Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (iki 2017 m. gruodžio 31 d. – Lazdijų rajono apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, už ką jam paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 (trims) metams.

Remiantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 (dviem) metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Remiantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. spalio 27 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, prilyginant vieną sulaikymo ir suėmimo dieną vienai terminuoto laisvės atėmimo dienai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. nuteistas už tai, kad, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2017 m. spalio 25 d. apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame ,,(duomenys neskelbtini) Jaunimo parke“, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. pribėgęs prie atsitiktinės praeivės M. K., iš nugaros ranka ją kaklo srityje apkabindamas, pradėjo smaugti bei tempti link miško masyvo, nukentėjusiajai M. K. pradėjus šaukti „paleisk, aš nieko neturiu“, ištraukdamas iš rankos pagrobė svetimą turtą - nukentėjusiajai M. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia 5070“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), 10 eurų vertės, su „Tele2“ SIM kortele, kurios vertė 10 eurų, bei, siekdamas paminėtą turtą pilnai užvaldyti (išlaikyti turtą savo žinion), sudavė ranka nukentėjusiajai M. K. ne mažiau du kartus į veido sritį, pirmo smūgio pasėkoje ją pargriaudamas ant žemės, bei bendrai panaudoto fizinio smurto pasėkoje padarė M. K. kūno sužalojimus – poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, abiejų akių apatiniuose vokuose, viršutinės lūpos dešinėje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. panaudodamas fizinį smurtą ir tokiu būdu nežymiai sužalodamas M. K., pagrobė svetimą turtą - nukentėjusiajai M. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia 5070“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), su „Tele2“ SIM kortele, kurių bendra vertė 20 eurų.Alytaus apylinkės teismas, priimdamas D. D. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad šio veiksmai kvalifikuoti teisingai, kaltė įrodyta. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, jo ankstesnius teistumus, teisingai įvertino nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas nuteistojo savybes, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam tik su realiu laisvės atėmimu susijusią bausmę. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. D. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir, esant galimybei, pritaikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Teigia, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl bausmės, rėmėsi tik neigiamai apeliantą charakterizuojančiomis aplinkybėmis, ir neatsižvelgė į tai, kad jo požiūris į įstatymus ir visuomenę pastaruoju metu iš esmės pasikeitė, jis, net ir būdamas suimtas, pradėjo dirbti, atsikratė priklausomybės nuo alkoholio, jo sužadėtinė laukiasi vaiko, jie ruošiasi susituokti. Skunde apeliantas teigia, kad jis nebuvo teismo pripažintas recidyvistu, todėl teismas be pagrindo taikė jam BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą, kaip sunkinančią atsakomybę aplinkybę. Nurodo, kad nusikaltimą padarė ne planuotai, o spontaniškai, įtakotas alkoholio, tačiau šiuo metu šios priklausomybės atsikratė ir suvokė savo elgesio neleistinumą, pasiruošęs gyventi pilnavertį gyvenimą. Į šias aplinkybes teismas neatsižvelgė, todėl paskyrė jam per griežtą bausmę. Apeliantas mano, kad tokios griežtos bausmės skyrimui įtakos turėjo tai, kad nukentėjusioji yra Alytaus apylinkės teismo teisėjos I. L. motina, ir byla pradžioje buvo perduota nagrinėti jai. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.Nuteistojo S. D. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliaciniame skunde nuteistasis veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teisingai įvertino nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus bei kitas bylos aplinkybes.

7.1. Pagal teismų praktiką laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų, atsiprašo nukentėjusiųjų, atlygina padarytą žalą. Taigi, šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42/2012). BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

7.2. D. D. anksčiau yra teistas 10 kartų, daugumoje už nusikaltimus nuosavybei, nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė praėjus keliems mėnesiams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje, jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl kito plėšimo, kuriame D. D. kaltu prisipažinęs, jis ne kartą baustas ir administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Nuteistojo daromų nusikalstamų veikų pobūdis ir tai, kad jis iki sulaikymo niekur nedirbo, leidžia daryti išvadą, kad lėšų pragyvenimui gaudavo iš nusikalstamos veikos. Nors skunde apeliantas nurodo, kad nusikaltimą padarė ne planuotai, o spontaniškai, visos aukščiau aptartos aplinkybės leido apylinkės teismui padaryti neabejotiną išvadą, kad nusikaltimą jis padarė ne atsitiktinai, o tai yra sistemingas elgesys, kad yra linkęs nusikalsti, nerodantis noro pasitaisyti, pavojingas visuomenei asmuo, ir jo neizoliavus nuo visuomenės ir neskyrus realaus laisvės atėmimo, bausmės tikslų pasiekti nebus įmanoma, todėl pagrįstai skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Nustatant bausmės dydį, teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, jo asmenybės ypatumus, ir paskyrė jam artimą sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. D. apeliacinį skundą atmesti.