Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2020-08-20 · Baudžiamoji byla Nr. e1-906-805/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-08-20
Bylos Nr.
e1-906-805/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31089-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. e1-906-805/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31089-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.14; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 20 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Lauros Mačiulytės-Valaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji A. B. 2020 m. rugpjūčio 4 d. apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jai priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, t. y. kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Iš kaltinamosios A. B. apklausos protokolo matyti, kad ji kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, gailėjosi ir parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 4 d. ji gėrė alaus. Tą pačią dieną po pietų, galėjo būti apie 16.20 val., kaimynė jos paprašė parsivežti iš autobusų stotelės, esančios (duomenys neskelbtini). Ji žinodama, kad yra gėrusi alkoholio, nepagalvojo, kad gali įpūsti, todėl pasiėmė jai priklausantį automobilį RENAULT MEGANE SCNIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir viena išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Automobiliu važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir, važiuodama (duomenys neskelbtini), kliudė dešinėje pusėje stovėjusio automobilio dešinį šoną savo automobilio galinio matymo dešiniu veidrodėliu. Mano, kad galimai važiavo per arti dešinio krašto ir dėl to kliudė minėtą automobilį. Po įvykio iš karto sustojo, priėjo prie apgadinto automobilio. Prie jo stovėjo vairuotojas. Jos vyriškis klausė, ar ji negėrus alkoholio. šiam prisipažino gėrusi alaus. Tada vyriškis iškvietė policijos pareigūnus, kurie jai tikrinimo girtumą, po to išvežė į policijos komisariatą. pažymėjo, kad ji oficialiai niekur nedirba, tačiau turi santaupų ir gali sumokėti baudą.

Liudytojas D. B. parodė, kad jis yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis. 2020 m. rugpjūčio 4 d. apie 16.25 val. patruliuojant gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), yra įvykęs eismo įvykis ir, kad pranešėjas įtaria, jog vairuotoja neblaivi. Atvykus į įvykio vietą pasitiko abu automobilių vairuotojai. Vienas buvo vyriškis, kita moteris. Vyriškis jiems paaiškino, kad jo automobilis BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo prie gatvės, o jis, išlipęs iš automobilio, šalimais bendravo su pažįstamu, kai pamatė, kad pravažiuojantis automobilis atsitrenkė į jo automobilį. Vairuotojui bendraujant su automobilio, kuris trenkėsi į jo automobilį, vairuotoja, ši jam sukėlė įtarimą, kad gali būti neblaivi, todėl jis iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnams pasakė, kad moteris vairavo automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) link kelio (duomenys neskelbtini) ir kliudė jo automobilio dešinį šoną. Jiems bendraujant su vairuotoja ir jos paklausus, ar ji vartojo alkoholį, ši pasakė, kad apie 12 val. yra gėrusi silpno alaus. Patikrinus alkoholio matuokliu vairuotojai pirmu pūtimu buvo nustatyta 1,93 promilės girtumas, antru – 1,97 promilės. Vairuotoja pripažino, kad būdama neblaivi vairavo jai priklausantį automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) link kelio (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į stovintį automobilį. Vairuotoja buvo nušalinta nuo vairavimo ir pristatyta į policijos komisariatą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios A. B. prisipažinimo, liudytojo D. B. parodymų, kaltinamosios kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti faktiniai baudžiamosios bylos duomenys:

apžiūros protokolas bei fotonuotraukos, kuriose užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Po eismo įvykio automobilis RENAULT MEGANE SCENIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra kairėje kelio pusėje, priekiu link kelio (duomenys neskelbtini). Kitas automobilis yra BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra kairėje kelio pusėje. Automobilio BMW apgadinta šoninis dešinės pusės veidrodėlis, priekinis ir galinis sparnai, priekinės ir galinės durelės. Automobilio RENAULT MEGANE SCENIC sugadintas dešinės pusės veidrodėlis;

2020 m. rugpjūčio 4 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame konstatuota, jog A. B. 2020 m. rugpjūčio 4 d. 16.50 val. alkotesteriu ALCOTEST 6810 Nr. ARFM -0253, patikros Nr. (duomenys neskelbtini) pirmo tikrinimo metu nustatytas 1,93 promilės girtumas, antro tikrinimo metu 17.11 val. nustatytas 1,97 promilės girtumas. Nustatyti ir kiti asmens neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis stiprus alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką pakanka nustatyti bent vieną iš aptariamo straipsnio dalyje nurodytų alternatyvių požymių. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad A. B., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka, užfiksuotas 1,93 promilių girtumas. Tokiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Kaip jau minėta, už A. B. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Pranešime, kurį pasirašė kaltinamoji, jai buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, ji susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamoji A. B. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko dėl siūlomos paskirti jai bausmės rūšies ir dydžio, prašė baudą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamosios A. B. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jos elgesys laikytinas šiurkščiu, nes ji suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tuo sukeldama grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Bylos duomenimis kaltinamoji A. B. praeityje neteista, administracine tvarka nebausta, niekur nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, Prienų rajono Psichikos sveikatos centre psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašyta. Įvertinus pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamosios asmenybę, ją charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, A. B. sutinkant skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – bauda. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato paskirtosios bausmės – baudos mokėjimo išdėstymo dalimis, tačiau pagal naujai formuojamą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-280-387/2017, Nr. 1S-88-177/2018, Nr. 1S-40-518/2019), yra galimybė spręsti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Todėl, vertinant tai, kad kaltinamoji yra darbingo amžiaus, nors ir niekur nedirba, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nurodė turinti santaupų, iš kurių galėtų sumokėti jai paskirtą baudą, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nesant pateiktų išsamių duomenų apie kaltinamosios turtinę-šeiminę padėtį, turimus išlaikytinius, skolinius įsipareigojimus ir pan., kaltinamosios prašymas dėl baudos mokėjimo išdėstymo 12 mėnesių laikotarpiui tenkintinas iš dalies ir A. B. nustatytinas ilgesnis nei numato įstatymas, tačiau trumpesnis nei, kad ji prašo, t. y. 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalis).

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamosios atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokurorė, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 2 metams. Atkreiptinas dėmesys, jog BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajai BK 68 straipsnio nuostatų, jos teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į kaltinamajai nustatytą vidutinį girtumo laipsnį, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti A. B. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad yra pagrindas A. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2020 m. rugpjūčio 5 d. (BK 67 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 68 straipsnis).

Be to, BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Iš valstybės įmonės „Regitra“ informacinės sistemos duomenų bazės išrašo matyti, jog automobilis RENAULT MEGANE SCENIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kaltinamajai A. B.. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, vertinant tai, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajai būnant neblaiviai, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, prokurorės siūlymu konfiskuotinas kaltinamajai priklausantis automobilis RENAULT MEGANE SCENIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti kaltinamajai A. B., gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis matyti, jog 2020 m. rugpjū9čio 5 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki 2021 m. vasario 5 d. laikinai apribota A. B. nuosavybės teisė į automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo).

Kaltinamoji A. B. BPK 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikyta nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. 17.20 val. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. 13.30 val. (b. l. 64-65, 66), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65, 66 straipsniai).

Kaltinamajai A. B., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktinos kardomosios priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 75 MGL (3 750,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2 500,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais į bausmės laiką A. B. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. 17.20 val. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. 13.30 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 2 MGL (100,00 Eur) dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2020 m. rugpjūčio 5 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti A. B. priklausantį automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą A. B., gyvenančios (duomenys neskelbtini).

Automobiliui RENAULT MEGANE SCENIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo).

A. B. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, A. B. vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su baudžiamuoju įsakymu perduoti valstybės įmonei „Regitra“.

Įteikti A. B. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti A. B., kad baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Be to, sumokėjęs baudą asmuo teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti A. B., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė