Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal UAB „(duomenys neskelbtini) Klaipėda“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutarimo, kuriuo R. A. nubaustas pagal ATPK 130² str. 1250 Eur bauda su transporto priemonės Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje apelianto atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, apeliantas nesutinka su ta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutarimo dalimi, kuria taikyta papildoma administracinė nuobauda – daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis (automobilio) ir kuris nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini) Klaipėda“, konfiskavimu. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

ATPK 130² str. numatyta, kad „transporto priemonių vairavimas neblaivių <...> vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečioje ar ketvirtoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečioje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, <...> užtraukia teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.” Taigi ATPK 130² str. sankcijoje papildoma nuobauda yra aprašyta kaip privaloma.

Pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ATPK 26 str. 1 d. (2015 m. lapkričio 19 d. įstatymo redakcija) dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto konfiskavimo yra numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimą. Šios sąlygos laikytinos palankesnėmis pažeidėjui ir konfiskuotino daikto savininkui, nes švelnina administracinio teisės pažeidimo baudžiamumą, susiaurina ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto paėmimo valstybės nuosavybėn galimybes. Šiuo metu konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. ATPK 26 str. 2 d. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. ATPK 8 str. nustatyta, kad asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje; aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią. Taigi, minėtos nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ATPK 26 str. nuostatos, nors ir negaliojusios teisės pažeidimo padarymo metu (2015-12-23), yra švelninančios administracinę atsakomybę, todėl turi atgalinio veikimo galią ir taikytinos nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-489/2016)

Iš bylos duomenų matyti, kad teismo konfiskuotas UAB „(duomenys neskelbtini) Klaipėda“ vardu įregistruotas automobilis Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² str., padarymo įrankis. Taigi, tai atitinka ATPK 26 str. 1 d. numatytą reikalavimą, jog konfiskuojamas gali būti daiktas, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis.

Norint taikyti ATPK 26 str. numatytą administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimą, reikia išsiaiškinti, kam pažeidimo padarymo metu priklausė automobilis. CK 4.49 str. 1 d. numato, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Iš byloje esančios 2015-12-17 automobilio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. KL-150116 5 p. matyti, kad paruoštos eksploatacijai ir užregistruotos Pirkėjo arba lizingo bendrovės vardu VĮ „Regitra“ Prekės perdavimas nuosavybėn įvykdomas Pirkėjui sumokėjus už Prekę. Sutarties 8.1.1. p. numato, kad pirkėjas per dvi dienas nuo sutarties pasirašymo dienos sumoka 450 Eur Avansą, o 8.1.2. p. įtvirtinta, kad likusią sumą – 1000 Eur sumoka per dvi dienas nuo sąskaitos-faktūros pasirašymo dienos (b. l. 46-47). Iš byloje esančios Išankstinio mokėjimo sąskaitos JMK Nr. 15-043, matyti, kad ji išrašyta 2015-12-21. Iš byloje esančio pranešimo dėl pirkimo pardavimo sutarties Nr. KL-150116 nutraukimo matyti, kad 2016-01-25 S. A. buvo informuota, kad jai nevykdant įsipareigojimų, numatytų Sutarties 8 p., sutartis yra nutraukiama 9.4.1. p. (pardavėjo teisė nutraukti sutartį pirkėjui daugiau kaip 30 dienų nevykdant 8 p. nustatytų įpareigojimų) pagrindais. Atsižvelgiant į išvardintą, nustačius, kad S. A. neįvykdė sutartyje numatytos pareigos sumokėti už automobilį, o sutartyje nurodyta, kad perdavimas nuosavybėn įvykdomas Pirkėjui sumokėjus už Prekę, pagal CK 4.49 str. 1 d. konstatuotina, kad automobilio nuosavybės teisė įvykio metu S. A. nebuvo perėjusi, t. y. nustatyta, kad transporto priemonė Subaru Forester 2015-12-23 buvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini) Klaipėda“ nuosavybė.

Minėta, kad, vadovaujantis ATPK 26 str., gali būti konfiskuotas tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė; daiktas, nepriklausantis pažeidėjui, gali būti konfiskuotas tik tada, kai, yra bent viena iš ATPK 26 str. 2 d. nustatytų sąlygų. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad automobilio savininkė UAB „(duomenys neskelbtini) Klaipėda“, perduodama automobilį (bet ne jo nuosavybės teisę) S. A. pagal pirkimo – pardavimo sutartį žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Tiek nagrinėjant bylą pirmos instancijos teismo posėdyje, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausiamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad automobilį namo buvo parvariusi žmona, jis žmonos neklausęs, savavališkai pasiėmė automobilį. Be to, pažeidėjas nurodė, kad įmonė, kuriai priklauso transporto priemonė, apie jo daromą pažeidimą nieko nežinojo.

Iš institucijos pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, jog jame ypatingas dėmesys skiriamas aplinkybei, jog R. A. jau 2015-04-25 vairavo neblaivus Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už ką jam buvo atimta teisė vairuoti, o 2015-12-23 jis ir vėl sėdo už šio automobilio vairo būdamas neblaivus, kas, institucijos manymu rodo, kad R. A. šį automobilį naudojo savo reikmėms. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas R. A. nurodė, kad šį automobilį pirmą kartą vairavo tuomet, kai savo automobilį remontavo UAB „(duomenys neskelbtini) Klaipėda“, ir šis automobilis jam buvo suteiktas kaip pakaitinis. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini) Klaipėda“ atstovas A. M. patvirtino, kad šis automobilis įmonėje naudojamas kaip pakaitinis (b. l. 62). Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutuoktinė S. A. yra UAB „(duomenys neskelbtini) Klaipėda“ buhalterė, šios įmonės administracija turėjo pagrindą pasitikėti R. A., todėl apygardos teismas laiko įtikima ir nepaneigta pažeidėjo ir transporto priemonės savininko atstovo versiją, kad pirmojo (2015-04-25) pažeidimo padarymo metu R. A. vairuotą automobilį Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gavo kaip laikiną pakaitą UAB „(duomenys neskelbtini) Klaipėda“ servise remontuojamam savo automobiliui. Tuo tarpu aiškindamas automobilio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. KL-150116 sudarymo ir automobilio perdavimo S. A. aplinkybes, UAB „(duomenys neskelbtini) Klaipėda“ atstovas A. M. nurodė, kad automobilį S. A. pasiėmė sutarties sudarymo dieną ir ne anksčiau, nes ji turi kitą įmonės automobilį ir juo gali naudotis. Jai buvo pasakyta, kad paliktų įmonei jų mašiną ir tada gali važiuoti namo su kita. Buvo pasitikima S. A., nesitikima, kad viskas taip baigsis (b. l. 62). Akivaizdu, kad tarp sutarties šalių – automobilio pardavėjos UAB „(duomenys neskelbtini) Klaipėda“ ir jo pirkėjos, įmonės buhalterės S. A., buvo susiklostę tam tikri pasitikėjimo santykiai, todėl ja pasitikint ir buvo suteikta teisė naudotis automobiliu, dar už jį nesumokėjus ir todėl neįgijus nuosavybės teisės į šią transporto priemonę. Kita vertus, S. A. ir taip, kaip įmonės darbuotoja, galėdavo naudotis kitu įmonės automobiliu, todėl toks įmonės pasitikėjimas nelaikytinas neįprastu. Iš aukščiau išvardinto seka, kad ankstesnis R. A. naudojimosi ginčo automobiliu faktas niekaip nėra susijęs su nagrinėjamu įvykiu, o bylos duomenimis lieka nenustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) Klaipėda“, perduodama S. A. naudotis bendrovei nuosavybės teise priklausantį automobilį, būtų žinojusi, kad S. A. sutuoktinis savavališkai (tai patvirtina ir liudytojos S. A. parodymai) pasinaudos automobiliu teisės pažeidimui daryti. Pažymėtina, kad S. A. nėra UAB „(duomenys neskelbtini) Klaipėda“ vadovė, valdymo organo narė arba dalyvė, valdanti ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų, šių asmenų šeimos narė ar artimoji giminaitė, galėjusi priimti bendrovėje valdingus ir juridiškai reikšmingus sprendimus. Tai patvirtina apelianto pateiktas akcininkų sąrašas (b. l. 43) ir LR juridinių asmenų registro išrašas (b. l. 44-45), iš kurių matyti, kad nuo 2012-10-19 įmonės vadovas A. M., o vienintelis įmonės akcininkas – UAB „(duomenys neskelbtini) Centras“.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, negali būti daroma išvada, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini) Klaipėda“ žinojo ar turėjo objektyviai žinoti apie jai priklausančios transporto priemonės panaudojimą pažeidimui padaryti, ar kad būtų egzistavusios kitos ATPK 26 str. 2 d. nurodytos sąlygos, būtinos ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo taikymui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje papildomos nuobaudos – transporto priemonės, kuria naudojantis R. A. padarė pažeidimą, konfiskavimo skyrimas yra negalimas ir neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini) Klaipėda“ apeliacinis skundas tenkintinas ir apylinkės teismo nutarimas keistinas, R. A. už ATPK 130² str. numatytą pažeidimą neskiriant papildomos nuobaudos - transporto priemonės konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutarimą pakeisti.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria R. A. pagal ATPK 130² str. paskirta papildoma administracinė nuobauda - automobilio Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Automobilį Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su registracijos liudijimu grąžinti savininkui - UAB „(duomenys neskelbtini) Klaipėda“.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.