Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Telšių rajono savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoto asmens Telšių rajono savivaldybės atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepimo į pareiškimą suinteresuotas asmuo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

2018 m. liepos 2 d. savivaldybės būsto nuomos sutartimi Nr. 459 SĮ Telšių butų ūkis išnuomojo V. A. būstą (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 6-11).

2020 m. liepos 1 d. SĮ Telšių butų ūkis su V. A. sudarė Telšių rajono savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 374, pagal kurią V. A. buvo išnuomotas tas pats butas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 13-20).

V. A. (duomenys neskelbtini) mirė (e. b. l. 24).

SĮ Telšių butų ūkis 2025 m. kovo 5 d. informavo pareiškėją, kad ji iki 2025 m. birželio 9 d. turi atlaisvinti butą (duomenys neskelbtini), nes nuomininkas V. A. mirė, o ji nėra įtraukta į nuomos sutartį (e. b. l. 21).

Telšių rajono savivaldybės administracija 2025 m. balandžio 2 d. raštu informavo pareiškėją, kad ji iki 2025 m. liepos 1 d. turi pateikti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl jos, kaip buvusio socialinio būsto nuomininko pripažinimo šeimos nariu. Nepateikus duomenų per nurodytą terminą, bus svarstomas klausimas dėl pareiškėjos iškeldinimo iš savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto (e. b. l. 22).

Asmenų pripažinimo nuomininko šeimos nariu klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.588 straipsnis. CK 6.588 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad kartu gyvenantis sugyventinis turi šeimos nario statusą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2006, 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2012).

Pagal pareiškėjos nurodomą pripažinimo nuomininko šeimos nariu pagrindą, jai teko procesinė pareiga įrodyti, kad pareiškėja iki nuomininko mirties su V. A. buvo sugyventiniai (CK 6.588 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 177 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, jog nuo 2014 m. šv. Kalėdų gyveno kartu su V. A. kaip sugyventiniai, iš pradžių socialiniame būste (duomenys neskelbtini), o nuo 2018 m. liepos 2 d. savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo abu jie persikraustė į butą (duomenys neskelbtini), gyveno kartu iki V. A. mirties, o pareiškėja tame bute tebegyvena iki šiol. Pareiškėjos teigimu, visą šį laiką, daugiau nei dešimt metų, jie su V. A. gyveno kaip šeima, tvarkė bendrą ūkį, prižiūrėjo išsinuomotą būstą. Tokius pareiškėjos paaiškinimus patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Liudytojas R. T. paaiškino, kad V. A. pažinojo daug metų, buvo kaimynai, kai šis gyveno (duomenys neskelbtini). Žino, jog maždaug 2014-2015 m. V. A. gyvenime atsirado G. S., jie pradėjo kartu gyventi kaip sugyventiniai, o 2018 m. kartu išsikraustė į kitą V. A. išnuomotą butą (duomenys neskelbtini). Liudytoja L. Ž. paaiškino, jog atsimena kaip į butą (duomenys neskelbtini), atsikraustė pareiškėja ir V. A., nes tuo metu tame name ji jau gyveno ir tebegyvena iki šiol. Tiek liudytoja L. Ž., tiek kiti namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai, byloje liudytojais apklausti V. V., M. T., J. D., A. U. paaiškino, kad bute (duomenys neskelbtini), pareiškėja ir V. A. gyveno kaip šeima iki pastarojo mirties. Jie rūpinosi vienas kitu, bendrai prižiūrėjo butą, pareiškėja dirbo, prisidėjo prie buto išlaikymo, draugiškai bendravo su kaimynais, ir visi to dviejų aukštų namo gyventojai pareiškėjos bei V. A. porą vertino kaip šeimą, galvojo, kad pareiškėja yra V. A. žmona. Tokiais liudytojų parodymais abejoti teismas pagrindo neturi.

Nors rašytinių įrodymų, pagrindžiančių bendrą pareiškėjos ir V. A. gyvenimą, jų šeiminius santykius pareiškėja G. S. nepateikė, tačiau sutiktina su pareiškimo argumentais, jog reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai) visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis).

Byloje esantys įrodymai, teismo vertinimu, patvirtina, kad pareiškėja buvo V. A. sugyventinė, jie turėjo susitarimą ir tikslą gyventi kartu kaip šeima, tvarkė bendrą ūkį, rūpinosi savivaldybės išnuomotu būstu. Visos nustatytos aplinkybės leidžia nustatyti prašomą juridinį faktą, kuris reikalingas pareiškėjai siekiant sudaryti socialinio būsto nuomos sutartį (CK 6.588 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir pripažinti G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Telšių rajono savivaldybei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinio nuomininko V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), šeimos nare.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjos G. S., kaip socialinio būsto nuomininko V. A., šeimos narės teisių įgyvendinimui

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.