Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Linai Petrauskienei, dalyvaujant prokurorams Aleksui Jurčiui ir Jurgitai Virbickaitei, kaltinamajam D. K., kaltinamojo gynėjui advokatui Kazimierui Juknai, nukentėjusiajam V. A. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. bei 22 str. 1 d. ir 187 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2011 m. vasario 7 d. apie 12 val. 15 min. (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., V. A. B. priklausančios sodybos kieme, tarpusavio konflikto metu ranka sudavė ne mažiau tris smūgius V. A. B. į veido sritį ir rankas, bei spyrė ne mažiau vieną smūgį V. A. B. į kojas, padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvas odoje kaktos kairėje pusėje, kairės akies vokų-kairio smilkinio srityje, nosies srityje ir dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, D. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2011 m. vasario 7 d. apie 13 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., V. A. B. priklausančios sodybos kieme pasikėsino visuotiniai pavojingu būdu sunaikinti svetimą, V. A. B. priklausantį turtą – 3x4 m. dydžio šiaudų kūgį ir tyčia padegė 11 metrų atstumu nuo ūkinio pastato stovinčio šiaudų kūgio apačią, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi šlapi šiaudai neįsidegė ir savaime užgeso.

Kaltinamasis kaltu dėl nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo iš esmės prisipažino, o dėl pasikėsinimo padegti šiaudų kūgį kaltu neprisipažino. D. K. patvirtino, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio atėjo pas nukentėjusįjį V. A. B. išsiaiškinti jų nesutarimų dėl žemių ir dėl nukentėjusiojo elgesio. Kilus nesutarimui jis sudavė nukentėjusiajam smūgį ranka į smakro kairę pusę. Kai nukentėjusysis paėmė kastuvą jie susigrūmė abu laikydami už kastuvo koto ir jis tuo kastuvu galėjo suduoti ir sužaloti veidą nukentėjusiajam, dar spyrė jam į koją, bandė pargriauti. Atėmęs kastuvą metė jį į sieną ir nuėjo namo. Nukentėjusysis jam nesudavė nei vieno smūgio. Maždaug po valandos jis grįžo į nukentėjusiojo kiemą ieškoti vieno dokumento, kurį pametė prieš tai. Jį rado tarp šieno kūgio ir pastato. Pakėlęs nuo žemės dokumentą pamatė nukentėjusiojo žmoną ir susinervinęs degdamas cigaretę uždegė tą dokumentą. Kai dokumentas užsiliepsnojo metė jį ant žemės, o vėjas papūtė jį link šieno kūgio. Degantis dokumentas nukrito ant žemės šalia kūgio ir jis išsigandęs jį užgesino koja. Paties šieno kūgio jis nepadegė, degantis dokumentas iki šieno kūgio nenuskrido ir šieno kūgio šonas neužsidegė. Jis neturėjo jokio tikslo padegti šieną. Sutinka atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą, tačiau nesutinka su neturtinės žalos reikalavimu, nes nemano, kad nukentėjusysis dėl sužalojimo patyrė neturtinės žalos, o šieno kūgio jis nepadegė.

Nukentėjusysis V. A. B. parodė, kad kaltinamasis atėjo apie 12 val. 10 min. ir pradėjo aiškinti apie žemes. Kai jis liepė kaltinamajam aiškintis žemėtvarkos skyriuje šis pradėjo jį mušti. Sudavė smūgius rankomis į veido kairę pusę, kaktą nosį, spardė į kojas, smūgių nesuskaičiavo. Kastuvą kaltinamasis paėmė ir trankė į sieną jau tada kai buvo jį sumušęs ir jis ėjo namo. Dėl kastuvo jie nesigrūmė. Maždaug po valandos jis išėjo į savo kiemą ir pamatė kaltinamąjį prie pat šieno kūgio. Kaltinamasis turėjo nupjautą plastikinį butelį ir į jį iš kito mažo buteliuko įsipylė kažkokio skysčio, kurį uždegė ir metė plastikinį degantį butelį į šieno kūgį. Šiaudai užsidegė, bet buvo šlapi ir patys užgeso. Tuos butelius kaltinamasis išeidamas išsinešė. Prašo priteisti iš kaltinamojo 85 Lt turtinei žalai atlyginti, nes 35 lt mokėjo už medicininę apžiūrą ir 50 Lt kainavo kelionės išlaidos pas medicinos ekspertus. Taip pat prašo priteisti 3000 Lt neturtinės žalos dėl patirtų išgyvenimų, išgąsčio, sukelto skausmo ir baimės.

Liudytojas T. P., dirbantis Lazdijų policijos komisariate, patvirtino, kad dalyvavo įvykio vietos apžiūroje ir matė apdegusių šiaudų dėmę pačiame šiaudų kūgyje. Jis įvykio vietos apžiūros protokolo nerašė tik apžiūrėjo kūgį. Kiek pamena degimo žymė buvo apie 1 metro aukštyje nuo žemės, o ant žemės, šalia kūgio, jokių degimo žymių nepastebėjo. Šiaudai kūgyje buvo drėgni. Liudytojas nuotraukoje parodė vietą šiaudų kūgyje kuri buvo apdegusi.

Liudytojas K. J., įvykio metu dirbęs Lazdijų policijos komisariate, patvirtino, kad jis surašė įvykio vietos apžiūros protokolą ir fotografavo šiaudų kūgį. Šiaudai kūgyje buvo drėgni. Apdegęs buvo pats kūgis, gal kelio aukštyje, gal šiek tiek aukščiau. Ant žemės, prie kūgio, nematė apdegusių šiaudų. Liudytojas nuotraukoje parodė vietą šiaudų kūgyje kuri buvo apdegusi.

Liudytojas V. G., dirbantis Alytaus apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje, patvirtino, kad vasario mėnesį šiaudai būna drėgni ir tokius šiaudus padegti vien tik pridėjus degantį popierių yra sunku. Tačiau jeigu užpilamas degus skystis yra tikimybė, kad šiaudai užsidegs. Per kiek laiko ugnis užges priklauso nuo degaus skysčio kiekio.

Protokolas-pareiškimas patvirtina, kad 2011-02-07 nukentėjusysis V. A. B. policijai nurodė, kad D. K. jį sumušė ir su kažkokiu skysčiu, kurį atsinešė nupjautame butelyje, padegė šiaudų kūgį (b.l. 1).

2011-07-07 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad nukentėjusiojo V. A. B. šiaudų kūgyje esantys šiaudai yra šlapi, kūgio pietinėje pusėje šiaudai yra apdegę, o ant aplink kūgį primėtytų šiaudų jokių pėdsakų nesimato. Tyrimui paimti apdegę šiaudai (b.l. 9-17).

2011-05-09 Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-608(11) konstatuota, kad ant pateiktų apdegusių šiaudų degių skysčių pėdsakų nėra (b.l. 28-29).

Iš Lietuvos Teismo ekspertizės centro medžiagų ir gaminių ekspertizių skyriaus vedėjo pateikto specialisto išvados paaiškinimo matyti, kad tyrimo metu buvo ieškoma naftos produktų ir kitų degių skysčių – organinių tirpiklių, skiediklių (pvz. etanolio, acetono), taip pat paaiškinta, kad daugelis degių skysčių yra lakūs ir priklausomai nuo rūšies (ypač lakūs yra organiniai tirpikliai, skiedikliai – etanolis, acetonas), nuo kiekio, gaisro aplinkybių, degus skystis gali visiškai sudegti, gali būti nuplautas vandeniu, jo pėdsakai gali išgaruoti. Taip pat degaus skysčio pėdsakų nustatymas priklauso ir nuo to ar tinkamai paimtas tiriamasis pavyzdys (b.l. 116).

2011-02-08 Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nukentėjusiajam V. A. B. buvo padarytos kraujosruvos odoje kaktos kairėje pusėje, kairės akies vokų-kairio smilkinio srityje, nosies srityje ir dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje veikiant galvą ir dešinę šlaunį kietais bukais daiktais, galimai smūgiuojant rankomis ir kojomis. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 30-31).

Nukentėjusiojo V. A. B. ir liudytojos A. B. parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti jų parodymai sutampa su nukentėjusiojo teisme duotais parodymais ir įvykio vietoje užfiksuotomis aplinkybėmis dėl šiaudų kūgio padegimo (b.l. 41-45, 50-53).

Nukentėjusiojo V. A. B. ir įtariamojo D. K. akistatos protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis įtariamojo akivaizdoje patvirtino, jog buvo sumuštas D. K. (b.l. 46-47).

Nors kaltinamasis savo kaltę dėl pasikėsinimo padegti šiaudus neigia, tačiau teismas sprendžia, kad aptartais įrodymais yra įrodyta kaltinamojo kaltė dėl abiejų jam pareikštų kaltinimų.

Dėl nukentėjusiajam suduotų smūgių į veidą ir į kojas kaltinamasis savo kaltės neneigia, nukentėjusiajam padaryti sužalojimai teismo medicinos eksperto buvo užfiksuoti sekančią dieną po įvykio ir yra aprašyti specialisto išvadoje, patvirtinant, kad jie galėjo būti padaryti smūgiuojant rankomis ir kojomis, nukentėjusysis patvirtino, kad jį sumušė būtent kaltinamasis. Šių įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad nukentėjusįjį tyčia sumušė kaltinamasis. Kadangi nukentėjusiajam padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl ši veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 1 d.

Vertinant įrodymus dėl pasikėsinimo padegti šiaudus teismas kaltinamojo parodymų nevertina kaip jį teisinančio įrodymo, o kaltinamojo kaltę grindžia kitų įrodymų visuma, kuri paneigia kaltinamojo parodymus ir jo versiją. Visų pirma, kaltinamojo parodymai šioje byloje nebuvo vienodi ir nuoseklūs. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 str. 4 d. pagrindu pagarsinus D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus įtariamojo parodymus (b.l. 67-69) buvo nustatyta, kad 2011-02-08 ir 2011-02-11 vykusių apklausų metu jis teigė, jog bandė padegti šiaudus su degtukais, o ar turėjo degaus skysčio nepamena, nes buvo girtas. Šiuose parodymuose nėra užfiksuota teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo nurodytų aplinkybių apie užsidegusio žemėlapio nukritimą šalia kūgio ir jo užgesinimą. Be to, kaltinamasis net ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklus savo parodymuose, antrojo teismo posėdžio metu, po policijos pareigūnų T. P. ir K. J. duotų parodymų, jis pateikė naują versiją, teigdamas, kad šiaudų kūgį padegė pats nukentėjusysis. Toks kaltinamojo nenuoseklumas ir parodymų keitimas, bylos eigoje sužinojus apie kitus, jam nepalankius įrodymus, teismo vertinamas kaip atsakomybės vengimas, bet ne kaip teisingi kaltinamojo parodymai apie tikrąsias įvykio aplinkybes. Be to, kaltinamojo teiginiai, kad jis padegė būtent tą dokumentą, kurio specialiai grįžo ieškoti į nukentėjusiojo kiemą, yra nelogiški ir visiškai neįtikinantys. Tuo tarpu nukentėjusiojo parodymai visos bylos eigoje buvo vienodi ir nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios. Apie tai, kad kaltinamasis šiaudus padegė panaudodamas kažkokį skystį, kurį atsinešė nupjautame plastikiniame butelyje, nukentėjusysis nurodė jau pirmame savo pareiškime policijai ir šie jo parodymai buvo nuoseklūs ir vienodi iki įrodymų tyrimo pabaigos. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina, o kaltinamojo parodymus paneigia ir visuma kitų įrodymų. Įvykio vietos apžiūros protokolas ir jį surašę bei pasirašę policijos pareigūnai patvirtina, kad šiaudų degimo žymė buvo pačiame šiaudų kūgyje, o ne ant žemės šalia jo, kaip teigia kaltinamasis. Nors šie policijos pareigūnai šiaudų kūgio nuotraukoje parodė skirtingas vietas, kur buvo šiaudų degimo vieta, tačiau policijos pareigūnai paaiškino, kad T. P. apklausinėjo nukentėjusįjį, o apžiūros protokolą rašė ir fotografavo K. J., todėl akivaizdu, kad pastarojo parodymai yra tikslesni, nes būtent jis fiksavo ir geriau įsidėmėjo įvyko vietoje nustatytas aplinkybes. Juo labiau, kad T. P. pats patvirtino, jog tiksliai nepamena kur buvo šiaudų degimo vieta, tačiau patvirtino, kad tikrai pačiame kūgyje, o ne ant žemės. Nors specialisto išvada dėl degių skysčių pėdsakų nebuvimo ant tirti pateiktų šiaudų tiesiogiai nepatvirtina nukentėjusiojo parodymų, tačiau eksperto papildomai pateikti specialisto išvados paaiškinimai patvirtina, kad degių skysčių pėdsakų iki tyrimo gali ir neišlikti jeigu buvo panaudoti ypač lakūs organiniai tirpikliai, skiedikliai (etanolis, acetonas), jeigu jų kiekis buvo nedidelis. Degiųjų skysčių pėdsakų neradimas šiuo atveju netiesiogiai patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad kaltinamasis iš mažo buteliuko įsipylė skysčio į nupjautą plastikinį butelį ir tada jį padegė, kadangi tokie organiniai tirpikliai, skiedikliai kaip pavyzdžiui acetonas, kaip tik ir pardavinėjami mažose talpose (buteliukuose), apie kurį nurodė nukentėjusysis. Be to, tokie skysčiai yra itin lakūs ir greitai sudegantys, o mažas šiaudų apdegimo plotas patvirtina, kad panaudoto skysčio kiekis buvo nedidelis. Šių sutampančių aplinkybių visuma kaip tik ir patvirtina eksperto nurodytas priežastis dėl ko nebuvo rasti degiųjų skysčių pėdsakai, bei nukentėjusiojo parodymus, kad degaus skysčio buvo panaudota nedaug. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnas V. G. patvirtino, jog drėgnus šiaudus vasario mėnesį uždegti vien tik degančiu popieriumi yra sunku, o panaudojus degų skystį tą padaryti galima. Visuma šių įrodymų, kurie tarpusavyje patvirtina vienas kitą, neduoda teismui jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais ir leidžia paneigti niekuo nepagrįstas kaltinamojo versijas, kad jis netyčia padegė tik šiaudus ant žemės šalia šiaudų kūgio, o patį kūgį padegė pats nukentėjusysis. Tai, kad tyčia padegti nukentėjusiojo šiaudus kaltinamais turėjo motyvą jis patvirtino pats, nes nurodė, kad buvo labai įpykęs ant nukentėjusiojo, o nukentėjusysis patvirtino, kad dar mušdamas jį kaltinamais grasino, jog padegs jo turtą.

Kadangi kaltinamasis, apimtas pykčio, tyčia padegė nukentėjusiojo šiaudų kūgį, tačiau dėl gamtinių oro sąlygų ir šiaudų drėgnumo jis neįsiliepsnojo ir savaime užgeso, todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip pasikėsinimas padaryti nusikaltimą, nes šiaudai nesudegė ir nusikaltimas nebuvo pabaigtas dėl nuo kaltininko nepriklausančių aplinkybių (BK 22 str. 1 d.). Pasikėsinimas turtą sunaikinti padegant paprastai kvalifikuotinas kaip padaromas visuotinai pavojingu būdu, nes tokiais atvejais grėsmė kyla ir kitiems daiktams bei žmonėms, esantiems netoliese. Šiuo atveju nukentėjusiojo šiaudų kūgis stovėjo šalia ūkinio pastato, todėl grėsmė buvo iškilusi ir šiam pastatui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. kaip pasikėsinimas sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu.

Sprendžiant bausmės paskyrimo kaltinamajam klausimą atsižvelgtina į tai, kad dėl abiejų nusikaltimų padarymo teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – apsvaigimą nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamojo prisipažinimas dėl nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo nelaikytinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl šio nusikaltimo nors jis ir pripažįsta faktines šio nusikaltimo aplinkybes. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė susideda ne vien tik iš prisipažinimo. Tam, kad prisipažinimas būtų pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe reikalinga nustatyti, jog kaltininkas dar ir nuoširdžiai gailisi savo veiksmų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Šiuos veiksmus kaltininkas turi atlikti savo noru (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-420/2006). Iš kaltinamojo elgesio ir savo veiksmų vertinimo teismas daro išvadą, kad jis nors ir pripažįsta padaręs jam inkriminuotus veiksmus dėl nukentėjusiojo sužalojimo, tačiau nuoširdžiai dėl jų nesigaili. Kaltinamasis visiškai nesistengia nors kiek sušvelninti savo nusikalstamų veiksmų padarinių, jis nei kiek nėra atlyginęs nukentėjusiajam padarytos žalos, nors visą turtinę žalą pripažįsta ir atsižvelgiant į nedidelį jos dydį pilnai turėjo galimybę tą padaryti. Teismas neįžvelgia kaltinamojo nuoširdaus gailėjimosi dar ir todėl, kad pripažindamas panaudotą smurtą prieš nukentėjusįjį jis visiškai nesutinka, kad šalia turtinės žalos savo veiksmais galėjo padaryti ir neturtinę žalą ir nesutinka ją atlyginti. Kaltinamojo nesigailėjimą patvirtina ir teismo posėdžiu metu jo pareikšta nuomonė, kad nukentėjusysis, reikalaudamas neturtinės žalos, nori tik pasipelnyti iš jo. Toks kaltinamojo požiūris į savo paties nusikaltimu nukentėjusiajam sukeltus skausmus, baimę ir išgyvenimus tikrai nerodo jo gailėjimosi dėl savo veiksmų. Visa tai rodo kaltinamojo abejingumą savo padarytiems veiksmams ir jų pasekmėms ir nepatvirtina, kad jis nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o yra viena sunkinanti aplinkybė, į tai, kad nesunkų nusikaltimą kaltinamasis padarė pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, į tai, kad viešųjų darbų bausmę įvykdyti dėl riboto kaltinamojo darbingumo gali būti sudėtinga, už nežymų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, kaltinamajam skirtina BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas (BK 55 str.), kurios dydis parinktinas aukščiau sankcijos vidurkio.

Atsižvelgiant į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o yra viena sunkinanti aplinkybė, į tai, kad apysunkį nusikaltimą kaltinamasis padarė pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, į tai, kad, savo veiksmais sukėlė didelį išgąstį nukentėjusiajam ir jo žmonai, už pasikėsinimą visuotinai pavojingu būdu sunaikinti nukentėjusiojo turtą, kaltinamajam skirtina BK 187 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, atsižvelgiant į nusikaltimo stadiją, parinktinas žemiau sankcijos vidurkio.

Remiantis BK 63 str. ir 65 str. bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, paskiriant galutinę laisvės atėmimo bausmę, tačiau siekiant šios bausmės tikslų pabrėžtina, kad kaltinamasis po nusikaltimo pradėjo dirbti ir šiuo metu dirba, jis turi šeimą ir išlaiko du nepilnamečius vaikus, jo žmona nedirba, abu nusikaltimus padarė spontaniškai, iš anksto jų neplanavęs, charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad nekilo jokių labai sunkų pasekmių, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nusikaltimų nedarys, o bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str.).

Nukentėjusiojo reikalavimas atlyginti 85 Lt dydžio turtinę žalą yra pagrįstas, kadangi šią žalą dėl priverstinai patirtų išlaidų už teismo medicinos ekspertų apžiūrą, kuri kainavo 35 Lt, ir dėl kelionės išlaidų į Alytaus miestą, kurios sudaro 50 Lt, nukentėjusysis patyrė dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto prieš jį, kuris kvalifikuotas kaip nusikaltimas. Pats kaltinamasis su jam reiškiamu reikalavimu dėl turtinės žalos atlyginimo ir jos dydžiu sutinka, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai.

LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. teismo įvertinti pinigais. Pagal LR CK 6.250 str. 2 d ši žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Nustatyta, jog nukentėjusysis dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veiksmų, jautė fizinį skausmą, baimę, patyrė pažeminimą, jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, jis patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kuriuos sąlygojo prieš jį padaryti nusikaltimai, jis buvo priverstas vykti pas medicinos ekspertus, išgyveno ir dėl savo žmonos, kurią taip pat paveikė kaltinamojo nusikalstami veiksmai, jaučia baimę ir toliau gyvendamas šalia tokio kaimyno, todėl visos šios aplinkybės įvertintos pinigais pripažintinos neturtine žala ir nukentėjusysis turi teisę į jos atlyginimą. LR CK 6.250 str. 2 d. konstatuota, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pripažintina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma nėra akivaizdžiai per didelė, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir neviršija teismų praktikoje tokiose bylose priteisiamų neturtinės žalos sumų. Pabrėžtina, kad nukentėjusysis teismo posėdžio metu pats sumažino neturtinės žalos dydį nuo 6 000 Lt iki 3 000 Lt, kaltinamasis gauna invalidumo pensiją, bylos nagrinėjimo metu pradėjo dirbti ir gaus darbo užmokestį, pats patvirtino, kad turi 9 ha žemės, veisia ožkas, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, patvirtinančias, kad kaltinamojo turtinė padėtis nėra bloga, teismas sprendžia, jog nukentėjusiajam už nežymų sveikatos sutrikdymą priteistina 1 000 Lt neturtinės žalos, o už sunkesniu ir pavojingesniu nusikaltimu sukeltą didesnį išgąstį ir didesnius dvasinius išgyvenimus – 2 000 Lt neturtinės žalos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., teisėjas

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 1 d. bei 22 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. ir nuteisti:

- pagal BK 140 str. 1 d. - laisvės apribojimu 1 m. 2 mėn. (vieniems metams ir dviems mėnesiams), įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 06 val.;

- pagal BK 22 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. - terminuotu laisvės atėmimu 9 mėn. (devyniems mėnesiams).

Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., ir 65 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 m. (vieneriems metams).

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti D. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011 m. vasario 7 d. iki 2011 m. vasario 9 d. vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Remiantis BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 m. (vieneriems metams), įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Priteisti iš D. K. nukentėjusiajam V. A. B. 85 Lt (aštuoniasdešimt penkis litus) turtinei žalai atlyginti ir 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.