Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja nuosavybės teisių įgyvendinimo ir įregistravimo viešajame registre tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos- pareiškėjos brolis J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)miręs (duomenys neskelbtini), po motinos M. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs paveldėtą turtą valdyti.

Savo turtą M. J. 1989-05-16 surašytu testamentu buvo palikusi sūnui J. J., pareiškėjos M. G. broliui.

Paliekamo turto nuosavybės teisės viešajame registre palikėjos M. J. mirties dieną dar nebuvo registruotos, todėl nuosavybės teisių į paveldėtą turtą J. J. įregistruoti neturėjo galimybių. Tačiau po motinos M. J. mirties J. J. aktyviai dalyvavo M. J. nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese, liko gyventi tame pačiame name ir priėmė visą po motinos mirties likusį turtą- gyvenamajame name buvusius namų apyvokos bei kitus daiktus- faktiškai pradėjęs paveldėtą turtą valdyti. Pas notarą dėl palikimo priėmimo J. J. nesikreipė, nuosavybės teisių viešajame registre neįregistravo. (duomenys neskelbtini), esantys statiniai J. J. vardu buvo įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre tik 2010-10-29, t.y. jau po J. J. mirties Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr. GPR-263 pagrindu.

Kadangi M. J. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėja dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo į teismą kreipiasi šiuo metu, todėl šiems teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu, taip pat 2000 m. CK 1.5 straipsnis, reglamentuojantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą (2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 ir 4 dalys, 38 straipsnis).

Palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti būdas įtvirtintas abiejų pirmiau nurodytų Civilinių kodeksų teisės normose: 1964 m. CK 587 straipsnyje; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau ne kartą pasisakyta dėl šių teisės normų aiškinimo bei jų taikymo taisyklių. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog 2000 m. CK palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti detaliau reglamentuoja šį palikimo priėmimo būdą, nesupriešina ir (ar) nepriešpastato šio palikimo priėmimo būdo aiškinimo teismų praktikos pagal 1964 m. ir 2000 m. Civilinius kodeksus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012).

Pažymėtina, kad M. J. mirties dieną dar nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą- žemę, ant kurios yra pastatyti minėti statiniai. M. J. mirė (duomenys neskelbtini), jos sūnus, pareiškėjos brolis J. J. mirė (duomenys neskelbtini), o nuosavybės teisės į 0,27 ha žemės sklypą M. J. buvo atkurtos tik 2014 m. rugsėjo 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 3S-380.

Nors šiuo atveju mirusios motinos palikimo atsiradimo metu nuosavybės teisės į žemės sklypus nebuvo, tačiau egzistavo teisė jai atkurti nuosavybės teises, kuri yra paveldima, kaip tai numatyta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme nenustatyta palikimo priėmimo būdų išimčių, kai paveldima ši teisė, todėl ji taip pat gali būti priimama, pradedant faktiškai ją valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, jog įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-547/2008; Nr. 3K-3-600/2009, Nr. 3K-3-187/2010 ir kt.).

Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (LAT 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010 ir kt.). Analogiškos nuostatos taikytinos ir kitam paveldimam nekilnojamajam turtui.

Tokio pobūdžio bylose įrodymų pakankamumo problema spręstina vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kai nereikalaujama šimtaprocentinio įsitikinimo, bet laikoma, kad įrodymų padaryti išvadą apie fakto buvimą pakanka, jeigu iš surinktų įrodymų galima labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Šiuo atveju išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos brolis J. J. savo aktyviais veiksmais parodė, jog priima palikimą po savo motinos M. J. mirties faktiškai pradėdamas turtą valdyti, todėl šis juridinis faktas tvirtintinas teismo.

Kaip minėta, pareiškėja priėmė palikimą po savo brolio J. J. mirties, todėl nustačius juridinį faktą, jog jos brolis priėmė palikimą po savo motinos M. J. mirties, šio juridinio fakto nustatymas ir jai sukeltų tam tikras teisines pasekmes- ji priimtų visą jos broliui J. J. iki mirties priklausiusį ir po motinos M. J. mirties faktiniu valdymu paveldėtą turtą.

Prašo pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, kadangi viskas yra išdėstyta pareiškime, jokių naujų aplinkybių pareiškėja teismo posėdžio metu negalėtų pateikti ,išskyrus tai, kas nurodyta pareiškime.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

2022-05-21Gyventojų registro išrašu patvirtinama, kad M. J. gim. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

2022-06-22 Varėnos raj.2-ojo notarų biuro pranešimu patvirtinama ,kad po M. J. mirties (duomenys neskelbtini) jos turto paveldėjimo byla nebuvo vesta.

Pateiktu 2010-08-23 pareiškėjos pareiškimu Varėnos raj.2-ajam notarų biurui dėl palikimo priėmimo pagal testamentą patvirtinama, kad pareiškėja kreipėsi priimti 2(duomenys neskelbtini) mirusio brolio J. J. palikimą.

Iš pateikto 2022-05-31 Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad M. J. vardu nuo 2022-01-27 yra registruota nuosavybės teisės į 0,27 ha dydžio namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2014-09-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimo Nr.3S-380 pagrindu, o šiame sklype esantys statiniai-gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai nuo 2013-02-11 yra registruoti J. J. vardu seniūnijos pažymos pagrindu.

LR CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Vadovaujantis CK 5.51 str. 1 d. nuostatomis, laikoma, kad palikimas priimamas, kai įpėdinis faktiškai pradeda valdyti paveldimą turtą. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008).

Iš pateiktų įrodymų matyti, kad J. J. po motinos M. J. mirties (duomenys neskelbtini) ir toliau iki savo mirties gyveno šeimos sodyboje (duomenys neskelbtini) bei naudojosi visu ten esančiu turtu, kas parodo, jog jis paveldėjo visą likusį mirusios motinos turtą jį faktiškai pradėdamas valdyti iš karto po jos mirties ir šiuo turtu naudojosi iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Šiuo atveju akivaizdu, jog kitokia, nei teismo tvarka, pareiškėja negali gauti dokumentų, patvirtinančių ,jog brolis J. J. po motinos mirties priėmė jos palikimą, todėl prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus (CPK 445 str.). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes pareiškėjai, kadangi pareiškėja galės kreipsis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo įforminimo įstatymų nustatyta tvarka. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomas faktas egzistavo.Todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą ir kad palikimas buvo priimtas per 6 mėnesių terminą nuo palikėjos M. J. mirties. Todėl civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjos pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjams gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis) ir jo pagrindu įgyvendinti nuosavybės teises.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50,5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo ir nuosavybės teisių įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini), po motinos M. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą pradėjęs paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.