- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- AN2-238-574/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00031-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. J.
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės Virginijos Bartkevičienės 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_ N-12508-2019, kuriuo G. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 484¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės Virginijos Bartkevičienės 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_ N-12508-2019 G. J. nubaustas už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 9 d. (šeštadienį) apie 21.45 val. viešojo maitinimo vietoje – bare, priklausančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), nusipirko uždarytoje gamyklinėje taroje 2 vnt. 0.5 l talpos skardinės alaus „Calsberg“ 5 proc. alkoholio stiprumo ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme numatytu draudžiamu metu išsinešė iš viešojo maitinimo vietos į lauką, tuo pažeidė 1995 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 4 dalį, padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 22 eurų bauda.
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, G. J. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi G. J. skundo netenkino ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės Virginijos Bartkevičienės 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
4. Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas G. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės Virginijos Bartkevičienės 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_ N-12508-2019 ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
5. Nurodo, jog byloje nebuvo nustatytas ir nebandomas nustatinėti alkoholinio gėrimo - alaus jam pardavimo faktas. Aplinkybę, kad jis protokolo surašymo dieną nepirko alaus, patvirtino liudytoja I. Š., kavinės-baro „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja. Be to, neįvertintas faktas, kad 2019-11-09 kavinėje-bare „(duomenys neskelbtini)“ alaus „Calsberg“ pardavime nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Liudytojai Vilniaus savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai F. P. ir K. A. yra suinteresuoti duoti jų neveiklumą ir kompetencijos stoką pateisinančius parodymus, be to, jie buvo gavę tiesioginį nurodymą atlikti kavinės-baro „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą bei asmeninį suinteresuotumą bet kokia kaina surašyti protokolą, konstatuojant kavinės-baro „(duomenys neskelbtini)“ veiklos neteisėtumą, siekdami būti pavyzdingais vykdytojais. Teismo teiginys, jog „<...> byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareigūnai galėjo turėti interesą pakenkti būtent G. J. <...>“ nepagrįsta bylos medžiaga, nes teismas tokios medžiagos nerinko.
7. Teismas nemotyvuotai, pažeisdamas nekaltumo prezumpciją, atmetė teismo sprendimui nepalankius liudytojų I. Š. ir J. F. parodymus.
8. Vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad jis pripažįsta, jog kavinėje-bare „(duomenys neskelbtini)“ draudžiamu laiku pirko alų „Carlsberg“. Iš vaizdo įrašo matyti, kad buvo pažeidinėjama jo teisė įrašyti į protokolą paaiškinimus dėl įvykio, ir tik įsiterpus bei to reikalaujant pašaliniam asmeniui jam tai padaryti buvo leista. Toks savivaldybės darbuotojų elgesys taip pat patvirtina jų suinteresuotumą surašyti protokolą taip, kaip jiems yra naudinga.
9. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio nuostatas dėl teisės į teisminė gynybą. Teismas privalėjo vadovautis tik nustatytais ir patikrintais faktais, taikant nekaltumo prezumpciją, visas abejotinas aplinkybes vertinti jo naudai, tačiau to nepadarė.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius prašo G. J. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
11. Institucijos teigimu, teismas išsamiai išnagrinėjo bylą - išklausė G. J. ir jo atstovo poziciją, apklausė visus liudytojus, posėdžio metu peržiūrėjo filmuotą medžiagą ir tinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Byloje nekyla abejonių nei dėl paties nusižengimo fakto, nei dėl G. J. kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą, o G. J. ir jo atstovo teiginiai, neva ateidamas į barą G. J. alų atsinešė kišenėse, o išeidamas - rankose, vertinami kaip siekis išvengti atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
12. Apeliaciniame skunde G. J. nesutinka su byloje surinktų įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 484¹ straipsnio 1 dalyje, teigiant, kad jokių patikimų šio nusižengimo padarymo faktą įrodančių duomenų byloje nėra. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
13. Bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis).
14. Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad G. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 484¹ straipsnio 1 dalyje, nekyla.
15. Nors apylinkės teismo nutartis stokoja išsamaus motyvavimo, tačiau joje padaryta teisinga išvada dėl G. J. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 484¹ straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas tokį sprendimą grindė teismo posėdyje apklaustų liudytojų F. P. ir K. A. parodymais, kuriuos patvirtina F. P. tarnybinis pranešimas bei byloje esantys vaizdo įrašai. Taip pat pagrįstai nepatikimais įvertinti liudytojų I. Š. bei J. F. parodymai.
16. Apeliacinės instancijos teismas nuomone, netikėti daromą nusižengimą betarpiškai stebėjusių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų F. P. ir K. A. parodymais nėra pagrindo. Šie liudytojai nuosekliai nurodė kokiomis aplinkybėmis pastebėjo daromą nusižengimą, kaip administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas bei kokiu būdu vyko bendravimas su G. J.. Šių liudytojų teismo posėdyje nurodytos aplinkybės atitinka informaciją, fiksuotą F. P. tarnybiniame pranešime bei vaizdo įrašuose. Remiantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis tarnybiniai pranešimai, liudytojų teisme duoti parodymai ir vaizdo įrašai pripažįstami įrodymais, kuriais remiantis nustatomas administracinio nusižengimo padarymo faktas, jo padarymo aplinkybės, kitos aplinkybės, svarbios teisingam bylos išsprendimui. Apelianto teiginiai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai sako netiesą yra deklaratyvūs, nepagrįsti ir prieštarauja visumai ištirtų įrodymų. Nenustatyta, kad šie asmenys byloje turėtų asmeninį suinteresuotumą, kad tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens būtų konfliktiški santykiai, liudytojai paaiškinimus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Liudytojas F. P. paaiškino, jog stebėdami barą „(duomenys neskelbtini)“ dėl alkoholio prekybos draudžiamu laiku, pamatė pilietį (G. J.) nešantį 2 alaus „Calsberg“ skardines. Jiems paklausus, „kodėl perkat“, atsakė „parduoda, tai perku“. Į barą jie nepateko, nes barą skubiai uždarė. Išėjęs liudytojas (J. F.) paaiškino G. J., ką jis turi rašyti, diktavo, ką reikia rašyti protokole, nors pažeidėjas iš pradžių buvo sutikęs su pažeidimu (b. l. 35-39). Liudytojas K. A. teisme parodė, jog prie baro („(duomenys neskelbtini)“) pastebėjo, kaip išėjo pilietis su alumi. Kol jie bendravo su piliečiu, pro baro balkoną į juos pažiūrėjo vyras ir uždarė barą, todėl negalėjo į jį patekti. Pilietis neginčijo fakto, kad alų nusipirko, teigė, kodėl negalintis nusipirkti alkoholio, jeigu parduoda. Išėjo to baro direktorius, tai jis G. J. su juo pasikalbėjo. Po to parašė paaiškinimą, kad neva tai kažkas jam garaže alų palikęs, bet kai ėjo į barą, tas G. J. alaus neturėjo (b. l. 35-39).
17. Analogiškas nusižengimo užfiksavimo aplinkybes F. P. detaliai nurodė ir savo tarnybiniame pranešime, t. y., jog darbo metu, apie 21:45 val., baro, priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu pastebėjo, kaip į barą tuščiomis užėjęs vyriškis, kaip vėliau nustatyta, G. J., netrukus išėjęs nešė rankose gamyklinėje taroje uždarytus bare nupirktus 0,5 l talpos 2 skardines „Calsberg“. G. J. prisipažino, jog alų nusipirko bare, priklausančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir reiškė pretenzijas, kodėl negali nusipirkti, jeigu baras parduoda iki 22:00 val. Kol buvo bendrauta su G. J., baras užsidarė, patekti į vidų nepavyko. Nepavyko nustatyti ir kas tuo metu bare dirbo pardavėju. Po kiek laiko iš namo laiptinės išėjo vyriškis, kaip vėliau nustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas J. F., kuris priėjęs prie G. J., reikalavo, kad jis protokolo paaiškinimo grafoje parašytų, jog alaus bare nepirko, o atėjęs pas J. F. į svečius, alų atsinešė su savimi. G. J., klausydamas J. F. nurodymų, paaiškinime parašė alaus bare nepirkęs, alų parsinešė iš savo garažo ir tai, kad alų jam padovanojo labai seniai seni draugai (b. l. 14).
18. Tiek aukščiau minėtų liudytojų F. P. ir K. A. parodymus, tiek tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes patvirtina priede prie Administracinio nusižengimo protokolo - kompaktiniame diske esantys trys (01:20 min., 01:22 min. ir 06:16 min. trukmės) vaizdo įrašai (b. l. 16). Iš pirmojo vaizdo įrašo matyti, kad sustabdytas su dviem alaus „Calsberg“ skardinėmis rankose ir Vilniaus savivaldybės administracijos atstovams paaiškinus, kad draudžiama išsinešti alkoholinius gėrimus ir baro ir, kad už tai yra numatyta administracinė atsakomybė, G. J. atrodo sutrikęs, o šio įrašo 01:13 min. įklausimą „ar nuolat čia perkat?“, atsako „ne, va dabar užėjau ir paėmiau“. Antrojo įrašo 00:37 min. G. J. teigia, kad „aš nusipirkau be penkiolikos dešimt ir nieko blogo nepadariau“. Trečiajame įraše matyti, kad prie G. J. yra priėjęs liudytojas J. F., kuris aiškina G. J., jog jis turi teisę į Administracinio nusižengimo protokolą įrašyti savo pasiaiškinimą, kad alaus bare nepirko, po ko 00:43 min. G. J. ištaria „jo, darom taip – aš nepirkau“. 04:53 J. F. pataria, ką G. J. turėtų rašyti pasiaiškinime, sakydamas „aš pirkau Maximoje „eto“ (rusų. k.) alus ir viskas“. G. J., rašydamas pasiaiškinimą ir garsiai sakydamas įrašomus žodžius, 05:23 min. sako „aš alų pirkau“, po ko matyti, kad jis kažką perbraukia Administracinio nusižengimo protokole (iš protokolo matyti, kad išbrauktas žodis „pirkau“) ir toliau rašydamas sako „ne, man alų padovanojo labai seniai seni draugai“.
19. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad G. J., duodamas parodymus teismo posėdyje apylinkės teisme apie alaus įsigijimo aplinkybes, nebuvo nuoseklus. 2020 m. vasario 5 d. teismo posėdyje nurodė, jog iš draugų ėjo namo ir jau turėjo nusipirkęs alaus (b. l. 26-27), o 2020 m. kovo 12 d. per baigiamąją kalbą jau teigė, kad parašė, kad garaže, nes žinojo, kad alaus ten yra ir dėl to ėjo į tą garažėlį (b. l. 35-39). Be to, G. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad alus prieš įeinant į barą buvo striukės kišenėse, viena skardinė vienoje kišenėje, kita – kitoje kišenėje. Norint išsitraukti piniginę ir susimokėti už beliašą, jam reikėjo pirmiausia išimti alų ir tik po to išsitraukti piniginę, nes kišenė siaura. Tokia G. J. versija yra nelogiška ir prieštarauja jo paties parodymams, jog jis ėjo pirkti ne alaus, o beliašų. Pats G. J. teigė, kad beliašų tą vakarą bare nebuvo, taigi, jis nieko nepirko.
20. Nors liudytoja I. Š., baro „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, apklausiama teismo posėdyje apylinkės teisme patvirtino G. J. versiją, jog jis tame bare alaus nepirko, teigdama, kad alaus jam nepardavinėjo, tačiau jos parodymus teismas pagrįstai vertino kaip nepatikimus ir jais nesivadovavo. Šios liudytojos parodymai prieštarauja jau aptartiems liudytojų F. P. ir K. A. parodymams, kuriais netikėti nebuvo jokio pagrindo, bei kitiems bylos duomenims. Liudytojas J. F. paties įvykio nematė, atėjo jau tuomet, kai G. J. buvo sustabdytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovų su alumi rankose, jis su G. J. bendravo vėliau, todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti G. J. versijos, kad ateidamas į barą, alų jis jau turėjo.
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį nepakeistą ir G. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.