Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutarimo A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas A. V. surašytas už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 4 d., apie 15.18 val., kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 29 kilometre vairavo transporto priemonę „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esant leistinam 110 km/val. greičiui, važiavo 161 km/val. greičiu ir viršijo nustatytą greitį 51 km/val. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 133 punkto reikalavimus.

Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neišsiaiškino visų aplinkybių, kurios turi esminės reikšmės bylai išspręsti. Administracinio teisės pažeidimo byla A. V. atžvilgiu buvo iškelta 2014-09-04, tačiau protokolo surašymas dar nereiškia, kad asmuo yra pripažintas kaltu. Pirmos instancijos teismas, vertindamas protokolo turinį, turėjo atsižvelgti, jog vadovaujantis teisės aktų reikalavimas, protokole turi būti nurodyta būtiniausia informacija, susijusi su greičio viršijimo aplinkybėmis. T. y. turi būti nurodoma pažeidimo padarymo vieta, data, laikas, esmė, pažeidimui išaiškinti panaudotos techninės priemonės pavadinimas, markė, numeris, metrologinės patikros liudijimo Nr., paklaidos dydis. Policijos pareigūnai surašę protokolą nebuvo nuoseklūs. Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. PNO 16091 yra nurodoma, kad A. V. vairuojamos transporto priemonės greičiui užfiksuoti buvo panaudotas greičio matuoklis VIZIR 0910077, patikros Nr.1431512, tačiau A. V. vairuojamos transporto priemonės sustabdymo metu policijos pareigūnai nesupažindino jo su panaudoto greičio matuoklio VIZIR 0910077 patikros sertifikato duomenimis. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad greičio matuoklio patikros duomenys buvo įteikti A. V. administracinio teisės pažeidimo protokolo forminimo momentu. Byloje dominuoja faktiniai duomenys apie dviejų visiškai skirtingų greičio matuoklių patikros sertifikatų duomenis. T. y. greičio matuoklio VIZIR 0910077 ir Berkut R Nr. 0709071. Skundo autoriui kyla pagrįstos abejonės dėl policijos pareigūnų galimo piktnaudžiavimo savo įgaliojimais, tačiau ši aplinkybė pirmos instancijos teisme nebuvo nagrinėta. Ginčo atveju nėra aišku su kuriuo konkrečiu matuokliu buvo iš tikrųjų matuotinas A. V. vairuojamos transporto priemonės greitis. Kaip minėto protokolo priedas yra pateikta fotonuotrauka, iš kurios visiškai nėra galimybių identifikuoti ne tik nufotografuoto automobilio valstybinių numerių, tačiau ir šios transporto priemonės markės ir jos modelio, todėl tikėtina, kad policijos pareigūnai, siekdami patraukti administracinėn atsakomybėn A. V., galimai nufotografavo bet kurią kitą transporto priemonę. Administracinio teisės pažeidimo protokolas, byloje esantys duomenys apie du visiškai skirtingus greičio matavimo prietaisus bei fotonuotrauka yra vienas kitam prieštaraujantys dokumentai, kurie dėl savo prieštaringumo negali būti laikomi patikimais bei pakankamais įrodymais. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles.

Skunde taip pat nurodoma, kad administracinė byla teismo posėdyje buvo nagrinėta 2014-10-15, o skundžiamas nutarimas priimtas 2014-10-24. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ir nutarimo priėmimo metu jau galiojo 2014-10-11 įsigaliojusi 2014-10-03 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1086 pakeitimo redakcija, pagal kurios 131.1 p. lengvaisiais automobiliais leidžiama greitkeliuose nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. važiuoti ne didesniu kaip 120 km/val. greičiu. Teigia, kad pagal ATPK 8 str. 2 d. aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią. Taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. Remiantis šia teisės nuostata, akivaizdu, kad Kauno apylinkės teismas privalėjo vadovautis minėtu LR vyriausybės nutarimo pakeitimu. Kadangi A. V. vairuojama transporto priemonė važiavo 163 km/h greičiu, teigtina, kad apelianto vairuojamos transporto priemonės greitis, atsižvelgiant į minėto LR vyriausybės nutarimo pakeitimus, galimai buvo viršytas tik ~ 43 km/h. Tai sudaro pagrįstą pagrindą teigti, kad A. V. padarytas administracinis teisės pažeidimas turi būti kvalifikuojamas remiantis ATPK 124 str. 5 d., o ne ATPK 124 str. 6 d.

Skunde A. V. teigia, jog pirmos instancijos teismas vertindamas įrodymus buvo šališkas ir šios bylos neišsprendė tiksliai pagal įstatymus kaip to reikalauja ATPK 248 str. Surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra neteisėtas, nes neatitinka teisės aktų reikalavimų. Todėl 2014-09-04 protokolas negali būti laikytinas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu administracinio teisės pažeidimo padarymą. Tai rodo pirmosios instancijos teismo besąlygišką šališkumą ir vienpusišką bei neobjektyvų aplinkybių vertinimą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje.

Skunde pareiškėjas taip pat teigia, kad buvo pažeistos administracinės nuobaudos skyrimo taisyklės. Kauno apylinkės teismas neatsižvelgė i tai, kad A. V. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Greitis, kuriuo jis važiavo, nežymiai viršija ribą, numatytą ATPK 124 str. 5 p. Pareiškėjo veiksmai nesukėlė jokių negatyvių pasekmių, vairavimo matomumas buvo geras, toks greitis buvo tik vieninteliame kelio ruože, įsitikinus, kad nėra kitų transporto priemonių ir nekeliama grėsmė. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. V. yra teigiamai charakterizuojamas, vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas įmonių bankroto procedūroms įvairiuose Lietuvos miestuose atlikti. Nurodytinos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu neskiriant transporto priemonės vairavimo teisės atėjimo nuobaudos, bus besąlygiškai pasiekti ATPK 20 str. numatyti nuobaudos tikslai.

Motyvuojamoji dalis

A. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.

Byloje nėra keliamas klausimas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto. Iš apeliacinio skundo matyti, jog pažeidėjas pripažįsta, jog viršijo leistiną greitį, tačiau nesutinka, jog viršijo greitį 51 km/val. A. V. prašo pripažinti jį padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ne ATPK 124 str. 6 d, o ATPK 124 str. 5 d., ir nubausti ATPK 124 str. 5 d. numatyta pinigine bauda.

ATPK 124 straipsnis numato administracinę atsakomybę už nustatyto greičio viršijimą. Minėto straipsnio 6 dalyje numatyta, jog nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams, vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, – baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių ir vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų. Tuo tarpu 5 dalyje numatyta, jog nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 kilometrų per valandą – užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų litų, o vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, – baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo šešių mėnesių iki vienerių metų.

Pirmosios instancijos teismas 2014 m. spalio 24 d. nutarimu pagrįstai nustatė, kad A. V. 2014 m. rugsėjo 4 d. kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 29 kilometre važiavo 161 km/val. greičiu. Šią aplinkybę patvirtina greičio matavimo prietaiso VIZIR Nr. 0910077 duomenys, kurie užfiksavo būtent 161 km/h greitį (įvertinus paklaidą). Kad šiuo prietaisu buvo matuojamas būtent automobilio „Toyota Land Cruiser‘ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo greitis patvirtino policijos pareigūnai A. G. ir L. S.. Be to, iš greičio matavimo nuotraukos akivaizdžiai matyti, kad tuo metu kelio atkarpoje jokių kitų transporto priemonių nebuvo. Greičio matavimo prietaisas VIZIR yra tinkamas naudoti (b. l. 50).

ATPK 8 straipsnio 2 dalis numato, kad aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. ATPK 124 straipsnio norma, už kurio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą nubaustas skundo autorius, yra blanketinė, t. y. nustatytas greitis, kurio viršijimas užtraukia administracinę atsakomybę, yra įtvirtintas kituose teisės aktuose – Vyriausybės patvirtintose Kelių eismo taisyklėse. 2014-10-11 įsigaliojo 2014-10-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1086 „Dėl LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ kuriuo buvo pakeistos nurodytu nutarimu patvirtintos Kelių eismo taisyklės ir priimta jų nauja redakcija. Pagal šių taisyklių 131.1. lengvaisiais automobiliais, motociklais ir triračiais greitkeliuose leidžiama važiuoti nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 120 km/h greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu. Nagrinėjamu atveju leistinas greitis buvo viršytas greitkelyje. Blanketinio teisinio reguliavimo pakeitimai patenka į ATPK 8 straipsnio 2 dalies taikymo sritį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-598/2012, Nr. N822-1237/2012 ir kt.). Tai įvertinus, konstatuotina, kad A. V. nubaudimo metu (2014-10-24) jau galiojęs ir šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas pagerina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, todėl turi grįžtamąją galią (ATPK 8 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad A. V. važiuojant 161 km/val. greičiu, kai, vadovaujantis KET pakeitimais, leistinas greitis kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 29 kilometre yra 120 km/val., viršytas leistinas greitis 41 km/val. Todėl pritartina apeliacinio skundo motyvui, jog pirmos instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ir nutarimo priėmimo metu privalėjo vadovautis galiojančiais KET pakeitimais, pagal kuriuos A. V. nustatytą didžiausią leistiną greitį viršijo ­41 km/val. Už numatyto greičio viršijimą atsakomybė kyla pagal ATPK 124 str. 5 d.

ATPK 30 str. nurodyta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas galimas tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, taikant 30¹ str. nuostatas.

Atsižvelgtina į tai, jog A. V. charakterizuojamas teigiamai, tačiau anksčiau už kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka ne kartą baustas, atsakomybę sunkina tai, jog per metus laiko pakartotinai padarytas tokios pat rūšies teisės pažeidimas, o atsakomybę lengvinančią aplinkybių nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms, aukštesniojo teismo nuomone, ATPK 20 str. numatytiems tikslams pasiekti A. V. skirtina 750 (septynių šimtų penkiasdešimties) litų dydžio bauda.

Atsižvelgiant į šiuos motyvus, Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutarimas keistinas. A. V. padaryta veika iš ATPK 124 straipsnio 6 dalies perkvalifikuojama į to paties straipsnio 5 dalį ir jam skirtina 750 Lt dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

A. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

perkvalifikuoti A. V. padarytą veiką iš ATPK 124 straipsnio 6 dalies į ATPK 124 straipsnio 5 dalį ir už šio pažeidimo padarymą paskirti A. V. 750 Lt (septynių šimtų penkiasdešimties litų) 217 (dviejų šimtų septyniolikos) Eur baudą.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.