Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-04-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-73-486/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2020-04-02Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-06-11Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-02
Bylos Nr.
II-73-486/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00031-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski (pirm.)
Pareiškėjas
G. J.
Institucija
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Vladimir Konanov
Kategorijos
NuorašasSkundas Nr. II-73-486/2020
Proceso Nr. 4-68-3-00031-2010-9Procesinio sprendimo kategorija 16.9.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. balandžio 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant pareiškėjui G. J. (toliau – pareiškėjas), jo atstovui advokato padėjėjui Vladimir Konanov, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei V. B., vertėjai Helenai Žemaitel, teismo posėdyje išnagrinėjo G. J. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės V. B. 2019-12-09 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_ N-12508-2019, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės V. B. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_ N-12508-2019 G. J. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 484 ¹ straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 22 eurų bauda.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su šiuo nutarimu G. J. jį apskundė teismui. Skunde pareiškėjas nurodo, kad su priimtu nutarimu nesutinka, kadangi viešosios tvarkos darbuotojai nei 2019-11-09 nei 2019-11-10 ar vėliau neatliko bare (duomenys neskelbtini) kasos tikrinimo, siekiant nustatyti dviejų skardinių alaus „Calsberg“ pardavimą bare, nenustatė ar toks alus bendrai buvo baro sandėlyje ir pardavinėjamas ar toks alus buvo baro vitrinoje, nesutikrino baro dokumentų, todėl akivaizdu, kad pirkimo – pardavimo faktas nėra nustatytas, kaip galima nustatyti iš surašytų procesinių dokumentų turtinio, jo ir nebuvo siekiama nustatyti. Prašo Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą G. J. atžvilgiu nutraukti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą Institucija nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjui surašytas teisingai ir teisėtai, pažeidimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta bylos medžiaga, o skunde nurodyti motyvai nėra pagrindas naikinti Institucijos nutarimo.

Teismo posėdžio metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovė V. B. paaiškino, kad priimtas nutarimas teisingas ir teisėtas. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad pareiškėjas išsinešė gėrimus iš baro. Skunde pateikti argumentai, kad atsinešė su savimi, kad nebuvo patikrintas prieš užeinant, tai laikoma gynybiniais argumentais. Viešosios tvarkos pareigūnai kaip tik budi savaitgaliais prie tų barų, kurie sukelia įtarimų, todėl jie tuo metu budėjo prie to baro. Jie nėra įgalioti tikrinti kiekvieną žmogų, tačiau tame bare yra kameros, nukreiptos į lauką. Pareigūnai taip pat neturi teisės tikrinti kasos, negali tikrinti ar bare yra tokių gėrimų. G. J. iš pradžių ginčijo tik faktą, kodėl negali nusipirkti gėrimų, kurie tuo metu parduodami, o vėliau jau praėjo teigti, kad atėjo su savo alumi į parduotuvę. Dėl šių priežasčių Institucijos atstovė prašo ginčijamą nutarimą palikti nepakeista, o pareiškėjo skundą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. J. paaiškino, kad nesutinka su juo atžvilgiu priimtu nutarimu. Įvykio vakarą jis iš draugų ėjo namo, jau turėjo nusipirkęs alaus, norėjo pavalgyti, todėl užėjo į tą barą UAB (duomenys neskelbtini) su alumi. Alų buvo įsidėjęs striukėje, vidinėje kišenėje, prie piniginės. Jis priėjo prie baro, išsitraukė alų ir piniginę. Kadangi reikiamo maisto jau nebuvo, pareiškėjas piniginę įdėjo į striukę, o alų laikė rankose ir išėjo iš baro. Tuomet prisistatė pareigūnai. Vyko diskusija apskirtai, ar galima pirkti, ar nepirkti, gal kokią valandą tas „cirkas“ truko. G. J. bare nieko nepirko. Anksčiau pareigūnai galėjo nematyti alaus, nes alus buvo kišenėje, 2 skardinės. Viena skardinė buvo striukės vienoje kišenėje, o kita skardinė kitoje kišenėje. Norint išsitraukti piniginę ir susimokėti už beliašą, jam reikėjo išimti pirmiausia alų, ir tik po to išsitraukti piniginę, nes kišenė siaura. Pareiškėjas išėjo iš baro namo nešamas alų rankoje, kažkodėl neįsidėjo alaus atgal į kišenę. Administracinio nusižengimo protokole parašė, kad nesutinku su pažeidimu, parašė, kad nepirko alaus bare. G. J. prašo jo skundą tenkinti, o skundžiamą nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokato padėjėjas Vladimir Konanov paaiškino, kad nesutinka su nutarimu, dėl to buvo pateiktas skundas. Pats teiginys, jeigu sulaikoma, tai surašomas protokolas yra visiškai nepagrįstas, jis turi būti pagrįstas įrodymais, o tokių įrodymų nėra. Jeigu žmogus nešėsi rankoje alų, tai nesudaro pirkimo fakto. Be to nei pirkimo nei pardavimo neužfiksuota. Išskirtinai nuskambėjo, kad jie yra pareigūnai ir turi įgaliojimų, tai jie ir yra savivaldybės atstovai ir turi elgtis apdairiai ir elgtis atitinkamai tiek su piliečiais, tiek savo atžvilgiu. Atstovo manymu, kiek suprato iš bylos medžiagos, jokio bandymo įeiti į barą net nebuvo. Jeigu buvo taip, kad atstovai negali įeiti į barą, tai turi būti kviečiama policija. Šiuo atveju policija nebuvo kviečiama. G. J. protokole parašė, kad nesutinka su pažeidimu, tai jo pozicija išdėstyta. Šias aplinkybes, kad atstovai surašė tarnybinius pranešimus, tai jie surašė, pareiškėjas šito neginčija. Tačiau galimai atstovai iškraipė aplinkybių esmę ir šiuo metu negalima to patikrinti. Patikrinti būtų galima įvykio metu, jeigu būtų nustatytas pardavimas, apklaustas darbuotojas. Jeigu savivaldybės atstovams neleidžiama jiems atlikti savo pareigų, tai kviečiama policija. Jeigu pareigūnai nemoka dirbti, tai ne asmens kaltė mokėti baudas. Šiuo atveju nėra įrodymų, tai nėra ir nusižengimo. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjo atstovas prašo G. J. skundą tenkinti, o skundžiamą nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytojas F. P. parodė, kad visa informacija apie šį įvykį yra tarnybiniame pranešime, gali tą patį atkartoti. Tą vakarą stebėjo barą (duomenys neskelbtini) kuris buvo įtrauktas į stebimų barų sąrašą, kur vykdoma prekyba draudžiamu laiku, alkoholį išsinešant. Pamatė pilietį nešantį 2 skardines alaus „Calsberg“. Jie pas pilietį paklausė „kodėl perkat“, tada jis atsakė, kad „parduoda, tai ir perku“. Pareigūnai į barą nepateko, nes barą staigiai uždarė. Po kiek laiko išėjo šiame posėdyje dalyvaujantis liudytojas F. Jis paaiškino pažeidėjui ką jis turi rašyti, diktavo, ką reikia protokole rašyti, nors pažeidėjas buvo sutikęs iš pradžių su viskuo. F. P. nematė, kas bare prekiavo. Taip pat neprisimena, kelintą valandą buvo prie baro. Jis asmeniškai nebandė užeiti į barą, bet jo kolega bandė užeiti, durys buvo užrakintos.

Teismo posėdžio metu liudytojas K. A. parodė, kad jis savaitgalį dirbo su F. P. Jie turi barus, kuriuos privalo tikrinti dėl alkoholio išsinešimo po tam tikrų valandų ir dėl triukšmo. Esant prie baro pastebėjo, kaip išėjo pilietis su alumi, šiuo metu neatsimena, kiek turėjo alaus. Kol jie bendravo su alų nešančių piliečiu, pro baro balkoną pažiūrėjo į juos vyras ir uždarė barą, negalėjo jie ten papulti. Iš pradžių pilietis pasakė, kodėl jis negali nusipirkti alkoholio, jeigu parduoda. Po to prie jų priėjo baro direktorius, pakalbėjo su G. J. bei jis parašė paaiškinimą, kad neva tai kažkas jam garaže alų palikęs ir alų atsinešė su savimi į barą. K. A. patikino, kad kai G. J. ėjo į barą, jis alaus su savimi neturėjo. Iš pradžių jis ir neginčijo dėl alaus pirkimo. Po to išėjo to baro direktorius, jis su G. J. pasikalbėjo ir tik tada jis parašė, kad alų atnešė su savimi. Liudytojas žino, kad tas pilietis tai baro direktorius, nes po šio įvykio jam įteikė raštą dėl alkoholio ribojimo. Šiuo metu liudytojas neatsimena, kada buvo įteiktas raštas dėl alkoholio prekybos ribojimo. Kas buvo kišenėse pas G. J. iki įėjimo į barą jie neieškojo ir negali apieškoti kiekvieną žmogų. Pas porininką buvo kamera ir jis filmavo. Liudytojas matė, kad kažkoks vyras uždarė baro duris. K. A. nežino, kas tas vyras toks, Tačiau dar nebuvo net 22 valandos, kai baras dirba iki 22 valandos.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. F. paaiškino, kad tą vakarą, kai išėjo į kiemą, buvo triukšmas. Po to liudytojas ėjo link savo mašinos, galvojo, kad vyksta muštynės. Kadangi jis gyvena Karoliniškėse seniai, pažįsta iš matymo daug žmonių. Kai priėjo prie triukšmaujančių, paklausė, ar reikalinga pagalba G. J., šis atsakė, kad pagalba reikalinga. Sakė, kad jam surašė administracinio nusižengimo protokolą, nors jis alkoholio bare nepirko, tačiau pareigūnai nieko neklauso. Tuomet liudytojas pasakė, kad parašytų protokole, kad nesutinka, kad nepirko bare alkoholio. Tada savivaldybės atstovas nenorėjo duoti protokolo G. J.. Tuomet liudytojas pasakė, kad „kokią jūs teisę turite neleisti išsakyti nuomonės“, dar paklausė, ar pareigūnai turi juridinį išsilavinimą. Po to savivaldybės atstovai G. J. davė protokolą, kad jis parašytų savo nuomonę, tačiau liudytojui surašė protokolą dėl KET pažeidimo, jo manymu todėl, kad jis tam žmogui padėjo. Ar turi baras problemų su alkoholio pardavimu, liudytojui tiksliai nėra žinoma, tačiau savivaldybės atstovai būdavo paminėtame bare, kontroliuodavo ir per 1,5 metų pažeidimų nustatyta nebuvo.

Teismo posėdžio metu liudytoja I. Š. parodė, kad ji dirba bare (duomenys neskelbtini) pardavėja. Pareiškėją žino iš matymo, jis užeina dažnai nusipirkti pyragėlių. Liudytoja pareiškėjui alaus nepardavinėjo. Kitą dieną po įvykio pareiškėjas buvo atėjęs į barą, sakė, kad yra problema, nors jis nieko nepadarė, tačiau liudytoja neėmė į galvą jo pasakymo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas netenkintinas

LR ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Iš skundo teksto matyti, kad pareiškėjas ginčija jo veiksmuose buvus LR ANK 484 ¹ straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, kadangi argumentuoja, kad jau į barą įėjo nešinas dviem skardinėmis alaus.

Teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą nutarimą ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad Institucija, priėmusi nutarimą G. J. atžvilgiu, ištyrė visus įrodymus ir įvykio aplinkybes, susijusias su padaryto administracinio nusižengimo atskleidimu bei jį padariusio asmens nustatymu.

LR ANK 484 ¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad viešojo maitinimo vietose įsigytų alkoholinių gėrimų išnešimas iš viešojo maitinimo vietų pirmadieniais – šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais iki 10 valandos ir nuo 15 valandos užtraukia baudą nuo keturiolikos iki trisdešimt eurų. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje numatytas draudimas fiziniams asmenims išnešti iš viešojo maitinimo vietų jose įsigytus alkoholinius gėrimus pirmadieniais – šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos. Fiziniams asmenims taikomą alkoholio produktų laikymo ir gabenimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Teismas, įvertinęs skundo argumentus ir byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių nei dėl paties nusižengimo fakto, nei dėl G. J. kaltės, padarius jam inkriminuotą LR ANK 484 ¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Nors pareiškėjas savo kaltę neigia, tačiau šioje byloje neginčijamai nustatyta, jog jis Institucijos nutarime nurodytu laiku ( 2019 m. lapkričio 9 d.) iš baro (duomenys neskelbtini) 21.45 valandą išsinešė gamyklinėje taroje 2 vnt. 0.5 l skardines alaus „Calsberg“ 5 proc. stiprumo, taip savo veiksmais pažeisdamas Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 4 dalį. Tai patvirtina aiškiai ir išsamiai įvertinti įrodymai: liudytojų F. P. ir K. A. parodymai, kurių teiginius iš esmės atkartoja pateiktas į bylą vaizdo įrašas. Teismo posėdyje liudytojai patikino, kad jiems atliekant savo funkcijas ir priėjus prie asmens draudžiamu laiku išnešančio alų iš baro G. J., jis iš pradžių nusižengimo fakto neneigė, tik nurodė, kodėl negali pirkti, jei perduodama ir savo poziciją pakeitė tik priėjus (duomenys neskelbtini) baro darbuotojui J. F. Tą iš esmės pagrindžia ir prie bylos esantys pridėti vaizdo įrašai, pareigūnų tarnybinis pranešimas. Be to, byloje nėra duomenų leidžiančių daryti išvadą, jog pareigūnai galėjo turėti interesą pakenkti būtent G. J. Dėl aukščiau išdėstyto, tiek pareiškėjo, tiek jo atstovo teiginiai, kad jis į barą įsinešė alų kišenėje, o išnešė rankose, vertinama kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Kritiškai vertintini ir liudytojos I. Š., bei J. F. parodymai, kadangi jų teiginiai kategoriškai prieštarauja visai kitai bylos medžiagai. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šių duomenų visiškai pakanka G. J. kaltei dėl draudimo įstatyme nurodytu laiku išsinešti iš viešojo maitinimo vietoje įsigytą alkoholinį gėrimą pažeidimo pagrįsti.

Esant aptartoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės V. B. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_ N-12508-2019 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti dėl skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės V. B. 2019-12-09 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_ N-12508-2019, o G. J. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas Jeugenijuš Jaglinski