Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su baudžiamąja byla Nr. 1-456-878/2017, kurioje nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu kaltinamas D. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teisme 2017 m. lapkričio 8 d. gauta baudžiamoji byla, kurioje D. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje. Byla paskirta nagrinėti teisėjai Ingai Liubinienei, kuri 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi, atsižvelgdama į tai, kad byloje nukentėjusiąja pripažinta M. K. yra jos (duomenys neskelbtini), nusišalino nuo minėtos baudžiamosios bylos nagrinėjimo.

Alytaus rajono apylinkės teismo pirmininkės 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi patvirtintas teisėjos Ingos Liubinienės nusišalinimas nuo baudžiamosios bylos, kurioje D. D. kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, nagrinėjimo ir byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, perduota Kauno apygardos teismo pirmininkui spręsti klausimą dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo.

Teismų įstatymo 34 straipsnio, reglamentuojančio pagrindinius bylų nagrinėjimo teismuose principus, 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis, o ta byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Nurodyta taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XVII skyriuje numatytomis bendrosiomis bylų teismingumo nuostatomis, baudžiamoji byla, kurioje nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu kaltinamas D. D., yra teisminga Alytaus rajono apylinkės teismui. Tačiau paaiškėjusi aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje nukentėjusiąja pripažinta M. K. yra Alytaus rajono apylinkės teisme, kuriam teisminga baudžiamoji byla, dirbančios teisėjos Ingos Liubinienės (duomenys neskelbtini), sudaro įstatyminį pagrindą baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui. Remiantis pirmiau nurodytomis Teismų įstatymo nuostatomis ir siekiant pašalinti bet kokias abejones bylą nagrinėjančio teismo nešališkumu, kad nei byloje dalyvaujantiems asmenims, nei visuomenėje nekiltų nepagrįstų teisėjų darbo vertinimų, o tuo pačiu užtikrinant teisingumo interesus, baudžiamoji byla, kurioje nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu kaltinamas D. D., perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Sprendžiant klausimą, kuriam apylinkės teismui, esančiam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje, turėtų būti perduota nagrinėti baudžiamoji byla, atsižvelgtina į šias aplinkybes: pirma, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kadangi vykimas į teismą užtruktų ilgai ir reikštų dideles kelionės išlaidas; antra, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krūvis apygardos kontekste ir taip yra didelis, ir papildomų bylų perdavimas šį krūvį dar labiau padidintų. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad aukščiau aptartus kriterijus atitinka Lazdijų rajono apylinkės teismas, kuris nėra pernelyg toli nutolęs nuo proceso dalyvių, kurių gyvenamosios vietos yra Alytaus mieste, gyvenamųjų vietų, o šio teismo krūvis, lyginant su kitais Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtais apylinkių teismais, yra mažesnis už vidutinį apygardoje, todėl tikėtina, kad šiame teisme byla bus išnagrinėta ne tik nešališkai, bet ir pakankamai operatyviai.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. 1-456-878/2017, kurioje nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu kaltinamas D. D., perduoti nagrinėti Lazdijų rajono apylinkės teismui.

Bylą su nutartimi išsiųsti į Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Nutarties kopijas išsiųsti Alytaus rajono apylinkės teismo pirmininkei ir proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.