Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal sutartis, teistas:

1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 4 dalį, 64¹ straipsnį, 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 16 val. per mėnesį visuomenės labui. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, laikytina, kad M. S. yra atlikęs 18 valandų viešųjų darbų bausmės, paskirtą bausmę atlikęs;

2) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaičius laikino sulaikymo laiką, nustatyta galutinė bausmė – 32 MGL (1 600 Eur) dydžio bauda; M. S. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas 2 metus 6 mėnesius vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 21 d., bei automobilio „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas (paskirta bauda sumokėta 2022 m. gegužės 14 d.), teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: jis, žinodamas, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 2 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už vairavimą esant neblaiviam ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus 6 mėnesius vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, būdamas supažindintas su paskirta baudžiamojo poveikio priemone ir jos nevykdymo pasekmėmis, 2023 m. spalio 20 d., apie 07.50 val., ties Laukininkų g. 3, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,33 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. S. parodymų, jo kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio pagrindu.

Iš 2023 m. lapkričio 23 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad M. S. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 2 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už tai, kad 2021 m. gegužės 20 d. vairavo būdamas neblaivus, jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 metus 6 mėnesius. Būdamas probacijos tarnybos specialisto informuotas apie paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir jos nevykdymo pasekmes, jis 2023 m. spalio 20 d., apie 7.50 val., ties Laukininkų g. 3, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti jam yra atimta, t. y. tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Esant šioms aplinkybėms, M. S. pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pagal BK 243 straipsnį (1 t., b.l. 8-10).

Iš alkoholio kiekio matuoklio knygos įrašų matyti, kad M. S. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0038, patikros sertifikato Nr. 1936921, 2023 m. spalio 20 d. 8.23 val. nustatytas 2,44 promilių neblaivumas, o 8.44 val. – 2,33 promilių neblaivumas. Su nustatytu neblaivumu M. S. sutiko pasirašydamas minėtoje knygoje (1 t., b.l. 89).

Iš alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0038 patikros sertifikato Nr. 1936921 kopijos matyti, kad ši matavimo priemonė buvo patikrinta 2023 m. gegužės 29 d., tinkama naudoti, patikros sertifikatas galiojo iki 2023 m. lapkričio 26 d. (1 t., b.l. 88).

Iš 2023 m. lapkričio 8 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai. Juose užfiksuotos tarnybiniuose pranešimuose nurodytos įvykio aplinkybės, M. S. neblaivumo nustatymo aplinkybės (1 t., b.l. 57-59).

Iš 2023 m. spalio 24 d. VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas M. S. vardu. Jis šį automobilį įsigijo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos už 2 976 Eur (1 t., b.l. 90).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus pranešimo matyti, kad M. S. Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus registre buvo nuo 2021 m. liepos 28 d. Jis buvo nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 metus 6 mėnesius vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 21 d. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. liepos 21 d. Nuteistajam buvo skambinta telefonu, nes jis neatvyko į probacijos tarnybą, ir buvo išaiškinta atsakomybė, jei vengs vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Jis buvo informuotas, kad jei vairuos transporto priemones, jam gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį. Pokalbio metu buvo sudarytas Bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo planas. Jis pažadėjo jį vykdyti. 2022 m. spalio 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kreiptasi į Klaipėdos apskrities VPK dėl ikiteisminio tyrimo pagal BK 243 straipsnį pradėjimo M. S. atžvilgiu, nes nustatyta, kad jis 2022 m. rugsėjo 20 d. Šilutės r. sav., Rusnės mstl. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti yra atimta. 2022 m. spalio 28 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes padarytas tik vienas pažeidimas (1 t., b.l. 61-78).

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai – paties kaltinamojo M. S. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo M. J. parodymai, alkotesterio rodmenys, automobilio, įvykio vietos bei vaizdo įrašų apžiūrų protokolai, tarnybiniai pranešimai bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. S. žinodamas, kad jis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 2 d. baudžiamuoju įsakymu yra nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), tyčia vengė atlikti šią teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. M. S. abi nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, be to, jis suprato jam teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės esmę ir pobūdį, tačiau nepaisydamas jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, sąmoningai vairavo transporto priemonę, nors jam tai buvo uždrausta daryti, ir tokiu būdu vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Tokie kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį bei BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pažymėtina, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos trys alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 243 straipsnyje numatytos dvi bausmės – bauda bei areštas.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui bei vieną baudžiamąjį nusižengimą teisingumui. Kaltinamasis anksčiau du kartus teistas, paskutinį kartą nuteistas 2021 m. liepos 2 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, kuriuo jam buvo paskirta švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Naujas nusikalstamas veikas M. S. padarė neišnykus teistumui. Nors byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jis kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo elgesio, tačiau byloje nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kadangi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, M. S. padarė būdamas recidyvistas. Teismas atsižvelgia į tai, kad M. S. baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, buvo nubaustas už transporto priemonės vairavimą, kai asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, taip pat už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, kurį padarė būdamas neblaivus (1 t., b.l. 109-114). Aptarti duomenys rodo, kad kaltinamasis M. S. savo elgesio kritiškai nevertina, išvadų po savo neteisėto elgesio nepadarė ir teismo jam paskirta švelniausia sankcijoje numatyta baudos bausmė jo elgesio nepaveikė. Teismas įvertina ir kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – išsituokęs, (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal sutartis.

Įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir 243 straipsnio sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (kaltinamasis, kai teisė vairuoti jam buvo atimta ir nesant jokio poreikio, neblaivus automobilį vairavo ryte, vairuodamas apgadino tris svetimas transporto priemones, jam nustatytas net 2,33 promilių neblaivumas), taip pat į tai, kad byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės, bausmės dydis už atskiras nusikalstamas veikas parenkamas artimas arešto bausmės, skirtinos už nesunkų nusikaltimą bei baudžiamąjį nusižengimą, vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Jokių su kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe susijusių išimtinių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, todėl skirti kitos rūšies bausmę nėra jokio pagrindo.

Kadangi kaltinamasis viena veika tuo pačiu metu padarė dvi nusikalstamas veikas, jos sudaro idealią sutaptį, todėl už jas skirtinos bausmės subendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

M. S. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Teismas šioje byloje nenustatė pagrindo taikyti kaltinamajam M. S. BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Kaltinamasis anksčiau du kartus teistas, paskutinį kartą nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuriuo jam buvo paskirta švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo minėto teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, kaltinamasis padarė tokią pačią nusikalstamą veiką ir vėl vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 2,33 promilių neblaivumas. Šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis išvadų iš savo neteisėto elgesio nepadarė, nesistengia pasitaisyti. Teismas įvertina tiek padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, nustatytą neblaivumo laipsnį, tiek kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, ir neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas šioje byloje prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šios teismo išvados nekeičia M. S. teiginiai, kad jis dirba, teikia savo vaikams išlaikymą, jam atliekant arešto bausmę jis gali prarasti darbą. Kaltinamasis M. S. savo neteisėtais veiksmais sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai, gyvybei bei turtui, o jo nurodomos aplinkybės jam buvo žinomos iki nusikalstamų veikų padarymo, todėl jis turi prisiimti dėl tokio savo elgesio kylančias neigiamas pasekmes.

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad M. S. nusikalto vairuodamas transporto priemonę, tai yra naudodamasis specialia jam suteikta teise, ir nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Įvertinus tai, jog M. S. šioje byloje inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė naudodamasis šia specialia teise, nors ši teisė jau buvo atimta ankstesniu teismo sprendimu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nustatydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, teismas atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. M. S. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 2,33 promilių neblaivumas, kuris ženkliai viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę. Kaltinamasis neblaivus vairuoja nebe pirmą kartą, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. baudžiamuoju įsakymu jis nuteistas už tokią pačią nusikalstamą veiką ir teisė vairuoti jam jau buvo atimta. Darydamas nusikalstamą veiką, jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti net trys svetimi automobiliai ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti skaudesnių pasekmių. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas nustato baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) - terminą ketveriems metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymo - paskyrimo dienos, tai yra nuo 2023 m. spalio 24 d.

BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019 ir kt.).

Nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Išimtis iš šios taisyklės nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91-303/2021, 2K-107-976/2021), turto vertės išieškojimo taikymas tais atvejais, kai galimas paties turto konfiskavimas, yra išimtinis ir pirmiausia turi būti svarstoma būtent turto konfiskavimo galimybė.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad M. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas net 2,33 promilių neblaivumas, todėl transporto priemonė „Nissan Qashqai“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti konfiskuojama, kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo išvis neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilis „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konfiskuotas vykdant 2021 m. liepos 2 d. baudžiamąjį įsakymą, tačiau kaltinamasis vėliau iš mokesčių inspekcijos įsigijo šį automobilį už 2976 Eur. Nors automobilis „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo apgadintas, tačiau M. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog automobilis stovi kieme prie jo garažo, jį galima susitvarkyti ir naudotis, todėl teismui nenustačius BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytų išimtinių aplinkybių, dėl kurių nusikalstamos veikos padarymo priemonė neturėtų būti konfiskuojama, nagrinėjamu atveju taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas (BK 72 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 3 dalis). Teismas pažymi ir tai, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo prasmė yra poreikis suvaržyti ir apriboti nusikalstamą veiką padariusio asmens galimybes atlikti tam tikrus veiksmus. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-25-489/2017). Kaip jau minėta, kaltinamasis ne pirmą kartą vairuoja minėtą transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nagrinėjamu atveju buvo kilusi reali grėsmė kitų eismo dalyvių sveikatai, įvertinus tai, kad M. S. 2023 m. spalio 20 d. vairavo neblaivus darbo dienos ryte, kuomet yra itin intensyvus eismas, sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino net tris automobilius. Taigi, šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas padės apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio nusikalstamų veikų.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (1 t., b.l. 135-136).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paskirtas prokuroro 2023 m. spalio 27 d. nutarimu, kuriuo apribota M. S. nuosavybės teisė į automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 96-98), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo, po to panaikintinas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje bei 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas ir jį nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį areštu 51 (penkiasdešimt vienai) parai;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį areštu 27 (dvidešimt septynioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir M. S. paskirti subendrintą 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. S. paskirti galutinę 34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. S. savanoriško atvykimo į laisvės atėmimo vietų įstaigą bausmės atlikimui ar nuo jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Išaiškinti M. S., kad jis ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 4 (ketverius) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, tai yra nuo 2023 m. spalio 24 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, M. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam priklausantį automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą prokuroro 2023 m. spalio 27 d. nutarimu, kuriuo apribota M. S. nuosavybės teisė į automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo - įvykdymo, po to panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.