Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-06-08 · Civilinė byla Nr. 2S-646-516/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-08
Bylos Nr.
2S-646-516/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Petras Jaržemskis, Rasa Gudžiūnienė (pran.)
Skolininkas
UAB „Akieda“
Kreditorius
UAB „Literna“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-646-516/2010Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.1; 122.2; 122.3; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Petro Jaržemskio,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Akieda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Literna“ pareiškimą skolininkui UAB „Akieda“ dėl skolos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovo UAB „Literna“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Akieda“ dėl skolos priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-05-25 nutartimi ieškovo UAB „Literna“ reikalavimams užtikrinti atsakovo atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones 36396,46 Lt sumai. Teismas areštavo atsakovo nekilnojamąjį turtą, esantį pas jį ar trečiuosius asmenis, o nesant ar esant nepakankamai reikalavimas užtikrinti atsakovo nekilnojamojo turto, areštavo atsakovo kilnojamąjį turtą arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, leidžiant atsakovui atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose esančiomis lėšomis, atsiskaitant su ieškovu, išmokant įmonės darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas ir mokant mokesčius valstybei.

2009-12-02 teisme buvo gautas ieškovo prašymas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo UAB „Akieda“ kasoje esančias pinigines lėšas ir jai priklausančias turtines teises. Prašymą ieškovas grindė tuo, kad antstolis, vykdydamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-05-25 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturi galimybių areštuoti atsakovo kasoje laikomų piniginių lėšų, kurias atsakovas kas mėnesį gauna iš užsakovų ir kuriomis atsakovas ar jo samdomi darbuotojai atsiskaitinėja, tame tarpe ir už perkamas iš ieškovo elektros prekes. Todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-05-25 nutartis yra nepakankama užtikrinant ieškovo teisėtus interesus pareikšto reikalavimo ribose.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino.

Teismas papildė 2009-05-25 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė, kad areštuojamas atsakovo UAB „Akieda“ 36396,46 Lt sumai nekilnojamasis turtas, esantis pas skolininką arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo UAB „Akieda“ nekilnojamojo turto, teismas areštavo kilnojamąjį turtą arba pinigines lėšas, esančias skolininko atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir kasoje, leidžiant skolininkui atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose esančiomis lėšomis, atsiskaitant su kreditoriumi, išmokant įmonės darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas ir mokant mokesčius valstybei. Nesant atsakovo nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto arba piniginių lėšų atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir kasoje, areštavo turtines teises, priklausančias atsakovui UAB „Akieda“ ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis. Nurodė, kad bendra areštuoto turto vertė turi atitikti 36396,46 Lt.

Teismas konstatavo, jog teismui kartu su prašymu pateiktas antstolio V. Č. pranešimas, kuriame nurodyta, kad atsakovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, o sąskaitose Danske Bank A/S Lietuvos filiale, AB Swedbank ir AB Šiaulių banke areštuotų piniginių lėšų nepakanka nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdyti, be to, minėtoms sąskaitoms yra taikomi kitų antstolių apribojimai, o kito atsakovo turto surasti nepavyko. Teismas, įvertinęs ieškovo atstovo prašyme ir antstolio pranešime išdėstytus argumentus, bei byloje esančius įrodymus padarė išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-05-25 nutartimi nurodytam atsakovo turtui laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neužtikrina ieškovo pareikšto ieškinio sumos, todėl ieškovo prašymą dėl papildomo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas pripažino pagrįstu, o nurodytas aplinkybes- sudarančias pagrindą areštuoti kasoje esančias pinigines lėšas bei atsakovui priklausančias turtines teises. Teismas vertino, kad dėl atsakovo kasoje esančių piniginių lėšų ir atsakovui priklausančių turtinių teisių arešto ekonomiškumo, teisingumo, lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros principai pažeisti nebus, kadangi minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nevaržys skolininko teisių daugiau, nei būtina ieškiniui užtikrinti, tuo bus užtikrinta abiejų šalių interesų pusiausvyra ir laikinosios apsaugos priemonės užtikrins būsimo galimai palankaus ieškovui (kreditoriui) teismo sprendimo įvykdymą ir taip leis garantuoti šio sprendimo privalomumą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Akieda“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-11 nutartį panaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) teismas, priimdamas skundžiamą nutartį neturėjo ir negalėjo turėti pakankamai įrodymų, kad neva atsakovas UAB „Akieda“ gauna grynuosius pinigus ir atsakovo apyvarta vykdoma per kasą. Kadangi atsakovo teikiamos paslaugos yra susijusios su viešuoju interesu, o užsakovai yra tik valstybinės institucijos, kurios savo ruožtu turi galimybę pinigus pervesti tik į rangovo banko sąskaitą, todėl atsakovas, vykdydamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-05-23 nutartį, turėjo ir turi galimybę mokėti darbuotojams atlyginimą bei socialinio draudimo mokestį. Teigia, jog vienas atvejis, kai atsakingas darbuotojas įgijo prekes UAB „Akieda“ vardu iš ieškovo nėra ir negali būti pakankamas įrodymas priimant teismui nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo. Tokiu būdu atsakovas liko paprasčiausiai skolingas atsakingam asmeniui už įsigytas prekes. Apeliantas patvirtina, jog jis nevykdo ir neturi galimybės vykdyti ūkinių operacijų grynaisiais pinigais per įmonės kasą;

2) pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį privalėjo įsitikinti ieškovo reikalavimo pagrįstumu, tačiau to nepadarė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal atliekamus darbus dauguma užsakovų yra biudžetinės įstaigos, kurios dabartiniu metu ir iš biudžeto dėl nesavalaikio finansavimo, neįstengia atsiskaityti su statybų rangovais, ko pasėkoje susidaro neatsiskaitymų grandininė seka. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, stengdamasis apsaugoti ir atsakovo interesus, prieš tenkindamas prašymą, privalėjo pareikalauti iš ieškovo įnešti į teismo depozitinę sąskaitą galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Teigia, jog svarstant nuostolių atlyginimo užtikrinimą atsižvelgtina į ieškinio pobūdį bei preliminarų galimų atsakovo nuostolių dydį, kuris šiuo atveju siektų 50 000 Lt, kadangi dėl ieškovo kaltės vien VŠĮ Vilniaus universitetinės ligoninės teikiamų paslaugų sutarties nutraukimas sudarytų daugiau negu anksčiau paminėta suma. Teigia, kad jau vien dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-05-23 nutarties vykdymo atsakovas patyrė nuostolius, kadangi neturi galimybės tiekti gyvybiškai svarbių ligoninei medžiagų;

3) didelė reikalavimo suma pati savaime nėra pakankamas pagrindas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas turi įvertinti subjekto, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, turtinę būklę ir tik tokiu aspektu vertinti papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taimymo būtinumą. Be to, pagal CPK 150 str. 2 d. 1 p. teismas gali panaikinti laikinąsias apsaugos priemones savo iniciatyva, kai to reikalauja viešasis interesas. Apeliantas pažymi, jog jis teikia paslaugas biudžetinėms įstaigoms, o ypač ligoninėms. Taigi nepanaikinant atsakovui papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeistas viešasis interesas, kadangi atsakovas neturėtų galimybės disponuoti lėšomis atsiskaitant už gyvybiškai reikalingas medžiagas teikiant paslaugas. Apeliantas taip pat nurodo, jog valstybinės institucijos laiku neatsiskaito su tiekėjais, o UAB „Akieda“ sąžiningai vykdė pastovius periodinius mokėjimus nuo sutarties sudarymo ieškovui. Tokiu būdu UAB „Literna“ elgiasi nesąžiningai tvirtindama teismui, kad atsakovas yra skolingas 36396,46 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Literna“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-11 nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas taip pat prašo remiantis CPK 95 str. 2 d. skirti skolininkui baudą.

Teigia, kad iš byloje esamo 2009-12-02 prašymo papildomai taikyti laikinąsias apsaugos priemones matyti, kad skolininko atsakingas darbuotojas ne vieną, o šešis kartus už grynus pinigus skolininko vardu įgijo iš kreditoriaus prekių. Nurodo, jog pats skolininkas teigia, kad nevykdo ir neturi galimybių vykdyti ūkinių operacijų grynaisiais pinigais per įmonės kasą, todėl skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-11 nutartis negali pažeisti jo interesų taip, kaip nurodoma atskirajame skunde.

Ieškovo nuomone, skolininko atskirasis skundas yra nepagrįstas ir skolininkas siekia tik vienintelio tikslo – nepagrįstais skundais pagal galimybes kuo ilgiau vilkinti teismo procesą ir bandyti išvengti atsiskaitymo su ieškovu už gautas elektrotechnines prekes.

Ieškovo pabrėžia, kad skolininkas dėl teismo papildomai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jokių preliminarių nuostolių negali patirti. Galimi atsirasti nuostoliai yra tik abstraktus dalykas, kuris gali ir nepasitvirtinti. Apelianto atskirasis skundas rodo, jog skolininkas iš savo užsakovų apmokėjimus už suteiktas paslaugas gauna grynais pinigais per įmonės kasą, iš kurios yra išskiriami pinigai ir užperkant elektros prekes iš kreditoriaus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas. Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.

Žemesnės instancijos teismas

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Jų taikymo poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama, kad visą bylos nagrinėjimo laiką šalių finansinė padėtis išliktų tokia, kokia buvo prieš nagrinėjant bylą, kad būtų reali galimybė įgyvendinti priimtą teismo procesinį sprendimą.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinta reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ekonomiškumo principas reiškia, jog teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-540/2010, 2010 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-213/2010, ir kt.).

Teisėjų kolegija, vertindama ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį bei apimtį, sutinka su ieškovo argumentais, kad prašomos taikyti papildomos laikinosios apsaugos priemonės nepažeis laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo principo.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog kreditorius UAB „Literna“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 29 270,63 Lt skolos, 7 125,83 Lt delspinigių ir 6 proc. palūkanų priteisimo.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-05-25 nutartimi ieškovo UAB „Literna“ reikalavimams užtikrinti atsakovo atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones 36396,46 Lt sumai. Teismas areštavo atsakovo nekilnojamąjį turtą, esantį pas jį ar trečiuosius asmenis, o nesant ar esant nepakankamai reikalavimas užtikrinti atsakovo nekilnojamojo turto, areštavo atsakovo kilnojamasis turtas arba piniginės lėšos, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, leidžiant atsakovui atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose esančiomis lėšomis, atsiskaitant su ieškovu, išmokant įmonės darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas ir mokant mokesčius valstybei.

Apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį neturėjo ir negalėjo turėti pakankamai įrodymų, kad atsakovas UAB „Akieda“ gauna grynuosius pinigus iš atsakovo ir apyvarta vykdoma per kasą atmetamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog antstolis V. Č. , vykdydamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-05-25 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui, konstatavo, jog nėra galimybių užtikrinti UAB „Literna“ reikalavimų (b..l 10). Antstolis nustatė, kad skolininko vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Areštuotų lėšų, esančių sąskaitose Danske Bank A/S Lietuvos filiale, AB „Swedbank, AB „Šiaulių banke“ nepakanka minėtai nutarčiai įvykdyti. Be to, sąskaitoms yra taikomi kitų antstolių apribojimai. Kito UAB „Akieda“ turto surasti nepavyko.

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog byloje pateiktos PVM sąskaitos – faktūros (b.l. 3-9) leidžia daryti išvadą, jog skolininko atsakingas darbuotojas G. Z. už grynus pinigus skolininko vardu įgijo iš kreditoriaus prekių. Tai reiškia, jog skolininkas realiai disponuoja į įmonės kasą patenkančiais grynaisiais pinigais, kuriais perkamos medžiagos, teikiant paslaugas užsakovams pagal sudarytas sutartis.

Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi ieškovo materialiuosius reikalavimus, kuriuos jis siekia užtikrinti prašomomis papildomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai patenkino ieškovo prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Prašyme ieškovo nurodyti argumentai, kuriais jis grindė papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, sudaro pagrindą jas taikyti, kadangi šiuo atveju ieškovo reiškiami reikalavimai nėra pakankamai užtikrinti byloje priimta teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartimi, todėl tokie papildomi draudimai atitinka ekonomiškumo principą.

Apeliantas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį privalėjo įsitikinti ieškovo reikalavimo pagrįstumu, tačiau to nepadarė.

Teisėjų kolegija pažymi, jog civilinio proceso įstatymas nereikalauja, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų įvertintas ieškinio pagrįstumas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamos kitos aplinkybės – grėsmė, jog ateityje galimas palankus ieškovui teismo sprendimas gali likti neįvykdytas (CPK144 str.), tuo pačiu vertinamas ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Ieškinio pagrįstumo klausimas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija konstatuoja, jog apeliantės argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumu, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, yra teisiškai nereikšmingi, todėl atmetami.

Apeliantas pažymi, jog jis teikia paslaugas biudžetinėms įstaigoms, o ypač ligoninėms. Taigi nepanaikinant atsakovui papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų pažeistas viešasis interesas, kadangi atsakovas neturėtų galimybės disponuoti lėšomis atsiskaitant už gyvybiškai reikalingas medžiagas teikiant paslaugas. Tačiau toks apelianto argumentas negali būti vertinamas kaip pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį. Šalių sudarytos sutartys remiasi komercine rizika. Tai, kad UAB „Akieda“ teikia paslaugas biudžetinėms organizacijoms, tarp jų- ligoninėms, neatleidžia jos nuo prievolių vykdymo kitiems subjektams, taigi, ir ieškovui. Prievolės nevykdymas duoda pagrindą ieškovui reikšti reikalavimą teisme ir atitinkamai šį reikalavimą prašyti užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis ne formaliai, bet realiai. Kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės reikalavimo neužtikrina arba jį užtikrina nepakankamai, teismas turi pagrindą taikyti papildomas užtikrinimo (laikinąsias apsaugos) priemones.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.),o atsakovo atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 7,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirąjį skundą, iš atsakovo UAB „Akieda“ ir priteistina 7,05 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Akieda“ 7 (septynis) litus ir 5 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė Rasa GudžiūnienėTeisėjai Neringa ŠvedienėPetras Jaržemskis