- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-23
- Bylos Nr.
- eI2-15481-1114/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03853-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- M. Y.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės
dalyvaujant pareiškėjui M. Y., pareiškėjo įgaliotai atstovei advokatei Laimai Žukauskaitei,
dalyvaujant atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Laimai Zajankauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo M. Y. (toliau ir – pareiškėjas) skundas, kuriame prašoma: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir MD, Migracijos departamentas) 2025-07-07 sprendimą Nr. 25S153942 (toliau ir – Sprendimas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas skunde paaiškino:
2.1. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr.760179863 buvo išduotas 2022-09-06 ir galiojo iki 2025-09-05.
2.2. MD 2025-07-03 priėmė sprendimą Nr. 25S136956, kuriuo panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760179863.
2.3. Pareiškėjas nuo 2022-11-09 Lietuvos Respublikoje vykdo individualią veiklą (užsiima informacinių technologijų ir kompiuterinių paslaugų, kompiuterių konsultacine individualia veikla), iš kurios gauna pajamas, išlaiko šeimą, moka mokesčius.
2.4. Per visą savo gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį pareiškėjas jokių įstatymo pažeidimų nėra padaręs, neturėjo jokių pastabų iš Lietuvos valstybės ir savivaldybės institucijų/įstaigų.
2.5. Pareiškėjas 2024-11-20 nutraukė santuoką, sudarytą su A. Y..
2.6. Pareiškėjas 2025-06-21 Vilniaus civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete A. V..
2.7. Pareiškėjas, įregistravęs santuoką, kreipėsi į MD dėl naujo leidimo išdavimo (2025-06-23 aplikacijos Nr. 2506-LLG-5911, rezervavimo ir vizito laikas 2025-07-07 Nr. 5962569).
2.8. Pareiškėjui ir jo sutuoktinei nėra jokių galimybių vykti į Baltarusiją.
3. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis 2024 metų liepą buvo išvykęs į Baltarusiją, nes buvo pasibaigęs pareiškėjo paso galiojimas ir pareiškėjui reikėjo pasikeisti asmens dokumentą. Baltarusijoje gyvena pareiškėjo mama (pensininkė) ir tėvas (sergantis ketvirtos stadijos kasos vėžiu), pareiškėjas seserų ir brolių neturi, turi tik pusseseres ir pusbrolius. Baltarusijoje pareiškėjo tėvai turi butą; pareiškėjui atskirai išskirtos vietos tėvų bute nėra; tėvas sunkus ligonis, kuriam reikia rimtos priežiūros, iš pareiškėjo pusės būtų nelabai gražu pas tėvus taip atvykti, bet, aišku, tėvai pareiškėją priimtų. Dėl darbo pagal individualios veiklos liudijimą pareiškėjas paaiškino, kad tai, ar dirba nuotoliniu būdu ar ne, priklauso nuo užsakovo; pagrinde dirba nuotoliniu būdu, dėl kai kurių projektų turi vykti į Latviją, nes įmonė, kuriai pareiškėjas dirba, kuri suteikia pareiškėjui darbų, yra registruota Latvijoje; užsakovai neleis pareiškėjui dirbti iš Baltarusijos, nes yra tam tikrų apribojimų. Paaiškino, kad pareiškėjas dalyvavo protestuose, rėmė kai kurias žmogaus teises ginančias organizacijas, o kadangi tai darė per savo asmeninę banko sąskaitą, buvo pagrindas nerimauti dėl savo saugumo, todėl 2021 metais išvyko į Ukrainą. Karo pradžią sutiko Kijeve, tai Baltarusijos specialiosioms tarnyboms dar viena priežastis įtartinai žiūrėti į pareiškėją.
4. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu prašė panaikinti skundžiamą Sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį, išlaidas advokato pagalbai apmokėti). Paaiškino, kad MD siaurai nagrinėja klausimą, vertina tik faktą, kad yra nutraukta pareiškėjo pirma santuoka, tačiau neatsižvelgia į faktą, kad pareiškėjas jau yra sudaręs antrą santuoką. Užregistravęs santuoką su A. V., pareiškėjas iš karto kreipėsi į MD per Migris su pranešimu (tris kartus raštu kreipėsi), tačiau joks sprendimas tuo klausimu nebuvo priimtas; pareiškėjas tik žinute buvo informuotas, kad atsisakoma priimti jo dokumentus. Pareiškėjas 2025-09-03 vėl išsiuntė dokumentus, paskirtas susitikimo laikas pareiškėjui yra 2025-09-19. Jeigu pareiškėjas išvyktų į Baltarusiją, jis neturi Baltarusijoje darbo, neturi kur gyventi, nes jo turtas yra parduotas. Jeigu tik pareiškėjas kirs sieną, iš karto bus areštuotas. Paaiškino, kad pareiškėjo Migracijos departamentui pateiktas 2025-06-26 prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi buvo grąžintas pareiškėjui, prašymas nebuvo priimtas. Dar kartą pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi MD padavė 2025 m. liepos mėnesį, o trečią kartą prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje MD pateiktas 2025-09-03 (paskirtas atvykimo laikas 2025-09-19). Apie tai, kad prašymą atsisakyta priimti, pareiškėjas informuotas per Migris. Paaiškino, kad pareiškėjas, nutrūkus santuokai 2024 m. lapkritį, nepateikė MD informacijos apie pasikeitusius duomenis iš karto, o kreipėsi į MD išduoti leidimą laikinai gyventi tik 2025 m. birželio pabaigoje, nes surinko visus dokumentus, susitvarkė ir tada kreipėsi. Paaiškino, kad grėsmė atvykimo į Baltarusiją yra, kad „kažkada, kai buvo neramumai Baltarusijoje, jis rėmė opoziciją per savo banko sąskaitą“, be to, prasidėjus karui, pareiškėjas buvo Ukrainoje, tada su pirmąja žmona ir atvyko į Lietuvos Respubliką.
Atsiliepimas
5. Atsakovas MD su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime paaiškino:
5.1. Priešingai nei teigiama skunde, MD įvertino pareiškėjo individualią situaciją (jo buvimą Lietuvoje, turėtus dokumentus, patvirtinančius jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje, šeimyninius, ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika ir kt.). Pareiškėjas skunde iš esmės nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos priimant ginčijamą Sprendimą ar aplinkybių, kurios buvo neįvertintos. Pareiškėjas savo skundu nepaneigia ginčijamu Sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas iki 2025-07-03 neįteisino savo buvimo Lietuvos Respublikoje.
5.2. Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra teisėtai, nes pareiškėjas turi teisėtą pagrindą likti Lietuvos Respublikoje (pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą (šeimos susijungimo atvejis)). Pažymi, kad UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas (šeimos susijungimo atvejis) yra vienas iš leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo pagrindų, tačiau tokio pagrindo buvimas savaime neįteisina užsieniečio buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje. Pagal UTPĮ 2 straipsnio nuostatas, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje suteikia teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, nacionalinė viza suteikia teisę būti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas iki paskutinės teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje dienos (2025-07-03) minėtų dokumentų negavo, todėl neįteisino savo buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje.
5.3. Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad pareiškėjas prašė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje būdamas teisėtai. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau ir – LLG aprašas, Aprašas) 57 punktas numato, kad MD teikiamas užsieniečio prašymas išduoti arba pakeisti leidimą laikomas priimtu, kai MD įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, nustatęs, kad pateikti visi reikiami Aprašo 8, 10, 47 ar 50 punkte nurodyti dokumentai ir duomenys, atlikęs Aprašo 56 ir 56(1) punktuose nurodytus veiksmus, apie prašymo išduoti arba pakeisti leidimą, naujai įforminti leidimą, leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį priėmimą pažymi MIGRIS. LLG aprašo 10.2. papunktis numato, kad užsienietis asmeniškai, o Aprašo 20–22 punktuose nurodytais atvejais – ir šiuose punktuose nurodytas asmuo, užpildęs prašymą išduoti ar pakeisti leidimą per MIGRIS, per 4 mėnesius nuo šio prašymo per MIGRIS užpildymo dienos turi atvykti į MD, o jeigu prašymas išduoti leidimą bus teikiamas per išorės paslaugų teikėją – per 4 mėnesius nuo šio prašymo per MIGRIS užpildymo dienos turi atvykti į išorės paslaugų teikėją, ir pateikti dokumentą, suteikiantį teisę būti ar likti Lietuvos Respublikoje, kai prašymą išduoti leidimą užsienietis, kuriam netaikomas bevizis režimas, pateikia Migracijos departamentui. Pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi MIGRIS užpildė 2025-06-26, tačiau asmuo Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, todėl prašymas buvo atmestas. Taip pat pažymi, kad UTPĮ 28 straipsnio 2 dalis numato, kad užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikia per MD pasirinktą išorės paslaugų teikėją. Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi pateikia MD, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, net jei pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi būtų pateikęs Lietuvos Respublikoje būdamas teisėtai, pareiškėjas negalėtų turėti teisėto lūkesčio likti Lietuvos Respublikoje, kol jo prašymas būtų nagrinėjamas (pareiškėju neturint dokumento leidžiančio jam būti Lietuvos Respublikoje).
5.4. MD priimtų sprendimų apskundimas, t. y. 2025-06-12 sprendimo Nr. 25S136956 dėl panaikinimo leidimo laikinai gyventi bei 2025-07-07 sprendimo Nr. 25S153942 dėl grąžinimo į užsienio valstybę, neįteisina pareiškėjo buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo leidimas laikinai gyventi negalioja nuo 2025-07-03, pareiškėjas iki minėtos dienos negavo kito dokumento, suteikiančio jam teisę gyventi ar būti Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjo pareiga išvykti iš Lietuvos Respublikos pagal UTPĮ 124 straipsnio 1 dalies nuostatas atsirado 2025-07-03 ir pareiškėjas šios pareigos nevykdė. UTPĮ nenumato, kad pareiškėjas šios pareigos galėtų nevykdyti dėl jo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis.
5.5. Ginčijamu Sprendimu nėra neigiami pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika. Tačiau pažymėtina tai, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) joje gyventi nėra prigimtinė, ši teisė trečiųjų šalių piliečiams nėra suteikiama automatiškai ir yra įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571- 1047/2024, 2024-09-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2109-1047/2024). Be to, ginčijamu Sprendimu pareiškėjui nėra užkertamas kelias teisėtai sugrįžus į Lietuvos Respubliką pateikti prašymą dėl leidimo gyventi ar būnant užsienyje pateikti prašymą dėl leidimo gyventi per išorės paslaugų tiekėją. Pareiškėjo argumentai, kad jis neturi jokių galimybių vykti į Baltarusiją yra deklaratyvūs ir nepatvirtinti jokiais duomenimis, pareiškėjas su 2025-06-26 prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad 2024 metais lankėsi Baltarusijoje. Valstybės sienos apsaugos tarnybos sistemos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas periodiškai keliauja į Baltarusiją.
5.6. Pažymi, kad UTPĮ numato aiškią pareigą užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos, leidimo laikinai gyventi galiojimo ar bevizio režimo pabaigos išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas esant imperatyviems pagrindams, pareiškėjas viršijo leistiną buvimo laiką Lietuvoje. Todėl MD, priešingai nei teigia pareiškėjas, pagrįstai taikė UTPĮ normas ir priėmė ginčijamą Sprendimą.
5.7. MD priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.
6. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko MD atsiliepime pateiktus argumentus, prašo pareiškėjo skundo netenkinti. Paaiškino, kad argumentus išdėstė atsiliepime. Pareiškėjas nepagrįstai ilgai neinformavo MD apie pasikeitusias aplinkybes, nors tam jam reikėjo tik turėti santuokos nutraukimo liudijimą. Pareiškėjas turėjo pareigą laikytis įstatymų ir pateikti tokią informaciją. Nutraukus pirmąją santuoką buvo pagrindas panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir šiuo metu pareiškėjas Lietuvos teritorijoje yra neteisėtai. Pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvoje negalioja nuo 2025-07-03, nes yra MD paskelbtas negaliojančiu. Aplinkybės, kad pareiškėjas turi darbą Lietuvoje ir yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, nėra tos priežastys, dėl kurių pareiškėjas turėtų teisėtą pagrindą gyventi Lietuvoje. Teisėtas pagrindas yra leidimas gyventi Lietuvoje arba viza. Pareiškėjas turi teisę paduoti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, bet tai nėra pagrindas jam dabar teisėtai gyventi Lietuvoje. Kadangi pareiškėjas Lietuvoje yra neteisėtai, tai sudaro pagrindą MD priimtam ginčijamam Sprendimui. Paaiškino, kad pareiškėjas, Lietuvos teritorijoje teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi, turi būti Lietuvoje teisėtai, o pareiškėjas šiuo metu Lietuvoje yra neteisėtai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai nuspręsta grąžinti pareiškėją į Baltarusiją, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti per nustatytą terminą. Pareiškėjas prašo: 1) panaikinti MD Sprendimą; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8.1. Pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos pilietis.
8.2. Pareiškėjui 2022-09-06 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760179863 (kaip ne Lietuvos Respublikos piliečio šeimos nariui), galiojęs iki 2025-09-05. Leidimas laikinai gyventi buvo išduotas vadovaujanti UTPĮ 40 str. 1 d. 3 p. ir 43 str. 1 d. 5 p.
8.3. MD 2025-06-12 priėmė sprendimą Nr. 25S136956, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760179863, galiojantį iki 2025-09-05. Pastarasis sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 50 str. 1 d. 4 p., tuo pagrindu, kad pareiškėjas nutraukė santuoką. Sprendime nurodyta, kad: 1) pareiškėjui leidimas laikinai gyventi yra išduotas UTPĮ 40 str. 1 d. 3 p. ir 43 str. 1 d. 5 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kurio Lietuvos Respublikoje gyvena sutuoktinis, kuris turi leidimą gyventi); leidimas laikinai gyventi įteiktas 2022-09-09; 2) MD nustatyta, kad pareiškėjo 2019-09-20 sudaryta santuoka su A. Y., kuriai leidimas laikinai gyventi išduotas UTPĮ 40 str. 1 d. 41 p. nustatytu pagrindu (aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas), nutraukta 2024-11-20; 3) UTPĮ 50 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas jeigu nutraukiama santuoka; atsižvelgus į tai, kad sutuoktinių 2019-09-20 sudaryta santuoka nutraukta 2024-11-20 ir, vadovaujantis UTPĮ 50 str. 1 d. 4 p., yra nustatytas pagrindas panaikinti leidimą laikinai gyventi.
8.4. MD 2025-07-07 priėmė sprendimą Nr. 25S153942 (Sprendimas), kuriuo nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į Baltarusiją per 14 dienų nuo Sprendimo įteikimo dienos (2025-07-07), t. y. iki 2025-07-21.
8.4.1. Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau ir – UTPĮ) 125 str. 1 d. 2 p. ir 127 str. 1, 3(1) ir 6 d. tuo pagrindu, kad pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
8.4.2. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas buvo Lietuvos Respublikoje, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760179863, išduotą nuo 2022-09-06 iki 2025-09-05, vadovaujantis UTPĮ 40 str. 1 d. 3 p. ir 43 str. 1 d. 5 p. nuostatomis (santuokos pagrindu). 2025-06-12 MD priėmė sprendimą Nr. 25S136956 t. y. panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760179863 (nutraukta santuoka), bei leidimas negaliojančiu paskelbtas 2025-07-03. Pareiškėjas iki paskelbiant leidimą gyventi negaliojančiu, iš Lietuvos neišvyko, todėl pažeidė UTPĮ 124 str. 1 d. nuostatą, kuri įpareigoja užsienietį išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos. Pareiškėjas jokio galiojančio dokumento, suteikiančio teisę būti ar gyventi šalyje šiuo metu neturi, todėl pažeidė UTPĮ 39 str. 3 p. nuostatą, kuri nurodo, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas leidimą gyventi, kuris yra panaikintas, Pareiškėjas nuo 2025-07-03 Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai.
8.4.3. Sprendime taip pat nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgus į UTPĮ 128 str. 1 d. nurodytas aplinkybes, t. y., kad Lietuvos migracijos informacinės sistemos duomenimis M. Y. turi žmoną A. V. gim. (duomenys neskelbiami), Lietuvos Respublikos pilietę, tačiau tai nesustabdo grąžinimo sprendimo vykdymo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, jis Lietuvoje nebuvo įdarbintas, todėl galima teigti, kad jis neturi ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat, kad jam nėra užkertamas kelias sugrįžti teisėtai į Lietuvos Respubliką ir į tai, kad nenustatyta UTPĮ 130 str. 1 ir 2 d. nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti į užsienio valstybę.
8.5. Pagal 2024-11-20 Santuokos nutraukimo liudijimą I-BH Nr. 0212280, pareiškėjo ir A. V. Y. santuoka nutraukta 2024-11-20 Baltarusijos Respublikos ambasadoje Lietuvos Respublikoje.
8.6. Pagal 2025-06-21 Santuokos sudarymo įrašą Nr. 1960, pareiškėjas (Baltarusijos Respublikos pilietis) ir A. V. (Lietuvos Respublikos pilietė) 2025-06-21 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką.
8.7. Į bylą pateikta 2022-11-14 Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. 1194805, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas Lietuvoje nuo 2022-11-09 vykdo individualią veiklą (kompiuterių konsultacinė veikla, taip pat kita informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų veikla).
8.8. Pareiškėjo ir jo sutuoktinės A. V. gyvenamoji vieta 2025-06-18 deklaruota (duomenys neskelbiami).
8.9. Pareiškėjas 2025-06-26 asmeniškai pateikė MD prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Prašyme nurodyta, kad pareiškėjas 2025-06-21 sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete A. V..
8.10. Atsakovas į bylą pateikė 2025-07-03 duomenis iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos IS, iš kurių matyti, kad pareiškėjas vieną kartą 2022 metų spalio mėnesį, vieną kartą 2023 metų sausio mėnesį ir vieną kartą 2024 metų liepos mėnesį buvo išvykęs į Baltarusijos Respubliką.
Teisinis reguliavimas, kuriuo, be kita ko, remiasi pareiškėjas, atsakovas
9. UTPĮ aktualiu ginčui laikotarpiu buvo nustatyta:
9.1. Užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentui gali pateikti per išorės paslaugų teikėją, o užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, – Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas (28 straipsnio 2 dalis).
9.2. Užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis: 1) gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi; 2) gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi; 3) gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas leidimą gyventi, kuris yra panaikintas; 4) turi suklastotą leidimą gyventi; 5) turi suklastotą kelionės dokumentą (39 straipsnis).
9.3. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis (40 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi (40 straipsnio 5 dalis).
9.4. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi (43 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
9.5. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama santuoka (50 straipsnio 1 dalies 4 punktas). UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei tai buvo pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi (50 straipsnio 2 dalis).
9.6. Užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos (124 straipsnio 1 dalis).
9.7. Sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi arba leidimas nuolat gyventi (125 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui (125 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
9.8. Sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti ir jeigu jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos (127 straipsnio 1 dalis). Įpareigojime išvykti iš Lietuvos Respublikos nustatomas ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas, per kurį užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos (127 straipsnio 3 dalis). Jeigu yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba įpareigojime išvykti iš Lietuvos Respublikos jam gali būti nustatytas trumpesnis negu 7 dienų terminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, arba terminas savanoriškai išvykti nesuteikiamas (127 straipsnio 3(1) dalis). Šio straipsnio 1, 3 dalyse nurodytas terminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pratęstas dėl UTPĮ 128 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose ir 2 dalies 3, 4 punktuose nurodytų aplinkybių (127 straipsnio 3(2) dalis). Sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar jo vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priima ir jo įvykdymą kontroliuoja institucija, nustačiusi užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę pagrindą, – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba (127 straipsnio 6 dalis). Tvarką, reglamentuojančią, sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, grąžinimo į užsienio valstybę ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimą ir jų vykdymą, nustato vidaus reikalų ministras (127 straipsnio 7 dalis).
9.9. Priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą (128 straipsnio 1 dalis).
9.10. Draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę (130 straipsnio 1 dalis). Užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (130 straipsnio 2 dalis).
10. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329, (Aprašas) aktualiu ginčui laikotarpiu buvo nustatyta:
10.1. Užsienietis ar Aprašo 18–22 punktuose nurodytas asmuo prašymą išduoti ar pakeisti leidimą užpildo per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS), pateikdamas Aprašo 1 ar 2 priede nurodytus duomenis (8 punktas).
10.2. Užsienietis asmeniškai, o Aprašo 20–22 punktuose nurodytais atvejais – ir šiuose punktuose nurodytas asmuo, užpildęs prašymą išduoti ar pakeisti leidimą per MIGRIS, per 4 mėnesius nuo šio prašymo per MIGRIS užpildymo dienos turi atvykti į Migracijos departamentą, o jeigu prašymas išduoti leidimą bus teikiamas per išorės paslaugų teikėją – per 4 mėnesius nuo šio prašymo per MIGRIS užpildymo dienos turi atvykti į išorės paslaugų teikėją, ir pateikti dokumentą, suteikiantį teisę būti ar likti Lietuvos Respublikoje, kai prašymą išduoti leidimą užsienietis, kuriam netaikomas bevizis režimas, pateikia Migracijos departamentui (10.2 papunktis).
10.3. Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti arba pakeisti leidimą pateikia Migracijos departamentui (11 punkto pirmoji pastraipa). Užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti leidimą, išskyrus prašymą išduoti leidimą UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 8, 10, 11 ar 12 punkte nustatytu pagrindu, gali pateikti per išorės paslaugų teikėją (11 punkto antroji pastraipa)
10.4. Užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytais pagrindais gali užpildyti per MIGRIS Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis (vyresnis nei 18 metų), pas kurį atvykstama šeimos susijungimo pagrindu (18 punkto antroji pastraipa).
10.5. Užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą per MIGRIS gali užpildyti jo advokatas, pridėjęs savo asmens tapatybę, teisę verstis advokato veikla bei atstovavimą patvirtinančius dokumentus (19 punktas).
10.6. Migracijos departamentui teikiamas užsieniečio prašymas išduoti arba pakeisti leidimą, naujai įforminti leidimą, leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį laikomas priimtu, kai Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, nustatęs, kad pateikti visi reikiami Aprašo 8, 10, 47 ar 50 punkte nurodyti dokumentai ir duomenys, atlikęs Aprašo 56 ir 56¹ punktuose nurodytus veiksmus, apie prašymo išduoti arba pakeisti leidimą, naujai įforminti leidimą, leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį priėmimą pažymi MIGRIS (57 punktas).
10.7. Išorės paslaugų teikėjui teikiamas prašymas išduoti leidimą, naujai įforminti leidimą laikomas priimtu, kai išorės paslaugų teikėjo darbuotojas, nustatęs, kad užsienietis atitinka Aprašo 10 ar 47 punkte nustatytus reikalavimus ir pateikė visus reikiamus Aprašo 8 ir 10 punktuose arba Aprašo 47 punkte nurodytus dokumentus ir duomenis, atlikęs Aprašo 56 punkte nurodytus veiksmus, apie prašymo išduoti leidimą priėmimą pažymi MIGRIS (58 punktas).
Teisinis vertinimas
11. Pareiškėjo ir jo atstovės advokatės argumentai, nurodyti skunde, teismo posėdžio metu, išdėstyti aukščiau šiame teismo sprendime, todėl pakartotinai nekartojami.
12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760179863 šeimos susijungimo pagrindu (nes Lietuvos Respublikoje gyveno pareiškėjo pirmoji sutuoktinė A. Y., kuri turėjo leidimą gyventi Lietuvoje). Su A. Y. pareiškėjo santuoka buvo nutraukta 2024-11-20. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo ir A. Y. 2019-09-20 sudaryta santuoka nutraukta 2024-11-20 (vadovaudamasis UTPĮ 50 str. 1 d. 4 p.), 2025-06-12 priėmė sprendimą Nr. 25S136956, kuriuo panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr. 760179863. Pareiškėjas MD 2025-06-12 sprendimą Nr. 25S136956 apskundė Regionų administraciniam teismui. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemose Liteko duomenų, administracinėje byloje Nr. eI2-14544-1102/2025 buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti MD 2025-06-12 sprendimą Nr. 25S136956, ir Regionų administracinio teismo 2025-09-17 sprendimu pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas. Regionų administracinio teismo 2025-09-17 sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eI2-14544-1102/2025, dar nėra įsiteisėjęs.
13. Ginčas byloje nekyla, kad pareiškėjo santuoka su A. Y. nutraukta 2024-11-20. Pagal UTPĮ 50 straipsnio 1 dalie 4 punktą, 5 dalį, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas , jeigu nutraukiama santuoka, o santuokos sudarymas buvo pagrindas išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas į bylą nepateikė duomenų, kad iki Migracijos departamento 2025-06-12 sprendimo Nr. 25S136956 priėmimo pareiškėjas informavo Migracijos departamentą, kad nutraukė santuoką su A. Y. ir kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, lėmusios leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760179863 pareiškėjui išdavimą; byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas iki pastarojo Migracijos departamento sprendimo priėmimo kreipėsi dėl leidimo išdavimo gyventi Lietuvos Respublikoje kitu pagrindu. Teismo posėdžio metu paklausus, kodėl pareiškėjas, 2024-11-20 nutraukęs santuoką, neinformavo Migracijos departamento apie tai, t. y. pasikeitusius duomenis, o tik 2025-06-26 kreipėsi dėl naujo leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo, pareiškėjo atstovė paaiškino, kad pareiškėjas susirinko visus dokumentus, susitvarkė ir tada kreipėsi. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios sutrukdė jam neturkus po santuokos nutraukimo (o ne praėjus daugiau nei 7 mėnesiams), pateikti MD informaciją, kad jis nutraukė santuoką su A. Y. 2024-11-20, nes pareiškėjui pakako tik pranešti Migracijos departamentui, kad santuoka nutraukta ir pateikti santuokos nutraukimą patvirtinantį dokumentą.
14. Taigi, pareiškėjas nesilaikė UTPĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos. Kaip minėta, UTPĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą.
15. Byloje nekyla ginčas dėl ginčijamame Sprendime nurodytos aplinkybės, kad MD priėmus 2025-06-12 sprendimą Nr. 25S136956 (panaikinus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760179863, nes nutraukta pareiškėjo santuoka), pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje negaliojančiu paskelbtas 2025-07-03. MD 2025-06-12 sprendimas Nr. 25S136956 nėra panaikintas, nėra sustabdytas jo galiojimas/taikymas.
16. Taigi, pareiškėjas nuo 2025-07-03 Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai (UTPĮ 39 straipsnio 2, 3 punktai).
17. Po to, kai Migracijos departamentas priėmė 2025-06-12 sprendimą Nr. 25S136956 (panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje), pareiškėjas 2025-06-21 sudarė antrą santuoką su Lietuvos Respublikos piliete A. V.. Tačiau antros santuokos sudarymas 2025-06-21 nereiškia, kad pareiškėjas gali teisėtai būti, gyventi Lietuvos Respublikoje su leidimu laikinai gyventi, kuris yra panaikintas ir paskelbtas negaliojančiu. Vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Santuokos su Lietuvos Respublikos piliete sudarymo faktas pats savaime nesudaro pagrindo pareiškėjui teisėtai būti Lietuvos Respublikoje.
18. Kaip minėta, UTPĮ 124 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, pagal kurią pareiškėjas turėjo pareigą išvykti iš Lietuvos Respublikos iki leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos (t. y. iki 2025-07-03), tačiau to nepadarė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių iki 2025-07-03 negalėjo išvykti iš Lietuvos. Nors teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė paaiškino, kad pareiškėjas Baltarusijoje neturi kur gyventi, tačiau, pats pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo mama ir tėvas gyvena Baltarusijoje, turi butą, kuriame priimtų gyventi ir pareiškėją. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu tik deklaratyviai nurodė, kad pareiškėjo turtas Baltarusijoje parduotas, bet byloje nėra duomenų, kad gyvendamas Baltarusijoje pareiškėjas apskritai turėjo kokio nors nekilnojamojo turto, kokį konkrečiai nekilnojamąjį turtą pareiškėjas Baltarusijoje pardavė, jeigu iš tikrųjų pardavė. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas Baltarusijoje neturi darbo. Tačiau, kaip teismo posėdžio metu paaiškino pats pareiškėjas dėl savo darbo pagal individualios veiklos liudijimą tai, ar pareiškėjas dirba nuotoliniu būdu ar ne, priklauso nuo užsakovo; pagrinde dirba nuotoliniu būdu, dėl kai kurių projektų turi vykti į Latviją, nes įmonė, kuriai pareiškėjas dirba, kuri suteikia pareiškėjui darbų, yra registruota Latvijoje; užsakovai neleis pareiškėjui dirbti iš Baltarusijos, nes yra tam tikrų apribojimų. Taigi, pareiškėjas pagrinde dirba nuotoliu, pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad iš Baltarusijos negalėtų dirbti dėl tam tikrų apribojimų, nenurodydamas konkrečiai kokių.
19. UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jam panaikinta leidimas laikinai gyventi; 125 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui.
20. UTPĮ 128 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, į kurias atsižvelgiama priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę. Migracijos departamentas iš esmės įvertino šias aplinkybes ginčijamame Sprendime.
21. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo atžvilgiu yra aplinkybės, nurodytos 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad jis dalyvavo protestuose, rėmė kai kurias žmogaus teises ginančias organizacijas, o kadangi tai darė per savo asmeninę banko sąskaitą, buvo pagrindas nerimauti dėl savo saugumo, todėl 2021 metais išvyko į Ukrainą; karo pradžią sutiko Kijeve, tai Baltarusijos specialiosioms tarnyboms dar viena priežastis įtartinai žiūrėti į pareiškėją. Teismas šiuos pareiškėjo paaiškinimus vertina kaip deklaratyvaus, abstraktaus pobūdžio, nepateikiant jokių konkrečių, tikslių detalių (kaip antai, kokiuose protestuose ir kada pareiškėjas dalyvavo, kaip pasireiškė jo dalyvavimas protestuose, kokias konkrečiai žmogaus teises ginančias organizacijas jis rėmė ir pan.).
23. Taip pat, atsižvelgiant į pareiškėjo atstovės teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, susijusius su pareiškėjo prašymų išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimu, pažymėtina, kad UTPĮ 28 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsienietis gali paduoti Migracijos departamentui tuo atveju, jeigu užsienietis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai, kitu atveju prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentui teikiamas per išorės paslaugų teikėją.
24. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, daro išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą remiantis pareiškėjo ar kitais argumentais.
25. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimą Helle prieš Suomiją; LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
27. Pareiškėjas prašo priteisti iš MD pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas: sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (5 dalis).
29. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, nėra pagrindo priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
30. Pažymėtina, kad Regionų administracinio teismo 2025-07-17 nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – uždrausti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos grąžinti ir / ar išsiųsti pareiškėją M. Y. iš Lietuvos Respublikos į Baltarusiją iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės joje priimtas procesinis sprendimas. Migracijos departamentas padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Regionų administracinio teismo 2025-07-17 nutarties dalį, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar nėra išnagrinėjęs Migracijos departamento atskirojo skundo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Y. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.