliktavo, jie šnekučiavosi draugiškai. Nuo tos vietos kur gėrė alų ir kepė šašlykus, apie 200 metrų atstumu yra parduotuvė (duomenys neskelbtini) Apie 22 val. 00 min. N. A. atsistojo ir vienas išėjo į namus. G. P. N. A. nemušė, taip pat nematė, kad kas kitas muštų N. A.. Kitą dieną G. P. sužinojo, kad N. A. yra ligoninėje. G. P. to vakaro visus įvykius puikiai atsimena, t. y. atsimena, kaip N. A. išėjo namo, atsimena, kad tikrai jo nemušė. Pokalbio metu su N. A. kalbėjosi apie automobilį, kurį jis su draugu sudaužė, bet apie automobilį jie šiaip kalbėjosi, tas automobilis ne G. P., jie dėl to automobilio nesiginčijo, nesipyko. Kaltinamasis G. P. po akistatos su nukentėjusiuoju N. A. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d., apie 16 val. 30 min. būdamas girtas, prie (duomenys neskelbtini) jis susitiko savo draugą N. A., kuris taip pat buvo girtas. Jie bekalbėdami kažko susiginčijo ir susipyko. Tada ginčo metu G. P. N. A. vieną ar du kartus, dabar tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena, kumščiu sudavė į veidą. Gali būti, kad N. A. kumščiu į veidą jis sudavė ir du kartus, to neneigia. Po šio konflikto G. P. vienas grįžo į namus, o N. A. liko prie ežero. Tą patį vakarą pas G. P. į namus išgerti alaus atėjo N. A., jie jau buvo susitaikę, gėrė alų, šnekučiavosi, daugiau nekonfliktavo. Tik kitą dieną G. P. sužinojo, kad N. A. lūžo žandikaulis. Dėl padaryto nusikaltimo G. P. labai gailisi, N. A. atsiprašė, jis jam atleido, jie susitaikė (b. l. 135-136, 139-140).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis N. A. parodė, kad 2017 rugpjūčio 8 d., apie 16 val. 00 min., jis nuvažiavo pas savo draugus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini) pasėdėti. Vartojant alkoholį pas draugą G. P., išgertuvių metu, tarp jų prasidėjo konfliktas. N. A. tiksliai nesuprato, dėl ko prasidėjo konfliktas, tačiau jo draugas G. P. priėjo prie jo ir pradėjo kabinėtis. Prasidėjo priekaištai dėl „Reno“ automobilio, kurį N. A. anksčiau buvo nusipirkęs. Kiek pamena jis alkoholį su G. P. vartojo (duomenys neskelbtini) kažkur netoli parduotuvės, tikslios vietos jis nepamena. Konflikto metu jo draugas G. P. rankos kumščiu sudavė nemažiau trijų kartų į apatinį žandikaulį. Po šių veiksmų G. P. N. A. net neatsiprašė, o pasiūlė išgerti alaus. N. A. su savo draugu G. P. išgėrė maždaug tris plastikinius butelius alaus po 1 litrą tūrio. N. A. iš pradžių, galbūt dėl neblaivumo, nejautė jokio skausmo. Kol išgėrė alų praėjo maždaug 20 min. Alkoholį jie vartojo keturiese. Kaip jį mušė jo draugas G. P. matė L., kurios pavardės N. A. nežino. N. A., radęs progą, pabėgo nuo kartu alkoholį vartojusių asmenų ir nuėjęs į lauką šalia (duomenys neskelbtini) išsikvietė greitąja pagalbą, nes jam pradėjo labai skaudėti žandikaulį. Apžiūrėję Ukmergės medikai konstatavo apatinio žandikaulio lūžį dviejuose vietose ir skubiai su greitosios medicinos pagalbos automobiliu N. A. išvežė į Vilniuje esančią Žalgirio ligoninę. N. A. nurodė, kad G. P. jį sumušė apie 17 val. 30 min. Tikslaus laiko N. A. negali nurodyti (b.l. 19-21).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja S. T. parodė, kad G. P. yra jos sugyventinis, jie kartu gyvena, augina 2 metų dukrą. Praėjusį mėnesį, tai yra rugpjūčio mėn., kuri diena buvo pasakyti ji negali, po pietų, kuri valanda buvo taip pat tiksliai pasakyti negali, S. T., G. P., K. P. sėdėjo prie namų kieme ir kepė šašlykus, vyrai gėrė alų. Jiems sėdint kieme prie jų atėjo G.P. pažįstamas N. A. ir prie jų prisėdo. S. T. nežino, ar G. P. N. A. pasikvietė, ar jis pats savo noru atėjo. Ji pastebėjo, kad N. A. vienas žandas (kuris žandas pasakyti negali) patinęs, jai taip atrodė, kad jo žandas patinęs nuo danties skausmo, nepagalvojo, kad N. A. žandas būtų patinęs nuo sumušimo. S. T. neklausė N. A., dėl ko jo žandas patinęs, o jis pats ir nepasakojo. Ji negali pasakyti, ar N. A. ką nors prie stalo valgė, tačiau su vyrais gėrė alų. Matėsi, kad G. P. apsvaigęs nuo alkoholio. Visą laiką, kol jie sėdėjo, tai kalbėjosi draugiškai, nekonfliktavo, dėl nieko nesiginčijo. S. T. per tą laiką, kai jie sėdėjo lauke, pareidavo iki namų. Tuo laikotarpiu, kai N. A. kieme su jais, ji namo buvo parėjusi ne daugiau kaip tris kartus. Namo S. T. ėjo apsitvarkyti, nebuvo namuose užtrukusi ilgiau kaip 10 minučių. Kai N. A. išeidinėjo namo, tai ji taip pat buvo kieme prie jų ir kartu sėdėjo. Kai N. A. išeidinėjo namo, tai jis jau buvo smarkiai girtas, bet ji nematė, kad jis eidamas griuvinėtų. G. P. tikrai nemušė N. A., jie net žodžiu nekonfliktavo. Praėjus kelioms dienoms po šio pasėdėjimo kieme, S. T. matė pro šalį praeinantį N. A., jo veidas buvo labiau patinęs, nei tą dieną, kai jis buvo pas juos. Ji matė, kad jis kalbėti negali, su kažkuo bendravo rodydamas rankomis. Kas atsitiko N. A., S. T. nežino. N. išėjo iš jų namų su tokiu pačiu žandu kaip ir atėjo, tai yra patinusiu žandu, jo jų namuose niekas nemušė. Kai jis išėjo,S. T. jį matė, ant jo veido smurto žymių nematė (b.l. 57-58).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas K. P., kad, kuri diena buvo pasakyti negali, neatsimena, jo brolio mergina S. T. paprašė, kad jis prižiūrėtų jų vaiką, tad K. P. su brolio dukra išėjo žaisti į aikštelę. K. P. grįžo apie 17 val. 00 min. ir kieme prie namų pamatė sėdinčius ir švenčiančius savo brolį G.P., S. T. N. A.. Jie gėrė alų. Matėsi, kad G. P. ir N. A. buvo apgirtę, tačiau labai girti nebuvo. K. P. pasirodė, kad N. A. kairės pusės žandas patinęs. K. P. N. A. neklausė, kas jam atsitiko, tiesiog sėdėjo prie jų ir matė, kad N. A. sunkiai kalba, nes jam tikriausiai skauda, o ne todėl, kad buvo neblaivus. Atrodė, kad N. A. kalba su pilna maisto burna, bent prie K. P. N. A. nevalgė, tik gėrė alų. K. P. prie jų pasėdėjo apie 30 min. ir su vaiku vėl išėjo žaisti į žaidimų aikštelę. Kol buvo su minėtais asmenimis, jie prie K. P. nesipyko, niekas nieko nemušė, jo brolis G. P. su N. A. bendravo draugiškai. Į namus su vaiku K. P. grįžo apie 22 val. 00 min. ir per langą pakvietė S., kad eitų migdyti mergaitės. K. P. per langą matė, kad prie medžių kieme dar kažkas sėdi, bet, kadangi jau buvo tamsu, nematė, kas ten sėdėjo. Kai K. P. grįžo namo, tai G.P. namuose dar nebuvo. Kai grįžo S. T., K. P. išėjo pasivaikščioti į lauką su draugu, į kiemą prie medžių, kur sėdėjo prieš tai jo brolis G. P. su N. A., jis nebėjo. K. P. nematė, kad jo brolis G. P. muštų N. A., ar jie kaip nors kitaip pyktųsi.Kol K. P. buvo su jais, jie nekonfliktavo.Kada išėjo N. A., K. P. nežino, nematė. Daugiau apie šį įvykį nieko papasakoti negali (b.l.54-55).
Iš 2017 m. rugpjūčio 9 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-40399-17, įvykio vietos nustatyti nebuvo galimybių, kadangi N. A. tikslios vietos nurodyti negalėjo, namo numerio taip pat nepasakė, nuvažiavus į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių po pranešimo, nukentėjęs asmuo buvo jau po apžiūros ir laukė greitosios pagalbos automobilio, nes turėjo būti skubiai vežamas į Vilniaus Žalgirio ligoninę atlikti operacijai. Dėl šių aplinkybių pirminė informacija buvo surinkta skubos tvarka. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) ., apžiūrėjus daugiabučius namus bei jų kiemus, kur galėjo būti įvykio vieta, (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos pėdsakų nenustatyta. Kaltinamasis G. P. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) nerastas. Kaimynai apklausti nebuvo (b. l. 59).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2901/2017(01) matyti, kad N. A. nustatyta: 1.1. Abipusis apatinio žandikaulio lūžis ties 42-43 d. ir 38 d. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), iki apžiūros VšĮ Ukmergės ligoninėje 2017 m. rugpjūčio 9 d. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio abipusio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. 1.2. Veido poodinės kraujosruvos, padarytos kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) iki apžiūros VšĮ RVUL 2017 m. rugpjūčio 9 d. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 1.3. Diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas nepagrįstas objektyviais medicininiais duomenimis, todėl kaip sužalojimas nėra vertinamas (b.l. 40-41).
Iš alkotesterio kvito kopijos matyti, kad 2017 m. rugpjūčio9 d. VšĮ Ukmergės ligoninės skubios pagalbos skyriuje nukentėjusiajam N. A. nustatytas 0.73 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis (b. l. 36).
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 188,97 eurui (b. l. 46-50), kurį kaltinamasis G. P. atlygino (b. l. 52), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, civilinis ieškinys atmestinas.
Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis G. P. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nesunkiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui – N. A. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
BK 138 str. 1 d. numatyta, baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Kaltinamojo G. P. prisipažinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jo nurodytos, jam pranešimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu inkriminuotos, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, kadangi yra patvirtintos anksčiau aptartais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir kitais šioje baudžiamojoje byloje surinktais, pirmiau aptartais įrodymais, todėl atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad G. P., veikdamas tiesiogine tyčia, nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, konflikto metu su nukentėjusiuoju, nesunkiai sužalojo N. A., taigi, kaltinamojo G. P. kaltė dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra įrodyta ir jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje.
2. Fizinio skausmo sukėlimo epizodas
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis G. P. parodė, kad jis kartu su S. T. gyvena kartu jau apie 4 metus, turi bendrą vaiką, g. 2015 m. Jie gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) 2018 m. vasario 2 d. vakare, apie 22 val. 00min., G. P. grįžo namo, tačiau buto durys buvo užrakintos. Jis beldėsi, tačiau S. T. į butą jį įleido gal tik po dviejų valandų, ji pasakė, kad buvo užmigusi. 2018 m. vasario 3 d., dienos metu, tikslios valandos G. P. nežino, bet buvo dar šviesu, jis su sugyventine grįžo iš parduotuvės, ir jie dviese virtuvėje pradėjo kalbėtis apie praėjusį vakarą, t. y. kad S. T. jo neįleido į butą. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, ir konflikto metu dešinės rankos delnu jis trenkė S. T. į galvos sritį. Kur pataikė nematė, galėjo pataikyti ir į ausį. Tada S. T. jam liepė išeiti, tačiau G. P. norėjo atsiprašyti, bet sugyventinė jo neklausė ir apsirengusi išėjo iš buto. Konflikto metu jų vaikas žaidė kitame kambaryje. Po kurio laiko į butą grįžo S. T. kartu su policijos pareigūnais, kurie G. P. sulaikė. G. P. taip pat nurodė, kad grįžęs iš parduotuvės išgėrė butelį alaus, o po to įvyko konfliktas. Komisariate jam buvo nustatytas 0,8 promilės neblaivumas, alkoholio matuoklio rezultatų jis neginčija. Ankščiau prieš sugyventinę fiziškai nėrasmurtavęs, tačiau žodiniai konfliktai kartais kyla. Dėl savo poelgio jis gailisi, nori atsiprašyti savo sugyventinės S. T.. Kaltinamasis G. P. ikiteisminio tyrimo metu G. P. taip pat parodė, kad jis pilnai prisipažįsta, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d., apie 16 val. 30 min., būdamas prie ežero, esančio (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, susipykęs su pažįstamu N. A. ne mažiau dviejų kartų kažkurios savo rankos kumščiu sudavė jam į veido sritį ir sukėlėjam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl to jis labai gailisi. Jis taip pat prisipažįsta, kad 2018 m. vasario 3 d., apie 15 val. 30 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , po to, kai susipyko su sugyventine S. T., tyčia vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė savo sugyventinei S. T. į kairę ausį. G. P. dėl to labai gailisi. Tiek N. A., tiek S.T. jis yra atsiprašęs. G. P. yra oficialiai dirbantis, išlaiko savo šeimą. G. P. sutinka procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu(b.l. 152, 161).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji S. T. parodė, kad 2018 m. vasario 3 d., apie 15 val. 30 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , konflikto metu virtuvėje jos sugyventinis G. P. delnu sudavė jai vieną smūgį į kairę ausį, taip sukeldamas S. T. fizinį skausmą. Konfliktas įvyko dėl to, kad 2018 m. vasario 2 d., ji, grįžusi iš darbo, užmigo ir negirdėjo, kaip grįžo G. P., dėl ko jo neįleido į namus. Dėl suduoto smūgio S. T. skaudėjo, bet sužalojimų nesimatė, todėl jį atsisakė vykti pas teismo medicinos ekspertą. Medikų pagalba jai taip pat nebuvo reikalinga. S. T. su G. P. kartu gyvena keturis metus (b.l.84-88).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja J. Z. parodė, kad S. T. ir G. P. ji žino daugiau iš matymo, jie nėra jos draugai, o tik nuomojosi iš jos butą, esantį (duomenys neskelbtini) . Jie butą nuomojasi nuo 2018 m. sausio 12 d. Tiek J. Z. juos ir žino. 2018 m. vasario 3 d. šeštadienį, truputį prieš 16 val. 00 min., į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini) , atėjo S. T.. Atėjusi pas J. Z. S. T. pasakė, kad G. P. jai trenkė į veidą. Daugiau ir detaliau ji J. Z. nieko nepaaiškino. J. Z. S. T. pasakė, kad reikia kviesti policiją, nes tai jausmurto atvejis. Ji nematė, ar S.T. veide buvo koks paraudimas ar sužalojimas, ar jo nebuvo. J. Z. iš karto savo telefonu paskambino numeriu 112 ir pranešė, kad jos buto nuomininkas muša žmoną, prašė iškviesti policiją. Atvyko pareigūnai, kurie aiškinosi situaciją. J. Z. pati nematė, kada G. P. sudavė S.T., nežino, dėl ko įvyko jų konfliktas. Iki šio įvykio niekada neteko girdėti, kad jie konfliktuotų ar smurtautų(b.l. 113-114).
Iš 2018 m. vasario 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) . Butas yra pirmame namo aukšte, durys tiesiai užlipus laiptais. Butas vieno kambario. Pro duris įėjus į koridorių, ant grindų matomi išmėtyti įrankiai. Dešinėje - vonios kambario durys. Priekyje yra dvejos durys:dešinės veda į virtuvę, kairės - į kambarį. Virtuvėje priekiniame kampe yra kėdė, ant jos mikrobangų krosnelė. Prie priekinės sienos yra kėdė ir stalas. Prie dešinės sienos dujinė viryklė ir praustuvė. Dešiniame kampe, esančioje nišoje, matomi du tušti plastikiniai buteliai nuo alaus 1 litro talpos. Dešinėje prie išėjimo yra šaldytuvas. Virtuvėje viskas tvarkingas, daiktai neišvartyti. Kambaryje, priešakiniame dešiniame kampe - stalas. Prie kairės sienos spinta, kairėje lova. Kambarys tvarkingas, daiktai neišmėtyti (b.l. 84-94).
Iš 2018 m. vasario 3 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2018 m. vasario 3 d., apie 16 val. 16 min., gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) , pas pranešėją atėjo kaimynė ir pasakė, kad jos sugyventinis G. P. konfliktuoja, triukšmauja. Pranešėja išbėgo iš namų. Namuose liko dvejų metų vaikas (b. l. 110).
Iš alkotesterio kvito nustatyta, kad G. P. nustatytas 0,80 promilių neblaivumas (b. l. 95).
Iš alkotesterio kvito nustatyta, kad S. T. nustatytas 0,00 promilės neblaivumas (b. l. 95).
Iš 2018 m. vasario 4 d. pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje nustatyta, kad 2018 m. vasario 3 d., apie 15 val. 30 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , virtuvėje, konflikto metu G. P., gim. (duomenys neskelbtini) , delnu sudavė vieną smūgį savo sugyventinei S. T. į kairę ausį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 96, 97, 98).
Iš 2018 m. vasario 3 d. įtariamojo laikino sulaikymo protokolo nustatyta, kad 2018 m. vasario 3 d., 16 val. 25 min., G. P. buvo sulaikytas ( b. l. 148).
2018 m. vasario 5 d. nutarimu G. P. po laikino sulaikymo paleistas (b. l. 149).
2018 m. vasario 5 d. G. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti- paliktinas galioti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintinas (b. l. 156-157).
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis G. P. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę S. T. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visetą, teismas išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų (nuketėjusiosios, liudytojų parodymai ir kita) pagrįsti G. P. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis G. P. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu,sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 161, 162).
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Svarstant kaltinamojo G. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padaryti tyčiniai nesunkūs nusikaltimai(BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad 2018 m. vasario 15 d. nutarimu atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40399-17, kadangi G. P., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikiussu nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarė naują nusikalstamą veiką (b. l. 3). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad G. P. prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo padarymui. G. P. N. A. ir S. T. atsiprašė ir su jais susitaikė. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę - anksčiau nebuvo teistas (b. l. 116), 8 kartus baustas administracine tvarka (b. l. 126-131). G. P. šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 124). Kartu su sugyventine S. T. augina mažametį vaiką.Duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą nėra.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, G. P. paskirtos bausmės BK 63 straipsnio 3 dalimi visiškai sudedamos, prie griežtesnės bausmėspridedant švelnesnę bausmę. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2018 m. vasario 3 d. iki 2018 m. vasario 5 d. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom (BK 65 straipsnis, 66 straipsnis). Remiantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu, skirtini įpareigojimai: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, 2) nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei nesusiję su darbu ar mokslu ar liga.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, G. P. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo G. P. asmenybę, padarytos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendė:
G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi G. P. paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir skirti G. P. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, G. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuonių) mėnesiams.
Į bausmės laiką įskaityti G. P. sulaikymą nuo 2018 vasario 3 d. iki 2018 m. vasario 5 d. (dvi sulaikymo dienos) BK 65 straipsnio 1 dalies, 66 straipsnio 2 dalies pagrindu prilyginus keturioms laisvės apribojimo dienoms.
Remiantis BK48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu, per visą bausmės vykdymo laiką:
įpareigoti: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) nuo 22 val. iki 6 val. būti namie, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ar liga.
G. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 8 (aštuonis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą (BK 72² straipsnis).
G. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamųjų gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.