Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-12-29 · Administracinė byla Nr. eI2-19643-596/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-12-29
Bylos Nr.
eI2-19643-596/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05467-2025-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
M. Y.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Laima Žukauskaitė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-19643-596/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05467-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 29 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovei advokatei Laimai Žukauskaitei,atsakovo atstovei Dominykai Gromnickaitei,vertėjai Olgai Vostrenkovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Y. patikslintą skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. Y. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, Migracijos departamentas arba atsakovas) Vilniaus skyriaus 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimą nepriimti (atmesti) pareiškėjo prašymo Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Migracijos departamento Vilniaus skyriaus 2025 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą nepriimti (atmesti) pareiškėjo prašymo Nr. (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Nurodo, kad 2025 m. birželio 21 d. Vilniaus civilinės metrikacijos skyriuje tarp Lietuvos Respublikos pilietės A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) piliečio M. Y., gimusio (duomenys neskelbtini), sudaryta santuoka (santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Užregistravęs santuoką su A. V., pareiškėjas iš karto kreipėsi į Departamentą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS su pranešimais dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ arba Įstatymas) 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

Paaiškina, kad pareiškėjas 2025 m. birželio 26 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje per MIGRIS, prašymo Nr. (duomenys neskelbtini), vizitas paskirtas 2025 m. liepos 7 d., tačiau 2025 m. liepos 7 d. Departamentas priėmė sprendimą, kuriame į 2025 m. birželio 26 d. pateiktą prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog: „Jūsų prašymas nepriimtas, kadangi Kita (Asmuo LR randasi neteisėtai). Prašymą, atitinkantį reikalavimus, turite pateikti iš naujo per Migracijos IS“. Šį sprendimą pasirašė Migracijos departamento Vilniaus skyriaus klientų priėmimo ir aptarnavimo skyriaus specialistas O. S.. Pareiškėjas pažymi, kad šio sprendimo neapskundė, kadangi suprato, jog reikia teikti dokumentus iš naujo. Pareiškėją suklaidino sakinys, kad prašymą, atitinkantį reikalavimus, jis turi pateikti iš naujo. Be to, Departamento specialistas O. S. nepaaiškino, o sprendime nebuvo parašyta, jį galima skųsti, taip pat nenurodyta jo apskundimo tvarka. Pareiškėjas, paskambinęs į Departamentą, pasitikslino, kokius dokumentus reikia pateikti ir juos pateikė 2025 m. rugsėjo 4 d.

Pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 4 d. pakartotinai per MIGRIS pateikė dokumentus ir prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu išdavimo, prašymo Nr. (duomenys neskelbtini), rezervacijos Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtas laikas – 2025 m. rugsėjo 19 d. Tačiau 2025 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjui buvo įteiktas Departamento sprendimas elektroniniu laišku su raštu, kuriame nurodoma: „Prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) nepriimtas, nes užsienietis randasi Lietuvoje nelegaliai ir dar nėra priimtas teismo sprendimas dėl grąžinimo į užsienio valstybę“.

Paaiškina, kad Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento 2025 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. rugsėjo 5 d., panaikinimo. Taip pat Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento 2025 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti jį savanoriškai išvykti į Baltarusiją. Pareiškėjas pažymi, kad šie teismo sprendimai apskųsti apeliacine tvarka.

Teigia, kad Migracijos departamento Vilniaus skyrius nepriima pareiškėjo dokumentų, kadangi pareiškėjas Lietuvoje yra nelegaliai. Pareiškėjas pažymi, kad jo naujai įregistruota santuoka su A. V. nesusijusi su nutraukta santuoka su A. V. Y. bei panaikintu leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir nurodo svarbias aplinkybes: 1) pagal 2025 m. birželio 21 d. Santuokos sudarymo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas ir A. V. (Lietuvos Respublikos pilietė) 2025 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką; 2) 2022 m. lapkričio 14 d. nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pareiškėjas Lietuvoje nuo 2022 m. lapkričio 9 d. vykdo individualią veiklą (kompiuterių konsultacinė veikla ir kita informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų veikla); 3) pareiškėjo ir jo sutuoktinės A. V. gyvenamoji vieta 2025 m. birželio 18 d. deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini); 4) pareiškėjas 2025 m. birželio 26 d. asmeniškai pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad 2025 m. birželio 21 d. sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete A. V., o teisę kreiptis dėl leidimo išdavimo gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos sujungimo pagrindu pareiškėjui suteikia įstatymas.

Pažymi, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, saistomas pareigos suteikti suinteresuotam pareiškėjui jo prašomą administracinę paslaugą, t. y. priimti prašymą su priedais dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu arba atsisakyti ją suteikti nurodant motyvus. Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl buvo pradėta administracinė procedūra, susijusi su administracine paslauga pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo teigimu, Departamentas priėmė sprendimus, sukeliančius jam teisines pasekmes, t. y. nepriėmė nagrinėti pareiškėjo prašymo.

Pažymi, kad nuo 2022 m. pareiškėjas užsiima informacinių technologijų ir kompiuterinių paslaugų, kompiuterių konsultacine individualia veikla, yra mokesčių mokėtojas Lietuvos Respublikoje, ši veikla yra perspektyvi ir reikalinga Lietuvos Respublikoje, o iš šios veiklos pareiškėjas gauna pajamas ir išlaiko šeimą bei moka mokesčius. Pareiškėjas yra baigęs ekonomikos-kibernetikos bakalauro studijas ir matematikos magistro studijas (duomenys neskelbtini) valstybiniame universitete, jo sutuoktinė A. V. yra baigusi Įstaigų ir įmonių administravimą Kauno kolegijoje. Per visą savo gyvenimo laikotarpį Lietuvos Respublikoje pareiškėjas nėra pažeidęs jokių įstatymų, negavo pastabų iš savivaldos institucijų ar kitų įstaigų, yra lojalus Lietuvos Respublikai, jos valdžios institucijoms ir jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė neturi jokių galimybių vykti į Baltarusiją, kadangi neturi ten gyvenamosios vietos, darbo, pajamų, o pareiškėjas gali būti areštuotas, nes karo pradžioje buvo Ukrainoje. Be to, Baltarusijoje neturės galimybių teikti dokumentus dėl interneto trikdžių. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui neaišku, dėl kokių priežasčių Migracijos departamento Vilniaus skyrius nepriima jo dokumentų ir nenurodo priežasčių, dėl ko užregistravus naują santuoką pareiškėjas negali gauti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad 2022 m. liepos 12 d. Migracijos departamentas gavo pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, t. y. Lietuvos Respublikoje gyvena asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Departamentas 2022 m. rugsėjo 1 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti leidimą laikinai gyventi, išduodant dokumentą, galiojantį iki 2025 m. rugsėjo 5 d., o 2025 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, nes (duomenys neskelbtini) jo santuoka buvo nutraukta.

Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-14544-1102/2025 atmetė pareiškėjo skundą dėl Departamento 2025 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, panaikinimo, tačiau pareiškėjas šį teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka.

Departamentas 2025 m. liepos 7 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę – Baltarusiją – per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2025 m. liepos 21 d.

Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-15481-1114/2025 atmetė pareiškėjo skundą dėl Departamento 2025 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, tačiau pareiškėjas šį teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka.

Nurodo, kad Migracijos departamentas atmetė, t. y. nepriėmė, pareiškėjo 2025 m. birželio 26 d. ir 2025 m. rugsėjo 4 d. prašymų, kadangi pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Kadangi prašymai nėra priimti, jie nėra nagrinėjami ir sprendimai dėl jų nebus priimami.

Šalies argumentai

Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovas nepriima jo dokumentų, jų nenagrinėja ir nepriima sprendimų naujai užregistruotos santuokos pagrindu, tačiau Departamentas pažymi, kad pareiškėjui sprendimuose nurodyta, jog prašymai nepriimti, nes užsienietis Lietuvoje yra neteisėtai.

Pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjo su A. Y. sudaryta santuoka, dėl kurios priimtas sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti jam leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, nutraukta (duomenys neskelbtini) Tokiu atveju pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalie 4 punktą ir 5 dalį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama santuoka, o santuokos sudarymas buvo pagrindas išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas iki Migracijos departamento 2025 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo neinformavo Departamento apie tai, kad nutraukė santuoką su A. Y. ir kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, lėmusios leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui išdavimą, taip pat jis iki minėto 2025 m. birželio 12 d. sprendimo nesikreipė į atsakovą dėl leidimo išdavimo gyventi Lietuvos Respublikoje kitu pagrindu.

Akcentuoja, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-15481-1114/2025 nurodoma, jog teismo posėdžio metu paklausus, kodėl pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) nutraukęs santuoką, apie tai neinformavo Migracijos departamento, o tik 2025 m. birželio 26 d. kreipėsi dėl naujo leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo, pareiškėjo atstovė paaiškino, kad pareiškėjas surinko visus dokumentus ir kreipėsi tik tuomet. Minėtoje byloje, teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios sutrukdė jam netrukus po santuokos nutraukimo, o ne praėjus daugiau nei 7 mėnesiams, pateikti Migracijos departamentui informaciją apie santuokos su A. Y. nutraukimą, kadangi pareiškėjui užteko tik pranešti Migracijos departamentui apie santuokos nutraukimą ir pateikti santuokos nutraukimą patvirtinantį dokumentą. Taigi, pareiškėjas nesilaikė Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos.

Byloje nekyla ginčas dėl to, kad Migracijos departamentui priėmus 2025 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (panaikinus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), nes nutraukta pareiškėjo santuoka), pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje paskelbtas negaliojančiu 2025 m. liepos 3 d. Taigi, kadangi Migracijos departamento 2025 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra panaikintas, nėra sustabdytas jo galiojimas / taikymas, todėl pareiškėjas nuo 2025 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, o jis niekaip nepaneigė šios faktinės aplinkybės. Pareiškėjo argumentai apie jo vykdomą veiklą, naujai sudarytą santuoką, asmeninę charakteristiką, norus, atsakovo vertinimu, neįteisina jo buvimo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo argumentai dėl grįžimo į kilmės valstybę yra deklaratyvaus, abstraktaus pobūdžio, nepateikiant jokių konkrečių, tikslių detalių, kurios pagrįstų jo teiginius.

Atsakovas pabrėžia, kad pagal UTPĮ 28 straipsnio 2 dalį prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsienietis gali paduoti Migracijos departamentui tuo atveju, jeigu užsienietis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai, kitu atveju prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentui teikiamas per išorės paslaugų teikėją. Kadangi pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jis teisės Lietuvos Respublikoje teikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi neturi. Dėl to Migracijos departamentas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymus, tačiau tai neatima iš pareiškėjo teisės kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo per išorės paslaugų teikėją.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Departamento Vilniaus skyriaus 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimo nepriimti (atmesti) pareiškėjo prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl Departamento Vilniaus skyriaus 2025 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo nepriimti (atmesti) pareiškėjo prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš rašytinės bylos medžiagos ir žodinių proceso dalyvių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, 2022 m. liepos 12 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, t. y. Lietuvos Respublikoje gyvena asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Departamentas 2022 m. rugsėjo 1 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti leidimą laikinai gyventi, išduodant dokumentą, galiojantį iki 2025 m. rugsėjo 5 d.

Departamentas 2025 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, nes (duomenys neskelbtini) jo santuoka buvo nutraukta. Pažymėtina, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-14544-1102/2025 atmetė pareiškėjo skundą dėl Departamento 2025 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, panaikinimo, tačiau pareiškėjas šį teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. gruodžio 17 d. priėmė neskundžiamą nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2675-789/2025, kuriuo atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjo santuoka buvo nutraukta, todėl atsirado Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas 2025 m. birželio 26 d. per MIGRIS pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, prašymo Nr. (duomenys neskelbtini).

Departamento 2025 m. liepos 7 d. elektroniniame laiške nurodoma, kad pasikeitė pareiškėjo 2025 m. birželio 26 d. prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) būsena, nurodant: „Jūsų prašymas nepriimtas, kadangi Kita (Asmuo LR randasi neteisėtai). Prašymą, atitinkantį reikalavimus, turite pateikti iš naujo per Migracijos IS“.

Departamentas 2025 m. liepos 7 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę – Baltarusiją – per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2025 m. liepos 21 d. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-15481-1114/2025 atmetė pareiškėjo skundą dėl Departamento 2025 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, tačiau pareiškėjas šį teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. lapkričio 19 d. priėmė neskundžiamą nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2701-1188/2025, kuriuo pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Departamento Vilniaus skyrius 2025 m. rugpjūčio 6 d. priėmė sprendimą, kuriame į pareiškėjo pateiktą prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog: „Prašymas išduoti M. Y., gim. (duomenys neskelbtini), leidimą laikinai gyventi LR atmestas, kadangi užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai“. Sprendimą pasirašė Migracijos departamento Vilniaus skyriaus klientų priėmimo ir aptarnavimo skyriaus specialistas O. S.. MIGRIS sistemoje nurodoma, kad prašymas atmestas.

Pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 4 d. pakartotinai per MIGRIS pateikė dokumentus ir prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu išdavimo, prašymo Nr. (duomenys neskelbtini).

Departamento Vilniaus skyrius 2025 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą, kuriame į 2025 m. rugsėjo 4 d. pateiktą prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog: „Prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) nepriimtas, nes užsienietis randasi Lietuvoje nelegaliai ir dar nėra priimtas teismo sprendimas dėl grąžinimo į užsienio valstybę“. Sprendimą pasirašė Migracijos departamento Vilniaus skyriaus vyresnysis klientų aptarnavimo specialistas A. S., o MIGRIS sistemoje nurodoma, kad prašymas atmestas.

Pareiškėjas nesutinka su Departamento Vilniaus skyriaus 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimu nepriimti (atmesti) jo prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir su Departamento Vilniaus skyriaus 2025 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu nepriimti (atmesti) jo prašymo Nr. (duomenys neskelbtini), todėl prašo teismo juos abu panaikinti kaip nepagrįstus.

Įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2025 m. sausio 1 d.) nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką (UTPĮ 1 straipsnio 1 dalis).

Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis.

Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi.

Pažymėtina, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar nepakeistas leidimas laikinai gyventi.

Įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentui gali pateikti per išorės paslaugų teikėją, o užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, – Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas. To paties straipsnio 2(1) dalyje įtvirtinta, kad kriterijus, kuriais vadovaujantis parenkamos užsienio valstybės, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi per išorės paslaugų teikėją, ir užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi per išorės paslaugų teikėją, sąrašą tvirtina vidaus reikalų ministras. Išorės paslaugų teikėją, kuris veikia šiame sąraše nurodytose užsienio valstybėse, parenka Migracijos departamentas. Užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi per išorės paslaugų teikėją, sąrašas tvirtinamas ar keičiamas motyvuotu Migracijos departamento siūlymu, kuris pateikiamas vadovaujantis vidaus reikalų ministro patvirtintais kriterijais ir pasikonsultavus su šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytomis institucijomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 28 straipsnio 2 dalis negali būti aiškinama kaip numatanti, jog asmuo, kuris neteisėtai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje pasibaigus jam išduoto leidimo galiojimui, neišvykęs iš Lietuvos Respublikos apskritai negali gauti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., mutatis mutandis išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-2332/2011). Tam tikrais atvejais leidimą gyventi gali gauti ir užsienietis, Lietuvos Respublikoje esantis neteisėtai (žr., pvz., mutatis mutandis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5453-822/2018).

Įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad vidaus reikalų ministras nustato tvarką, reglamentuojančią prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimą ir leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, vertinimą, ar darbdavys atitinka šiame Įstatyme nustatytas sąlygas, vertinimą, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, vertinimą, ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, taip pat vertinimą, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 1V-615 redakcija) (toliau – ir Aprašas; ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. lapkričio 16 d.), 8 punkte įtvirtinta, kad užsienietis ar Aprašo 18–22 punktuose nurodytas asmuo prašymą išduoti ar pakeisti leidimą užpildo per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS), pateikdamas Aprašo 1 ar 2 priede nurodytus duomenis. Aprašo 10 punkte nustatyta, kad užsienietis asmeniškai, o Aprašo 20–22 punktuose nurodytais atvejais – ir šiuose punktuose nurodytas asmuo, užpildęs prašymą išduoti ar pakeisti leidimą per MIGRIS, per 4 mėnesius nuo šio prašymo per MIGRIS užpildymo dienos turi atvykti į Migracijos departamentą, o jeigu prašymas išduoti leidimą bus teikiamas per išorės paslaugų teikėją – per 4 mėnesius nuo šio prašymo per MIGRIS užpildymo dienos turi atvykti į išorės paslaugų teikėją ir pateikti atitinkamus dokumentus. Pagal Aprašo 11 punktą užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti arba pakeisti leidimą pateikia Migracijos departamentui. Užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti leidimą, išskyrus prašymą išduoti leidimą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8, 10, 11 ar 12 punkte nustatytu pagrindu, gali pateikti per išorės paslaugų teikėją. Prašymą išduoti arba pakeisti leidimą skubos tvarka gali pateikti užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, Migracijos departamentui. Per išorės paslaugų teikėją pateikti prašymai išduoti leidimą nagrinėjami bendra tvarka.

Aprašo 57 punkte nustatyta, kad Migracijos departamentui teikiamas užsieniečio prašymas išduoti arba pakeisti leidimą, naujai įforminti leidimą, leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį laikomas priimtu, kai Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, nustatęs, kad pateikti visi reikiami Aprašo 8, 10, 47 ar 50 punkte nurodyti dokumentai ir duomenys, atlikęs Aprašo 56 ir 561 punktuose nurodytus veiksmus, apie prašymo išduoti arba pakeisti leidimą, naujai įforminti leidimą, leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį priėmimą pažymi MIGRIS. Pagal Aprašo 58 punktą išorės paslaugų teikėjui teikiamas prašymas išduoti leidimą, naujai įforminti leidimą laikomas priimtu, kai išorės paslaugų teikėjo darbuotojas, nustatęs, kad užsienietis atitinka Aprašo 10 ar 47 punkte nustatytus reikalavimus ir pateikė visus reikiamus Aprašo 8 ir 10 punktuose arba Aprašo 47 punkte nurodytus dokumentus ir duomenis, atlikęs Aprašo 56 punkte nurodytus veiksmus, apie prašymo išduoti leidimą priėmimą pažymi MIGRIS.

Pagal UTPĮ 39 straipsnį užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis: 1) gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi; 2) gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi; 3) gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas leidimą gyventi, kuris yra panaikintas; 4) turi suklastotą leidimą gyventi; 5) turi suklastotą kelionės dokumentą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas elektroniniu būdu per MIGRIS 2025 m. birželio 26 d. ir 2025 m. rugsėjo 4 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, t. y., kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi. Migracijos departamentas MIGRIS sistemoje pažymėjo, kad pareiškėjo abu prašymai atmesti. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas prašymų padavimo metu (2025 m. birželio 26 d. ir 2025 m. rugsėjo 4 d.) Lietuvoje gyveno neteisėtai, 2025 m. birželio 12 d. panaikinus jo leidimą laikinai gyventi, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kaip minėta, konstatavo, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui panaikintas pagrįstai.

Konkrečiai dėl aplinkybių, susijusių su pareiškėjo atžvilgiu priimtais šioje byloje skundžiamais sprendimais, pažymėtina, kad pareiškėjas į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo išdavimo kreipėsi būdamas Lietuvos Respublikoje neteisėtai, žinodamas apie savo leidimo laikinai gyventi panaikinimą, taip pat neinformavęs Departamento apie nutrūkusią santuoką, kurios pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad netgi pareiškėjo teiktuose prašymuose yra nurodyta: „Pastaba. Atvykus rezervuotu laiku į Migracijos departamentą užsieniečio buvimas Lietuvoje turi būti teisėtas“. Teismas akcentuoja, kad būtent užsieniečiams tenka pareiga pateikti visus reikiamus dokumentus kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi ar kito dokumento išdavimo. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal teisės aktų nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo tvarką Migracijos departamentui teikiamas užsieniečio prašymas išduoti leidimą laikomas priimtu, kai Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, nustatęs, kad pateikti visi reikiami dokumentai ir duomenys, atlikęs tam tikrus veiksmus, apie prašymo išduoti leidimą priėmimą pažymi MIGRIS. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad jo prašymai Departamentui buvo pateikti jam teisėtai esant Lietuvoje arba esant išskirtinėms svarbioms aplinkybėms, kurios patvirtintų, kad pareiškėjo situacija atitinka atvejus, kai leidimą gyventi gali gauti ir užsienietis, Lietuvos Respublikoje esantis neteisėtai (žr., pvz., mutatis mutandis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5453-822/2018). Pareiškėjas žinojo, kad jo leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas būtent santuokos su A. Y. pagrindu, tačiau santuokai (duomenys neskelbtini) nutrūkus apie pasikeitusias aplinkybes Departamento sąmoningai neinformavo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas turėjo žinoti užsieniečių buvimui Lietuvoje taikomas taisykles, kreipimosi dėl laikino leidimo gyventi pateikimo ir išdavimo tvarką, įvertinti galimybes gauti leidimą laikinai gyventi, o šiuo atveju pareiškėjas savo sąmoningais veiksmais sudarė situaciją, kurioje atsidūrė jis ir jo sutuoktinė, t. y. pareiškėjas žinojo, kad 2025 m. birželio 12 d. jam panaikintas leidimas laikinai gyventi, nutrūkus ankstesnei santuokai, tačiau (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės gyventi Lietuvoje, pasirinko sudaryti santuoką su Lietuvos Respublikos piliete A. V.. Pareiškėjas, teikdamas argumentus dėl savo individualios veiklos Lietuvoje, mokamų mokesčių, taip pat nurodydamas, jog neturi jokių galimybių vykti į Baltarusiją, nes neturi ten gyvenamosios vietos, darbo, pajamų, o taip pat, jog gali būti areštuotas, nes karo pradžioje buvo Ukrainoje, niekaip neįrodė šių savo teiginių, todėl jie laikytini tik gynybine jo pozicija ir atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014). Pripažinus, kad pareiškėjas, panaikinus jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, neišvyko iš Lietuvos Respublikos, buvo Lietuvos teritorijoje neteisėtai, Departamentas darė išvadą, kad pareiškėjui Lietuvoje būnant neteisėtai jis turi teisę kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo tik per išorės paslaugų teikėją. Kitu atveju, t. y. jei užsienietis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, jis gali teikti prašymą Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas. Taigi, pripažintina, kad šiuo atveju pareiškėjas nesilaikė teisės aktų nustatytos tvarkos kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Nors pareiškėjas teigia, jog jam neaišku, dėl kokių priežasčių atsakovas nepriima dokumentų ir nenurodo priežasčių, kodėl užregistravus naują santuoką pareiškėjas negali gauti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu, teismas tokius pareiškėjo argumentus laiko gynybine pozicija, kadangi Departamentas nurodė priežastį, dėl kurios nepriima pareiškėjo prašymų – jis teikia prašymus, būdamas Lietuvoje neteisėtai.

Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamentas tinkamai taikė ginčo santykiams taikytinas teisės aktų nuostatas, tinkamai įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, kurių nėra pagrindo naikinti. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Netenkinus skundo reikalavimų, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos jam nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. Y. patikslintą skundą atmesti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė